Stresas nėštumo metu: kaip jis gali paveikti kūdikio smegenų vystymąsi ir sveikatą
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tačiau šis laikotarpis taip pat gali būti susijęs su dideliu emociniu ir fiziniu krūviu. Moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina, kad motinos patiriamas stresas nėštumo metu gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik jos pačios, bet ir augančio vaisiaus sveikatai bei vystymuisi.
Įtaka daroma smegenų daliai, vadinamai corpus callosum, o tai yra baltoji medžiaga, jungianti limbinės sistemos dalis, atsakingas už ilgalaikę atmintį ir emocijas, su orbitofrontaline žieve - smegenų dalimi, siejama su gebėjimu priimti sprendimus.
Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius - nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė. Vėliau dalyvėms buvo pateiktas jų „streso stiprumo“ skaičius, pagrįstas streso dažniu ir jo poveikiu.
Vyriausioji tyrimo autorė Alexandra Lautarescu, Londono King's koledžo tyrėja-doktorantė, sakė: „Pamatėme, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi.“
A.Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį. „Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandome pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą,“ - tęsė mokslininkė. - Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria.“
Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti.
Streso poveikis kūdikio vystymuisi
Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.
Moterys, kurios nėštumo metu patiria stiprų stresą, rizikuoja, kad jų dar negimę kūdikiai turės širdies problemų. Mokslininkų teigimu, piktas elgesys, toks kaip trankymas durimis, garsus rėkimas, lėkščių mėtymas ir net persivalgymas, kai moteris nėščia, gali paveikti kūdikio širdies vystymąsi gimdoje. Labiau į impulsyvų ir agresyvų elgesį linkusioms moterims gimusių vaikų širdies ritmas turi mažiau pakitimų, nustatyta tyrime. Manoma, kad širdies ritmo pakitimai yra sveika, nes nurodo, jog kūnas lankstus ir prisitaikantis prie pokyčių. Bet jei širdis neprisitaiko prie pokyčių, atsiranda kur kas didesnė ligų ir infekcijų rizika. Jau nustatyta, kad suaugusieji, kurių širdies ritmas mažiau kinta, yra labiau linkę į širdies problemas. Mokslininkai taip pat sako, kad hormoniniai pokyčiai kūne, kurie sukelia agresyvų elgesį, gali paveikti negimusį kūdikį ir turėti poveikį ląstelių vystymuisi.
Tyrime, kuriam vadovavo Sussex universiteto mokslininkai, dalyvavo 49 nėščiosios nuo 22 iki 39 metų. Nustatyta, kad polinkis į impulsyvius, nekontroliuojamus susierzinimo protrūkius turi poveikį negimusio vaiko fiziologinei raidai. Tai gali lemti padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Naujagimiai, kurių motinos buvo piktųjų grupėje, turėjo mažesnį širdies ritmo pakitimą. Ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad aukštas kortizolio, dar kitaip žinomo kaip streso hormonas, lygis gali lemti mažą naujagimio svorį, bet pirmą sykį pyktis buvo susietas su raidos problemomis.
„Mažesnė įvairovė yra neigiamas dalykas - tai žymi mažesnį kūno lankstumą ir prisitaikomumą. Žemesni suaugusiųjų širdies ritmo pakitimai susiję su širdies ligomis,“ - teigia Nickas Petersas, Londono Imperial College kardiologas.
Padidėjęs streso lygis nėštumo metu niekad nėra gerai nei motinai, nei vaikui, ypač kai tai tampa chronišku dalyku. Bet nėštumas gali būti įtemptas, ir moterims turi būti prieinama tam tikra parama bei joms turi būti padedama išvengti negatyvių situacijų.
Kaip pasiruošti nėštumui ir sumažinti rizikas
Nėštumas - tai moters organizmo testas: besilaukiant kūdikio gali išryškėti silpniausios jo vietos. Tad, idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto. Nugaros skausmas nėštumo metu yra bendras nėščiųjų nusiskundimas - ir tai nenuostabu, mat priaugama svorio, keičiasi kūno masės centras, o hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja raiščius bei padidina dubens sąnarių laisvumą. Tačiau būsima nėščioji gali užkirsti kelią arba bent jau sumažinti šiuos ateities skausmus bei patiriamą diskomfortą, jeigu nėštumui savo kaulų ir raumenų sistemą pradeda ruošti iš anksto.
Stuburo gydymo centro, kuriame daugiau nei 25 metus konsultuojami ir gydomi pacientai, turintys problemų kaulų-raumenų sistemoje, specialistai išskiria, kokių kaulų-raumenų sistemos grandžių funkcijų sutrikimus pagilins nėštumas, jeigu jam nebus tikslingai pasiruošta.
Planuojančioms pastoti - tikslinga kaulų ir raumenų sistemos specialisto konsultacija
Prieš ruošiantis nėštumui, siūloma apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas fizinės medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, kad šis įvertintų, ar kaulų-raumenų sistema yra pasiruošusi išlaikyti augantį moters svorį, besikeičiantį kūno masės centrą, dėl hormonų kintančią sąnarių ir raiščių būklę. Konsultacijos metu turėtų būti atliekami nėštumo metu rizikingiausių kūno segmentų kaulų-raumenų sistemos būklę vertinantys testai bei paskiriami tikslingi pratimai, probleminėms kūno vietoms. Medikai pabrėžia, jog nei nėštumo metu, nei apskritai profilaktiškai prižiūrint savo kūno raumenis, atsitiktinai pasirinktos grupinės mankštos ar treniruotės nepadės, priešingai, gali tik pabloginti judėjimo sistemos būklę. Nėščioji, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi nesivaikyti populiarių sporto veiklų, o rūpintis individualia kaulų-raumenų sistemos situacija, atsižvelgiant į savo kūno problematiką.
Išvenkite juosmens skausmo
Stuburo gydymo centro kineziterapeutai teigia, jog 45-75 procentai moterų nėštumo laikotarpiu yra jautusios nugaros skausmus. Ilgą laiką buvo manoma, kad nugaros skausmas nėščiai moteriai - natūrali būsena. Tačiau dėl to nederėtų kaltinti vien nėštumo, mat stuburo negalavimus nėštumo metu nulėmusios priežastys moters kaulų ir raumenų sistemoje slypi dar iki nėštumo. Beveik 40 metų patirtį kaulų-raumenų sistemos sutrikimų gydyme sukaupęs neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis ypač akcentuoja moterų, kurių laikysenai būdingas priekinis dubens pasvirimas (B pavyzdys) priežiūrą. "Būtina informuoti, kad jos turėtų labiau stiprinti pilvo presą, o ne nugaros raumenis: kadangi augant vaisiui priekinis dubens pasvirimo kampas dar labiau didėja, ypač apkraunama juosmeninės srities tarpslankstelinių diskų užpakalinė dalis, tad iškyla grėsmė juos pažeisti“. Taigi ruošiantis nėštumui nugaros raumenis reikia ne stiprinti, kaip stereotipiškai manoma, o tempti. Tuokart pilvo preso raumenis - ne tempti, o stiprinti.
Išvenkite pilvo raumenų išsiskyrimo
Nėščiosioms būdingas nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumas, įsitempimas siekiant kompensuoti padidėjusią pilvo masę, tuo tarpu pilvo raumenys yra linkę nusilpti. Tiesusis pilvo raumuo yra atsakingas už nugaros lankstumą juosmens dalyje. Dėl silpno pilvo preso gali kilti įvairaus masto problemų: pradedant pogimdyvinių strijų tikimybe (dėl nėštumo laikotarpiu stipriai įsitempusios nugaros, kuri stumia pilvą į priekį, labai išsitempia jo sienos poodinė ląsteliena) baigiant negrįžtamu tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas - diastazė - paskutinį nėštumo trimestrą būdingas daugeliui moterų. Tai lemia gimdoje augantis vaisius. Įprastai po gimdymo prasiskyrusi pilvo siena turi grįžti į pradinę padėtį. Visgi ne visoms pagimdžius prasiskyrę pilvo raumenys suauga, gali prireikti chirurginės intervencijos. Stuburo gydymo centro specialistai rekomenduoja nelaukti šios trauminės patirties ir imtis prevencijos - prieš nėštumą stiprinti pilvo priekinius ir šoninius raumenis.
Užtikrinkite dubens kaulų stabilumą
Nėštumo metu hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja dubens kaulus jungiančius raiščius bei padidina dubens kaulus jungiančių sąnarių laisvumą. Tuo pačiu, augantis vaisius padidina spaudimą į dubens dugną. Formuojasi palankios sąlygos gaktinės sąvaržos disfunkcijai, jos nestabilumui, dubens kaulų išsiskyrimui. "Šios traumos riziką padidina silpni pilvo, dubens dugno bei itin elastingi šlaunies pritraukiamieji raumenys. Taigi, nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus padidėjus spaudimui į dubens dugną, - pilvo, dubens dugno ir šlaunies pritraukiamieji raumenys turi būti pakankamai stiprūs, kad tą spaudimą kompensuotų ir užtikrintų dubens kaulų stabilumą.
Šalto vandens terapija ir nėštumas: rizika ar nauda?
Ledinės vonios - tai procedūra, kai žmogus pasineria į šaltą vandenį, kurio temperatūra mažesnė nei 15°C. Ši praktika dažnai vertinama dėl galimybės sumažinti uždegimą, pagerinti nuotaiką ir greičiau atsigauti po fizinio krūvio, todėl ji populiari tarp sportininkų.
Tačiau nėščioms moterims šios procedūros nauda ir rizika yra neaiški. Tyrimų apie šaltą panirimą nėštumo metu nėra daug, todėl saugumo aspektai tampa itin svarbs.
Kas vyksta, kai esame veikiami šalčio?
Šaltyje kraujagyslės susitraukia, o šis procesas vadinamas vazokonstrikcija. Kūnas priima šaltį kaip pavojų, todėl kraujas iš galūnių sutraukiamas į gyvybiškai svarbius organus, siekiant juos apsaugoti. Tai sukelia širdies ritmo ir kraujospūdžio padidėjimą. Išlipus iš ledinės vonios, kraujagyslės vėl išsiplečia, o kraujo tėkmė, širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta į įprastą lygį. Šis procesas laikomas saugiu sveikiems žmonėms, tačiau gali būti rizikingas tiems, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų, o nėštumo atveju tai tampa ypač svarbu.
Be to, šaltis skatina dopamino, norepinefrino ir beta-endorfinų išsiskyrimą, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją. Reguliari šalčio ekspozicija gali padėti geriau valdyti stresines situacijas. Šaltis taip pat aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri sukelia ramybę po streso. Dėl visų šių reakcijų manoma, kad šalčio terapija gali padėti sumažinti depresiją, nerimą, pagerinti pažintines funkcijas ir suteikti energijos.
Galimas mėnesinių spazmų padidėjimas
Vienas iš svarbių aspektų, aptariamų šaltinių apie šalčio poveikį moterims, yra galimai didėjantis mėnesinių spazmų pavojus. 2022 m. atlikta meta-analizė, kurioje dalyvavo 78,068 studentės, parodė, kad pirminė dismenorėja - mėnesinių spazmai be nustatytų sveikatos sutrikimų - kartais gali būti susijusi su šalčio poveikiu per menstruacijas. Šalčio poveikis bei šaltų produktų vartojimas mėnesinių metu buvo tarp 10 kitų rizikos veiksnių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Šis rizikos veiksnys nėra pavojingas gyvybei, tačiau jis gali sukelti diskomfortą. Todėl vertėtų pasisaugoti, kad nepadidintumėte savo spazmų netyčia. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į savo savijautą, jei praktikuojate šalčio terapiją mėnesinių metu. Jei pastebite stipresnius ar neįprastus spazmus, kitą mėnesį padarykite pertrauką nuo šalčio terapijos ir grįžkite prie jos po menstruacijų. Nėra įrodymų, kad šalčio terapija kitomis mėnesio dienomis darytų įtaką mėnesinių spazmams.
Ar ledo vonios gali sukelti didesnį širdies stresą nėščiajai?
Deja, nėra mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų šį klausimą konkrečiai. Vis dėlto, remiantis žiniomis apie ledinių vonių poveikį organizmui bei žinant, kad nėštumas natūraliai apkrauna širdį, galima spėti, jog ledinės vonios nėštumo metu gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Tai ypač aktualu toms, kurios jau turi riziką susirgti širdies ligomis ar padidėjusiu kraujo spaudimu. Be to, kol kas nežinoma, kaip vazokonstrikcija paveikia deguonies bei kraujo tėkmę į gimdą ir maistinių medžiagų tiekimą vaisiui.
Jei svarstote galimybę naudotis ledinėmis voniomis nėštumo metu, labai svarbu pasitarti su gydytoju. Specialistas padės geriau suprasti jūsų kūno reakciją į šaltį ir įvertins galimą poveikį nėštumo metu.
Priešlaikinio gimdymo rizika
Žurnale Environmental Health Perspectives paskelbtas tyrimas siekė nustatyti, ar ekstremalios temperatūros (tiek karštis, tiek šaltis) padidina priešlaikinio gimdymo riziką. Tyrimo autoriai nustatė, kad nėštumo pirmosiomis septyniomis savaitėmis patirtas ekstremalus karštis ar šaltis gali būti susijęs su priešlaikiniu gimdymu. Be to, rezultatai parodė, kad moterys, kurios daugiausiai nėštumo metu buvo veikiamos karščio, taip pat turėjo didesnę riziką gimdyti anksčiau laiko. Iš tiesų, daugelis tyrimų rodo, kad nėštumo rizika dažniau susijusi su karščiu nei su šalčiu.
Tačiau šie rezultatai gali būti ne visai tikslūs ieškantiems atsakymo apie ledines vonias. Kodėl? Mokslininkai mano, kad žmonės yra linkę labiau apsisaugoti nuo šalčio nei nuo karščio, todėl karštis labiau veikia nėštumą.
Kodėl manoma, kad ekstremali temperatūra gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką? Manoma, jog stresas, kurį sukelia šios temperatūros, gali paveikti placentos vystymąsi ir galimai sumažinti kraujo tėkmę į gimdą.
Štai keletas kitų rizikų, susijusių su ledinėmis voniomis nėštumo metu:
- Hormoniniai svyravimai. Vis dar neaišku, kaip šalčio sukeltas stresas gali paveikti būsimos mamos hormonus.
- Fizinės traumos. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu daug moterų susiduria su pusiausvyros problemomis, o tai padidina traumų riziką, ypač atliekant šaltą panirimą.
- Termoreguliacijos sutrikimai. Tyrimas parodė, kad nėščios moterys gali būti mažiau jautrios šalčiui. Nėštumo metu pakinta jų pagumburio-hipofizės-antinksčių (PHA) ašis, kuri reguliuoja kūno atsaką į stresą bei kitus procesus. Tyrimas patvirtino, kad nėščios moterys į šaltį reagavo kitaip nei kontrolinė grupė, kas gali padidinti hipotermijos riziką atliekant šaltą panirimą.
Šalčio terapijos nėščiosioms privalumai: uždegimo mažinimas ir psichikos būklės pagerėjimas
Vienas iš galimų ledinių vonių privalumų nėštumo metu yra sumažėjęs uždegimas ir mažesnis raumenų skausmas. Šalto vandens terapija jau ilgą laiką siejama su uždegimo mažinimu, todėl ji gali palengvinti sąnarių skausmą ar tinimą, nuo kurių kenčia kai kurios būsimos mamos. Taip pat kai kurios nėščios moterys, praktikuojančios šalto vandens panirimą, pranešė apie padidėjusį energijos lygį ir mažesnį nerimą. Tai siejama su norepinefrino, dopamino ir beta-endorfinų išsiskyrimu. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šie privalumai gali skirtis individualiai, ir juos reikėtų aptarti su sveikatos specialistu.
Kaip saugiai užsiimti maudynėmis šaltoje vonioje nėščiajai?
Jei įvertinote visas rizikas ir naudą, o jūsų gydytojas patvirtino, kad nėštumo metu galima praktikuoti ledines vonias, tęskite skaitymą! Paruošėme keletą gairių, kurios padės jums saugiai mėgautis šaltu vandeniu ir palaikyti sveiką nėštumą!
Temperatūra ir trukmė
Rekomenduojama vandens temperatūra nėštumo metu atliekant šaltą panirimą - apie 15°C arba šiek tiek aukštesnė. Ši temperatūra padeda išvengti pernelyg didelio šalčio streso, kuris galėtų pakenkti jums ar jūsų kūdikiui. Kalbant apie panirimo trukmę, rekomenduojama ją riboti tik kelias minutes. Taip galėsite pasinaudoti šalto vandens terapijos nauda, nesusiduriant su per dideliu šalto poveikio.
Kūno reakcijų stebėjimas
Labai svarbu klausytis savo kūno signalų šalto panirimo metu. Jei jaučiate svaigulį, pradeda drebėti kūnas ar patiriate diskomfortą, nedelsdama išeikite iš vandens. Panirimas gali skatinti dažnesnį šlapinimąsi ir prakaitavimą, todėl gali kilti dehidratacijos rizika. Įsitikinkite, kad esate pakankamai hidratuota prieš pradedant šaltą panirimą, ir nepamirškite papildyti skysčių po jo. Be to, užtikrinkite, kad šalto panirimo metu nebūtumėte viena. Turėti žmogų šalia yra itin svarbu.
Rūkymas nėštumo metu: žala motinai ir vaisiui
Gerai žinoma, kad rūkymas kenkia tiek rūkantiems, tiek aplinkiniams. Tai ypač svarbu nėštumo metu. Nėščios moterys, kurios rūko, yra veikiamos nuodingų medžiagų, esančių cigaretėse, kurios taip pat pasiekia jų vaisių. Net jei rūkomos „tik kelios cigaretės retkarčiais“, įkvepiami ir iškvepiami dūmai gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui.
Nėščiai moteriai, kuri rūko, labai svarbu visiškai nutraukti rūkymą vos tik sužinojus apie nėštumą. Jei laukiatės ir vis dar priklausote nuo tabako, būtina kuo greičiau pasitarti su savo gydytoju dėl galimų sprendimų.
Rūkymas nėštumo metu veikia tiek moters, tiek vaisiaus organizmą. Degant tabakui išsiskiria šimtai toksiškų junginių, įskaitant pavojingas chemines medžiagas, tokias kaip arsenas. Šios medžiagos gali pereiti placentą ir trukdyti kūdikio augimui bei vystymuisi. Nikotinas, pagrindinė priklausomybę sukelianti tabako sudedamoji dalis, taip pat labai pavojingas vaisiui. Kūdikiai, kurie nėštumo metu buvo veikiami tabako, gali gimti su abstinencijos simptomais.
Cigarečių dūmai yra dvigubai pavojingi sveikatai. Pirminiai dūmai, kuriuos įkvepia rūkantis žmogus, pavyzdžiui, nėščioji, turi daugybę toksiškų medžiagų. Tačiau antriniai dūmai, t. y. Dūmai iš aplinkinių rūkorių yra pavojingi tiek jums, tiek jūsų kūdikiui. Tai taikoma ne tik jūsų tiesioginiam kontaktui su dūmais, bet ir aplinkiniams žmonėms. Kaip visada, kuo trumpesnis sąlytis, tuo mažesnė rizika. Pasyvus rūkymas gali rimtai pakenkti naujagimių ir artimųjų sveikatai. Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga ausų uždegimais, astma ir kvėpavimo takų infekcijomis.
Dėl įvairių priežasčių vaisiaus kontaktas su tabaku kenkia kūdikio sveikatai. Kodėl gi nepabandžius laserOstop metodo su gydytojo ar akušerės pritarimu? Šis metodas yra neskausmingas, nesukelia šalutinio poveikio ir yra saugus kūdikiui. Tūkstančiai rūkalių Lietuvoje jau metė rūkyti vos po vieno seanso su laserOstop.
Noriu mesti rūkyti, kad apsaugočiau savo kūdikį. Geriausias metas pradėti mesti rūkyti yra dar prieš pastojant, nes tai gali palengvinti pastojimą. Emocinis palaikymas yra labai svarbus siekiant sėkmingai mesti rūkyti, ypač nėštumo metu, kai emociniai pokyčiai gali būti stiprūs. Pasidalykite savo tikslu su partneriu, vaikais, draugais ar šeima, kad jie galėtų palaikyti jus viso proceso metu. Labai svarbu nejausti vienatvės šiuo laikotarpiu.
Svorio kilnojimas nėštumo metu: mitai ir tiesos
Vienas iš nuostabių mitų arba neteisingai traktuojamas faktas: nėštumo metu NEGALIMA kelti svorių. Tai noriu pataisyti ir patikslinti:
- NEGALIMA: jei yra rizikingas nėštumas, turi dubens dugno problemų, didelę diastazę ar simfizitą. Visus šiuos klausimus įvertina specialistai kaip gydytojai, kineziterapeutai ar specializuoti nėščiųjų treneriai.
- NEGALIMA: jeigu nežinai kaip atlikti taisyklingai vidaus spaudimo kontrolę ir neturi prižiūrinčio trenerio.
- NEGALIMA: jeigu kankina aukštas spaudimas, toksikozė, vandenų kaupimasis.
- TAČIAU: visos kitos nėštukės PILNU TEMPU GALI DIRBTI SU SVORIAIS.
- Svarbu fizinis pasiruošimas prieš pradedant didelių svorių treniruotes, pageidautina priežiūra jei neišmanai svorių kėlimo treniruočių specifikos.
- Svarbu gebėti valdyti kvėpavimo sistemą įtempinėjant pilvą ir dubens dugną.
- Prie didelių svorių keliauti palaipsniui. (Mano klientės dažniausiai pasiekia aukštesnius svorius ties 30-35 savaitės nes tik iki tada išmoksta visą bazę, sustiprina vidinius raumenis ir būna pasiruošusios krūviui nepaisant to kad pilvas jau padidėjo).
- Svorių treniruotės sveikam nėštumui yra REKOMENDUOTINOS, nes stiprinate savo kaulų, raumenų, raiščių sistemas. Gerėja atsistatymas po gimdymo. Reguliuojami hormonai. Stiprinimas bendras fizinis pasiruošimas prieš gimdymą. Mažesnė tikimybė gauti traumas gimdymo metu.
Tad nebijokite pakelti maksimalaus maišo ar aktyviau pasitvarkyti namuose, jei atitinkate visus "GALIMA" punktus. Jūs neturite tapti pensininkėmis.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Patinimų nėštumo metu mažinimas
Dažnai tinimai yra normali, nėštumui būdinga būsena (pvz. Normalu, jeigu dėl nėštumo metu vykstančių pokyčių kiek patinsta kojų ir rankų pirštai, pėdos, čiurnos, blauzdos. Svarbu tai, kad „normalūs“ patinimai nėra nuolatiniai, t.y. Venkite ilgai stovėti, sėdėti vienoje pozoje. Gulėkite užkėlusi kojas ant pagalvės ar kito paaukštinimo. Avėkite patogius batus. Pirštai, pėdos, čiurnos stipriau patinsta, jeigu kojos pavargsta, jaučia didesnę atatranką, yra spaudžiamos ankštuose batuose. Mankštinkitės. Išjudinti kojose susikaupusius skysčius, pagerinti kraujotaką ir limfotaką padeda judėjimas. Pasikonsultuokite dėl kompresinių kojinių nešiojimo. Kompresinės kojinės padeda palaikyti normalią kraujo ir limfos apytaką kojose. Jos sumažina patinimus, nuovargį pėdose ir kojose, padeda išvengti nėštumo metu dažniau pasitaikančios venų varikozės. Nebūkite lauke per karščius. Užtikrinkite normalų kalio kiekį. Kalis skatina druskų, o drauge su jomis ir vandens pertekliaus, pasišalinimą iš organizmo. Jeigu kamuoja dideli patinimai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų su kaliu vartojimo. Druską vartokite saikingai. Suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti apie 5 g druskos, nes joje esantys natris ir chloridas reikalingi normaliam skysčių balansui, raumenų ir nervinių impulsų veiklai, skrandžio sulčių susidarymui ir kt. Venkite arba labai sumažinkite kofeino turinčių gėrimų suvartojimą. Nedideli kofeino kiekiai veikia, kaip diuretikai, t.y. skatina šlapimo susidarymą ir jo išsiskyrimą iš organizmo. Nereikia sumažinti išgeriamo vandens kiekio! Vandens ribojimas yra viena dažniausiai daromų klaidų, susidūrus su tinimais nėštumo metu. Nėščiai moteriai be gydytojo nurodymo jokiu būdu negalima riboti geriamo vandens kiekio ir per dieną reikėtų išgerti bent 1,5 - 2 litrus vandens. Negerkite šlapimą varančių arbatų, maisto papildų ar kitų preparatų, vaistų! Organizme kaupiantis skysčiams gydytojas gali paskirti įvairių diuretikų, tačiau nėštumo metu jie įprastai skiriami tik esant preeklampsijai. Stiprūs, staigūs tinimai, tinstantis veidas ir rankos bei kiti išvardinti simptomai siejami su preeklampsija - pavojinga nėščiųjų būkle, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
