Infekcinė mononukleozė vaikams: simptomai ir gydymas
Ruduo ir žiema - metas, kai Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) kasdien sulaukiama vis daugiau jaunųjų pacientų, sergančių įvairiomis virusinėmis infekcijomis. Greta įprastų peršalimų ar gripo atvejų gydytojams tenka susidurti ir su retesnėmis, tačiau kliniškai svarbiomis ligomis. Infekcinė mononukleozė - tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Epstein-Barro virusas. Dažniausiai serga vaikai ir jaunimas. Liga neretai vadinama „bučinių liga“, nes pagrindinis jos plitimo būdas yra per seiles.
Epšteino-Baro virusas (EBV) yra plačiai paplitęs visame pasaulyje; apie 90-95 proc. pasaulio žmonių yra juo užsikrėtę. Virusai pirmiausia patenka į nosiaryklės gleivinę, todėl čia sukelia nosiaryklės ir kaklo limfmazgių uždegimą. Infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys ūmia ar lėtine infekcine mononukleoze, taip pat sveiki virusų nešiotojai. Virusai plinta lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu. Galima užsikrėsti tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu (pvz., bučiuojantis arba naudojant tuos pačius stalo įrankius). Virusai plinta ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Infekcine monukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis, todėl ši liga dar vadinama bučinių liga. Kartą užsikrėtus, infekcinės mononukleozės sukėlėjas visą gyvenimą išlieka seilių liaukose, limfmazgiuose ir nedideliame kiekyje cirkuliuojančių limfmazgių. Sveiki užsikrėtę asmenys kartais nejusdami simptomų su seilėmis skleidžia virusą.
Inkubacinis, arba tylusis, ligos laikotarpis trunka 2-5 savaites. Laikas nuo užsikrėtimo iki infekcinės mononukleozės simptomų atsiradimo (inkubacinis laikotarpis) yra 4-6 savaitės. Liga prasideda praėjus 2-5 savaitėms nuo užsikrėtimo. Dažnai ligos pradžia pasireiškia nespecifiniais simptomais: bendras negalavimas, didelis nuovargis, apetito stoka, šaltkrėtis, raumenų skausmai. Tokie simptomai gali trukti 1-2 savaites. Vėliau pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda gerklę ir galvą, „laužo” kaulus. Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, būna vidutinio sunkumo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti aukštas. Temperatūra kelias dienas gali būti aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38°C nepakyla. Karščiuojama nuo 2-7 iki 20 dienų. Temperatūra paprastai nukrenta maždaug po savaitės.
Klasikinė ligos pradžia - karščiavimas, gerklės skausmas ir įvairių sričių limfmazgių padidėjimas. Liga dažnai palaikoma paprastu peršalimu, gripu ar angina. Gerklės skausmas yra intensyvus, dažnai susijęs su tonzilių padidėjimu ir paraudimu, kartais gali atsirasti baltų apnašų. Labai padidėja tonzilės, ant jų atsiranda pilkšvų ar žalsvų pūlingų apnašų. Be to, dažnai padidėja kepenys ir blužnis, kai kuriais atvejais gali atsirasti gelta. Pusei sergančiųjų randamos padidėjusios kepenys ir blužnis. Apie 5 proc. pacientų stebimas smulkus bėrimas. Kai kuriems pacientams gali pagelsti oda ir gleivinės. Apie 5 proc. ligonių rankų, liemens srityje atsiranda raudonas, panašus į tymų, bėrimas. Vienas iš dažniausių ligos simptomų yra daugelio, ypač kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių, limfmazgių padidėjimas. Taip pat gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas.
Epšteino-Baro virusu dažniausiai užsikrečia vaikai iki 5 metų amžiaus, tačiau virusai jiems paprastai nesukelia jokių ligos simptomų arba sukelia kvėpavimo takų infekcijos požymių, pagal kuriuos paprastai infekcinė mononukleozė neįtariama. Iki 5 metų, vaikams EBV infekcija dažniausiai nesukelia ligos simptomų, tačiau ji gali pasireikšti nebūdingais požymiais: irzlumu, pilvo skausmu dėl žarnų pasaito limfmazgių ar blužnies padidėjimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais. Mažiems vaikams iki 4-5 metų EBV infekcija dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau ji gali pasireikšti ir netipiniais simptomais, kaip, pavyzdžiui, irzlumas, pilvo skausmas dėl žarnų pasaito limfmazgių ar blužnies padidėjimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais ir kt.
Jei paaugliams ar jauniems suaugusiems asmenims (dažniausiai liga pasireiškia 15-25 metų amžiaus), didelė dalis pacientų (35-50proc.) suserga infekcine mononukleoze. Infekcinės mononukleozės simptomai retai trunka ilgiau nei 4 mėnesius, jeigu užsitęsia ilgiau nei 6 mėnesius, ji vadinama lėtine EBV infekcija. Lėtinė EBV infekcija yra retas atvejis, kai simptomai tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, dėl kurio pacientas jaučia nuolatinį nuovargį ir kitus simptomus.
Ligos diagnostika
Infekcinės mononukleozės diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu ir laboratoriniais tyrimais. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Pirmiausia verta atlikti bendrą kraujo kūnelių tyrimą tikintis pamatyti nenormalius baltuosius kraujo kūnelius. Bendrame kraujo tyrime nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius, iš jų limfocitai sudaro >50proc. Ligai būdinga, kad mikroskopinio tyrimo metu nustatomi netipiniai vienbranduoliai limfocitai (limfomonocitai) kraujyje (10 proc. ar daugiau). Nemažai daliai pacientų, sergančių infekcine mononukleoze, nustatomi kepenų veiklos pakitimai: gali neryškiai būti padidėję kepenų fermentai, rečiau nustatomas padidėjęs bilirubino kiekis kraujyje.
Specifiškesnis infekcinės mononukleozės nustatymo būdas yra heterofilinių antikūnių radimas kraujyje (Paulo-Bunelio /heterohemagliutinacijos reakcija). Tačiau ligos pradžioje, taip pat mažiems vaikams, heterofiliniai antikūniai dažnai yra nenustatomi. Apie 3-4 ligos savaitę heterofiliniai antikūniai nustatomi 80-90proc. pacientų. Jei heterofiliniai antikūniai nenustatomi, o kliniškai įtariama mononukleozė, tuomet gali būti atliekami testai, kurių metu kraujyje nustatinėjami specifiniai antikūniai prieš Epštein- Baro viruso antigenus (pvz.: anti-EA, anti-ABNA antikūnai, anti-VCA IgM ar IgG ar kt.). Retais atvejais gali būti atliekami virusologiniai tyrimai ar EBV nustatymas PGR metodu.
Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekami hematologiniai, biocheminiai, serologiniai tyrimai bei molekulinės laboratorijos PGR testai. Tai leidžia greitai ir tiksliai nustatyti diagnozę.
Ligos gydymas ir komplikacijos
Specifinio gydymo ar vakcinos nėra. Skiriamas simptominis gydymas: vaistus nuo karščiavimo, skysčių terapiją. Svarbu gerti pakankamai daug skysčių, ilsėtis, skalauti gerklę, stipriam skausmui ir aukštai temperatūrai mažinti galima išgerti Paracetamolio ar Ibuprofeno. Draudžiama vartoti aspiriną, nes gali išsivystyti mirtinas Reye sindromas, pažeidžiantis smegenis ir kepenis. Kartais, kai ligos eiga sunki, gydytojas gali skirti prednizolono.
Esant anginai su apnašomis, skiriami antibiotikai (pvz.: Penicilinas). Paskyrus Ampiciliną ar Amoksiciliną, 90proc. pacientų po 5-9 dienų atsiranda bėrimas, kuris neretai gali būti supainiuojamas su alergija penicilinams, todėl Amoksicilinas ir Ampicilinas neturėtų būti skiriami įtariant ar nustačius infekcinę mononukleozę. Antibiotikai nėra veiksmingi prieš virusines infekcijas, todėl jie neskiriami infekcinei mononukleozei gydyti. Tačiau, jei yra bakterinė superinfekcija (pvz., streptokokinis faringitas), gali būti skiriami tinkami antibiotikai.
Dažniausiai tai antrinės bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, streptokokinė angina. Reta, bet labai pavojinga komplikacija - blužnies plyšimas, todėl persirgus infekcine mononukleoze rekomenduojama vengti fizinio krūvio. Bent mėnesį po ligos rekomenduojama vengti fizinio krūvio dėl galimo padidėjusios blužnies traumavimo. Komplikuota infekcinė mononukleozė sukelia papildomas sveikatos problemas, tokias kaip hepatitas, hemolizinė anemija, trombocitopenija, miokarditas, neurologiniai sutrikimai (pvz., meningitas, encefalitas) arba blužnies plyšimas.
Ligos profilaktika
Sergantysis virusą gali perduoti kol yra ligos simptomų ir dar keletą savaičių ar net mėnesių po jos. Kad apsisaugoti nuo EBV infekcijos, reikia vengti artimo kontakto su sergančiu žmogumi, taip pat svarbu higienos laikymasis. Kadangi daliai žmonių, kurie infekuoti EBV, jis nesukelia jokių simptomų, tačiau gali būti užkrečiamas, todėl pilnai apsisaugoti nuo šio sukėlėjo yra sunku. Svarbiausia ugdyti gyventojų higienos įgūdžius, gerinti sanitarinę kultūrą.
Jeigu vaikas karščiuoja ilgiau nei 10 dienų, skundžiasi stipriu gerklės skausmu, yra labai silpnas, padidėję limfmazgiai - būtina kreiptis į gydytoją. Vaikai priimami ir ambulatoriškai pas vaikų ligų gydytoją (su šeimos gydytojo siuntimu).
tags: #vaikas #serga #mononukleoze
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
