Vyro teisinės pareigos vaikui užtikrinant būstą po skyrybų

Skyrybos yra sudėtingas etapas kiekvienai šeimai, ypač kai joje auga nepilnamečiai vaikai. Nors visuomenėje dažnai vartojamas terminas „skyrybos nesusituokus“, teisine prasme tai nėra santuokos nutraukimas, nes santuoka nebuvo sudaryta. Tačiau poros išsiskyrimas, kai yra bendrų nepilnamečių vaikų, neišvengiamai sukelia poreikį išspręsti labai panašius klausimus, kaip ir oficialių skyrybų atveju.

Tėvų teisės ir pareigos vaikams po skyrybų

Tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Viena iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos nuostatų yra ta, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Didžiausia atsakomybė už tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, tarp jų - teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą, tenka būtent tėvams. SADM specialistai pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti vaiko atstovai.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas

Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Nutraukiant santuoką, vienas esminių klausimų, kuris turi būti aptartas bei nustatytas - nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Dažniausiai, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama, tačiau gali būti nustatyta ir su tėčiu.

Pagrindiniai klausimai sprendžiami po skyrybų yra vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas: su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Atsižvelgiama į vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, jo įprastą aplinką, kiekvieno iš tėvų galimybes užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, brandą ir jo norus (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti).

Kaip įforminama vaiko gyvenamoji vieta?

• Tėvų susitarimu: Geriausias būdas - tėvams patiems taikiai susitarti, su kuriuo iš jų gyvens vaikas. Tokį susitarimą rekomenduojama įforminti raštu ir patvirtinti teisme. Teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią ir užtikrina didesnį teisinį aiškumą bei apsaugą ateityje.
• Teismo sprendimu: Jei tėvai nesutaria, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas. Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.

Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.

Vaiko išlaikymo (alimentų) pareiga

Išlaikymo (alimentų) vaikui priteisimas ir mokėjimas užtikrina vaiko materialinius poreikius. Civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) privalo mokėti alimentus vaikui.

Alimentų dydis ir mokėjimo tvarka

• Kada? Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
• Kiek? Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Civilinis kodeksas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
• Kaip? Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų).

Jei asmuo yra sveikas ir darbingo amžiaus ir norėdamas galėtų dirbti (ar parodyti gaunamas pajamas), taip pat jei kitų išlaikomų asmenų (pvz. kitų nepilnamečių vaikų) tas asmuo šiuo metu neturi, tuomet tikėtina, jog teismas gali priteisti pusę MMA, t. y. 190 Eur.

Ką daryti, kai tėvas ar motina nesilaiko pareigos išlaikyti vaiką? Civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus. Todėl jei vaikų tėvas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, vaikų mama turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Turto dalybos ir vaiko interesai skyrybų metu

Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinio turto padalijimas. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis. Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios.

Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.

Su paskola įgyto būsto dalybos

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus:

1. Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
2. Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
3. Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
4. Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalijamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Uzufrukto institutas kaip būsto užtikrinimo priemonė

Teisinis reguliavimas santuokos nutraukimo bylose siekia užtikrinti vaiko teises ir geriausius interesus, o vaiko interesų apsauga bei rūpinimasis nepilnamečiu vaiku yra abiejų tėvų pareiga, nepaisant to, kad po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų.

Taigi tėvams nusprendus pasukti skirtingais keliais, teismas, užtikrindamas vaiko teisę į būstą, gali nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir tam tėvui (motinai), su kuriuo (-ia) lieka vaikai, nors pačios patalpos nuosavybės teise priklauso ir kitam iš tėvų.

Kas yra uzufruktas?

Uzufrukto sąvoka apibrėžta CK 4.141 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad uzufruktas yra uzufruktoriui suteikta teisė naudotis svetimais daiktais (CK 4.141 str. 1 d.). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymų, teismų sprendimų arba sutarčių pagrindu (CK 4.147 str. 1 d.). CK 3.71 straipsnis suteikia teisę teismui savo sprendimu nustatyti uzufruktą ir palikti kitam sutuoktiniui gyventi, jei su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnis 1 d.).

Teismo vertinimas nustatant uzufruktą

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant uzufruktą yra ribojama savininko nuosavybės teisė. Todėl teismai, sprendžiant klausimą dėl uzufrukto nustatymo, turi įvertinti, ar tai yra objektyvi būtinybė ir ar nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (pvz., priteisiant išlaikymą).

Teismas atsižvelgia į tai, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, ar sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat santaupų bankų sąskaitose, yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą ir specialybę. Įvertinus šias aplinkybes, nustatoma, ar vaiko teisė į būstą negali būti apsaugota kitu būdu.

Įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, tačiau šio veiksnio reikšmę konkrečiu atveju lemia būsimų pasikeitimų masto ir galimos neigiamos įtakos vaiko tolesnei raidai, jo vystymuisi įvertinimas. Būtina nustatyti ir įvertinti, ar iš esmės pablogėtų vaiko gyvenimo sąlygos, jeigu uzufruktas nebūtų nustatytas ir jis turėtų apsigyventi sutuoktiniui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priklausančiame ar jo nuomojame būste.

Kai prašoma nustatyti uzufruktą tik į dalį kitam sutuoktiniui priklausančios gyvenamosios patalpos, būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t. y. atitinkamomis būsto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai. Ši aplinkybė, esant priešiškiems santykiams, gali tapti tarpusavio nesutarimų priežastimi ar sukelti konfliktų.

Reikėtų pažymėti, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą nustatyti uzufruktą, todėl spręsdamas dėl uzufrukto nustatymo teismas vertina uzufrukto būtinybę. Kiekviena situacija yra unikali, todėl teismas vertina, ar uzufrukto nustatymas yra geriausias būdas apsaugoti vaiko teises ir interesus, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir sutuoktinio, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, materialines galimybes užtikrinti vaiko teisę į būstą kitais būdais, nei nustatant uzufruktą. Taigi, ar po santuokos nutraukimo bus nustatytas užufruktas kitam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame būste priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir individualaus vertinimo.

Vaiko nuomonės reikšmė teisme

Į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.

Iššūkiai ir pagalbos galimybės po skyrybų

Po skyrybų vienas iš tėvų gali susidurti su didžiuliais iššūkiais užtikrinant vaiko būstą ir kasdienes gyvenimo sąlygas. Kartais vienam iš tėvų tenka susidurti su didžiule problema ieškant būsto nuomai, kai tik pasakai, kad esi mama su vaikais, iš karto sulauki neigiamo atsakymo. Esant ribotam biudžetui, tokia paieška tampa itin sudėtinga. Taip pat aktualu paminėti, kad ankstesnių metų šeimos pajamos (su buvusiu sutuoktiniu) gali viršyti nustatytą paramos normą, dėl ko parama gali tapti prieinama tik po ilgesnio laikotarpio, pavyzdžiui, metams praėjus po oficialių skyrybų.

Valstybės teikiama pagalba

• Socialinė pagalba: Esant sudėtingai situacijai, vaikų mamai siūlytina kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisų apsaugos skyrių, kuris užtikrina savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą. Šis skyrius turėtų pasirūpinti, kad jei šeima bus iškeldinta iš vienintelės gyvenamosios vietos, nepilnamečiai vaikai neliktų be pastogės, inicijuoti reikalingos pagalbos teikimą (pavyzdžiui, organizuoti šeimos laikiną apgyvendinimą Krizių centre, inicijuoti socialinę, psichologinę ar kitą reikalingą pagalbą) bei siūlyti šeimai kitus galimus sprendimo būdus, labiausiai atitinkančius vaiko interesus.
• Teisinė pagalba: Gyventojai, dėl turtinės padėties negalintys tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas suteikia kiekvienam teisėtai Lietuvoje gyvenančiam asmeniui teisę į nemokamą pirminę teisinę pagalbą (teisinę konsultaciją) arba antrinę teisinę pagalbą (dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais).
  • Pirminė teisinė pagalba: Savivaldybės administracijos tarnautojai, darbuotojai, taip pat advokatai ar specialistai iš viešųjų įstaigų, su kuriais savivaldybė yra pasirašiusi sutartį, asmeniškai patars, kaip išspręsti ginčą be teismo, informuos apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, padės parengti taikos sutartį ir užpildyti antrinės teisinės pagalbos prašymą. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto. Jei tokios galimybės nebus, žmogui bus pranešta apie kitą priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi. Gyventojai, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą.
  • Antrinė teisinė pagalba: Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba suteikiama tiems, kurių pajamos nesiekia tam tikrų finansinių lygių. Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei asmens pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, skiriamas nemokamas advokatas, asmuo 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jei neviršys antrojo - 50 procentų bylinėjimosi išlaidų kompensuos valstybė. Asmens turto ir pajamų lygį nustatys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinė pagalbai gauti ir asmens prašyme pateiktus duomenis. Dėl antrinės teisinės pagalbos galima kreiptis į Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (www.teisinepagalba.lt).
• Parama būstui: Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Visi asmenys ir šeimos, norėdami pretenduoti į paramą būstui, turi atitikti šio įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, kurios neturi viršyti įstatyme nustatytų dydžių. SADM atstovai paaiškino: „Moteris mini, kad šeimos (kartu su vyru) pajamos ir turtas yra didesni už nustatytus normatyvus paramai būstui gauti. Esant tokiai situacijai, moteris galėtų deklaruoti pajamas ir turtą po skyrybų ir kreiptis į savivaldybę dėl galimybės gauti paramą būstui. Savivaldybei įvertinus dokumentus ir nustačius jos teisę į paramą, parama galėtų būtų suteikta.“

Dažniausiai užduodami klausimai apie vaiko būstą ir skyrybas

Santuokų nutraukimo tendencijos ir įstatymų pokyčiai

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje kasmet fiksuojama dešimtimis tūkstančių naujų santuokų, tačiau tuo pačiu ir tūkstančiai ištuokų, kai poros nusprendžia pasukti skirtingais keliais. Poroms, kurios nusprendžia išsiskirti, dažnai kyla ginčų dėl bendrame gyvenime susikurto bendro turto.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2013 iki 2019 m. kasmet išsituokusių porų skaičius viršydavo 8 tūkst. Tuo tarpu 2020-2022 m. jis kasmet buvo kiek didesnis nei 7 tūkst.

Šiuo metu Civilinis kodeksas numato praktiką, kai išsiskyrus tėvams vaikas turi gyventi būtinai tik su vienu iš jų, tačiau toks reglamentavimas skatina besiskiriančių pusių teisinius karus dėl vaikų, kurie paverčiami šių karų „trofėjais“. Tiek šie procesai, tiek jų rezultatai daro didžiulę žalą ir vaikams, kurie traumuojami visam gyvenimui bei praranda galimybę bendrauti su vienu iš tėvų arba šis bendravimas labai nuskurdinamas, ir patiems tėvams.

Todėl šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti kitokį, vaiko interesus žymiai geriau atitinkantį, pasaulio praktikoje vertinamą ir gerus rezultatus duodantį problemos sprendimo būdą, kai užuot priskyrus vaiką kaip „trofėjų“ vienam iš tėvų, jam nustatoma abiejų tėvų globa. Toks sprendimas, kaip rodo pasaulio praktika, yra ne tik žymiai humaniškesnis vaiko atžvilgiu, bet ir mažina konfliktuojančių pusių priešpriešą, nes šeimos, kuriose nustatoma bendra abiejų tėvų globa, laikui bėgant suranda kompromisą, nes yra priverstos bendradarbiauti.

Vaikas turi teisę turėti abu tėvus ir bendrauti su jais, todėl nesutarimo atveju turi būti preziumuojama lygybės pagrindu nustatyta kintama vaiko gyvenamoji vieta ir lygybės pagrindu nustatytas kintamas vaiko išlaikymas. Taip daroma Belgijoje, iš dalies Danijoje, Italijoje, Nyderlanduose. Pavyzdžiui, Danijoje išimtinė vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ir vaiko globa vienam tėvui skiriama tik išimtiniais atvejais. Nesutarimo atveju teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą vaiko mokykloje, o tėvai įpareigojami gyventi ne toliau kaip 10 km nuo mokyklos.

Belgijoje tėvai taip pat skatinami susitarti ir jų susitarimas visada turi viršenybę (išskyrus objektyvius atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams). Jei tėvai nesusitaria, lygybės pagrindu nustatoma kintama vaiko gyvenamoji vieta ir kiekvienas tėvas vaiką išlaiko tuomet, kai vaikas gyvena su juo. Dviejų namų atsiradimas vaikams nesukelia tiek problemų, kiek vieno iš tėvų netektis. Teismas pagal įstatymą privalo pirmenybę teikti bendrai vaiko priežiūrai ir dvigubai gyvenamajai vietai. Gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas nustato tik išimtiniais atvejais.

tags: #ar #teisiskai #vyras #privalo #vaika #aprupinti

• Cukraus kiekio kontrolė nėštumo metu
• geriausi žaislai vaiko laisvalaikiui
• Grąžinanti jaunatvišką žvilgsnį
• paprastas vadovas: „Su gimimo diena“ pianinu
• Plačiau apie Rimantą Taraškevičių ir jo indėlį Klaipėdai