Baltasis gandras: simbolika, gyvenimo būdas ir prietarai
Baltasis gandras (dažnai vadinamas busilu, starkumi, gužu ar bacionu) - Lietuvos nacionalinis paukštis. Nuo seno gandrai Lietuvoje buvo laikomi santarvės, ištikimybės ir šeimyninės laimės simboliu. Žmonės apipynė šiuos paukščius daugybe prietarų, tikėdami, kad jie atneša laimę tiems namams, šalia kurių įsikuria.
Gandrų simbolika ir su vaikais susiję prietarai
Tautosakoje gandrai užima ypatingą vietą. Senoliai sakydavo: jei tais metais pirmą kartą gandrą pamatysi skrendantį, vadinasi, seksis darbai, jei pamatysi gandrą tupintį - viskas bus po senovei. Yra prietaras, kad jei virš namų suka gandras, tai šeima gali laukti pagausėjimo. Šis tikėjimas siejamas su senąja mitologija: manyta, kad pavasarį sugrįždami iš pomirtinio pasaulio, paukščiai atneša dvaseles, kurios įsikūnija į naujagimius.
Taip pat svarbu, kaip gandras elgiasi pirmą kartą pamatytas pavasarį:
- Skrendantis gandras - sėkmingi metai, greitai nudirbti darbai, meilė ir sėkmė.
- Tupintis ar stovintis - vangūs metai, darbai kris iš rankų, galimi nesutarimai.
- Kalenantis gandras - gresia apkalbos ir nesutarimai tarp kaimynų.
Gandrų elgsena ir gyvenimo būdas
Gandrai į sodybas sugrįžta tarsi namo, į lizdą, kuriame pernai perėjo. Pirmiausia atskrenda patinas, kuris ryžtingai gina lizdą nuo svetimų gandrų. Lizdus krauna ant elektros stulpų, medžių ar pastatų, kasmet juos pataisydami. Pilna baltojo gandro dėtis - 3-4 balti, stambūs kiaušiniai, tačiau pasitaiko ir 5-7. Peri abu poros nariai apie 31-34 dienas.
Jaunikliai lizdą palieka maždaug po 70 dienų. Kol jie maži, tėvai juos saugo ir globoja. Karštomis dienomis ypač svarbu jiems sukurti pavėsį, tad gandras stovi išskėtęs sparnus. Žmonėms dažnai kyla klausimas, kodėl gandrai iš lizdo išmeta jauniklius. Iš tikrųjų, kai sąlygos nepalankios ir trūksta maisto, gandrai intuityviai mažina jauniklių skaičių, kad išgyventų bent dalis vados.
Baltieji gandrai keičia savo migracijos modelius dėl žmogaus veiklos (dokumentinis filmas apie paukščius)
Migracija ir pavojai
Gandrai į Lietuvą parskrenda kovo pabaigoje, o išskrenda rugpjūčio pabaigoje. Jų kelionė į Afriką yra ilga ir sudėtinga - įveikiama 8-10 tūkst. kilometrų per 2-3 mėnesius. Nors gandrai yra stiprūs paukščiai, jų populiacijai kyla pavojų: mažėja tinkamų vietų lizdams, aplinkoje naudojama daug cheminių preparatų, o jauniklius neretai nutrenkia elektros srovė.
| Veiksnys | Įtaka gandrų populiacijai |
|---|---|
| Elektros stulpai | Dėl laidų kasimo po žeme mažėja lizdaviečių |
| Cheminiai preparatai | Blogėja gandrų mityba |
| Sausros | Sunkiau išmaitinti jauniklius |
Norint padėti gandrams, svarbu saugoti paukščius jų migracijos ir perėjimo laikotarpiais, o griaunant elektros stulpus - įrengti specialias platformas lizdams. Jei paukštis nukenčia, būtina kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją, tačiau svarbu suprasti, kad žmogaus užaugintas ir prie globos pripratęs gandras gamtoje dažniausiai tampa pasmerktas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
