Virškinimas yra sudėtingas procesas, kurio metu maistas suskaidomas į smulkesnes daleles, kad organizmas galėtų pasisavinti reikalingas medžiagas. Šio proceso trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant maisto rūšį, kiekį, individualius virškinimo sistemos ypatumus ir netgi streso lygį. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip greitai virškinami kiaušiniai, kokia jų nauda organizmui, kaip tinkamai juos pasirinkti ir paruošti, bei kaip kiaušiniai veikia cholesterolio lygį.
Prieš aptariant konkrečių maisto produktų virškinimo trukmę, svarbu suprasti, kaip vyksta virškinimo procesas. Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova pabrėžia, kad svarbu kalbėti tik apie virškinimą skrandyje, nes visas procesas yra gerokai ilgesnis.
Virškinimas prasideda burnoje, kur maistas susmulkinamas kramtant ir sumaišomas su seilėmis. Seilės ne tik suvilgo maistą, bet ir pradeda skaidyti angliavandenius. Toliau maistas keliauja į stemplę ir patenka į skrandį.
Skrandyje maistas sumaišomas su skrandžio sultimis, kurių sudėtyje yra druskos rūgšties ir fermentų, skaidančių baltymus. Šis procesas trunka nuo kelių valandų iki kelių valandų, priklausomai nuo maisto rūšies ir kiekio. Iš skrandžio maistas patenka į plonąjį žarnyną, kur vyksta pagrindinis maistinių medžiagų pasisavinimas.
Plonajame žarnyne maistas apdorojamas tulžimi ir kasos fermentais, kurie padeda suskaidyti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Nesuvirškintos maisto dalys patenka į storąjį žarnyną, kur pasisavinamas vanduo ir elektrolitai. Galiausiai, atliekos pašalinamos iš organizmo per išangę.

Kiaušiniai yra puikus baltymų šaltinis, reikalingas pagrindinėms žmogaus organizmo funkcijoms palaikyti. Kiaušiniai - vieni vertingiausių maisto produktų. Jie ne tik maistingas produktas, bet ir tikras gamtos stebuklas. Kiaušinyje slypi visas gyvas organizmas su visomis gyvybei reikalingomis medžiagomis.
Kiaušinių maistingumu neabejojama - mitybos specialistų teigimu, tai vienas nedaugelio produktų, kuriame yra visų mums reikalingų amino rūgščių, taip pat - riebalų, angliavandenių, įvairių mineralinių medžiagų (fosforo, kalcio, geležies) bei vitaminų (A, D, E, visų B grupės vitaminų) žmogaus organizmui tinkamu santykiu.
Didžiąją kiaušinio dalį sudaro baltymas, kuris yra tikras maistingų medžiagų lobynas. Jame gausu visaverčių baltymų, būtinų organizmui. Be to, baltyme gausu mineralų, tokių kaip natris, kalcis, geležis, fosforas, chloras, siera, gyvsidabris, varis ir kt. bei B grupės vitaminų. Trynyje mineralinių medžiagų gausu dvigubai daugiau nei baltyme. Jame taip pat gausu nepakeičiamosios riebalų rūgšties omega-3 bei vitaminų: A, D, E, B1, B2, PP, B12, biotino ir kitų.
| Maistinė medžiaga | Kiekis (100 g) |
|---|---|
| Kalorijos | 143 kcal |
| Baltymai | 13 g |
| Riebalai | 9,5 g |
| Angliavandeniai | 0,7 g |
| Vitaminas B2 | 0,46 mg |
| Vitaminas B12 | 0,89 mcg |
| Vitaminas D | 2 mcg |
| Vitaminas E | 1,05 mg |
| Vitaminas A | 160 mcg |
| Cholinas | 293,8 mg |
| Kalcis | 56 mg |
| Varis | 0,07 mg |
| Geležis | 1,75 mg |
| Fosforas | 198 mg |
| Selenas | 30,7 mcg |
| Cinkas | 1,29 mg |
| Kalis | 138 mg |
| Omega-3 | 0,11 g |
| Omega-6 | 1,58 g |

Kiaušiniai išsiskiria tuo, kad viename mažame produkte sutelpa labai stiprus maistinių medžiagų derinys. Jų sudėtyje esančios medžiagos veikia kaip natūralus atramos taškas organams, ląstelėms ir energijai:
Prieš atskleisdama, kiek laiko virškinami skirtingi maisto produktai, gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova pabrėžia, kad toliau bus kalbama tik apie virškinimą skrandyje.
Virtas kiaušinis skrandyje virškinamas apie 45 minutes. Jei norite trumpam padovanoti organizmui reikalingos energijos kiekį, pusryčiams tiks greitai ir lengvai virškinami skystai virti kiaušiniai. Svarbu atsižvelgti į tai, kaip kiaušiniai yra paruošti. Kiaušiniuose esančias naudingąsias medžiagas organizmas geriausiai įsisavina juos valgant minkštai virtus, kietai virti kiaušiniai įsisavinami prasčiau. Jeigu kiaušiniai kepami su riebalais, lašiniais ar, pavyzdžiui, aliejuje apkepintais svogūnais, juose esančias medžiagas organizmas įsisavins daug lėčiau, kadangi prisigėrę riebalų bus virškinami ilgiau.
| Maisto produktas | Virškinimo laikas |
|---|---|
| Vanduo | Kone akimirksniu |
| Vaisių ir daržovių sultys | 15-20 minučių |
| Daug vandens turintys vaisiai ir uogos | Apie 20 minučių |
| Citrusiniai vaisiai (apelsinai, greipfrutai, citrinos) | Apie 30 minučių |
| Šviežios daržovės (agurkai, salotų lapai, ridikėliai, paprikos) | Apie 30-40 minučių |
| Obuoliai, kriaušės, persikai ir termiškai apdorotos daržovės | Apie 40 minučių |
| Virtas kiaušinis | Apie 45 minutes |
| Kopūstai, cukinijos, kukurūzai, morkos, pastarnokai | Apie 50 minučių |
| Daržovių salotos su aliejumi | Iki 60 minučių |
| Krakmolingos daržovės (bulvės) | Apie 1,5-2 valandas |
| Grūdų košės (grikiai, ryžiai ir kt.) | Apie 2 valandas |
| Ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai, avinžirniai) | Apie 2 valandas |
| Pieno produktai | Apie 2 valandas |
| Paukštiena | Nuo 2,5 iki 3 valandų |
| Įvairios sėklos bei riešutai | Apie 3 valandas |
| Jautiena | Apie 4 valandas |
| Kiauliena, aviena | Apie 5 valandas |
Pradėjus sveikai maitintis, laikytis reguliarios mitybos plano svarbu neužmiršti ir tai, kiek laiko mūsų organizmas virškina suvartotą maistą. Taip pat, žinant lengviau ir sunkiau virškinamo maisto produktus, esant reikalui paprasčiau galėsite planuoti savo mitybą, pavyzdžiui, kokius produktus valgyti vakare, o ką rinktis artėjant kelionei, kada reikalingas ilgesnis sotumo jausmas.
Virškinimo greitis priklauso ne tik nuo maisto rūšies, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių:

Gydytojas dietologas E. Grišinas teigia, kad trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas. Mat toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinamas bei pasisavinamas mūsų organizmo. Anot gyvensenos medicinos specialistės, sveikatai palankiausi kiaušinių ruošimo būdai priklauso nuo maistinių medžiagų išsaugojimo, oksidacijos proceso ir riebalų naudojimo.
Geriausias pasirinkimas - virti kiaušiniai, minkštai arba kietai, kaip labiau mėgstate. Taip ruošiami jie išsaugo beveik visas maistines medžiagas, daromas mažesnis oksidacinis poveikis riebalams - kiaušinio tryniui.
Norint išvirti reikiamos konsistencijos kiaušinius, reikia žinoti kelis svarbius aspektus. Dietistė pataria, kas svarbu, jei norite išvirti skystą, kietą ar tepamo trynio kiaušinį. Skystam kiaušiniui vanduo puode turi pilnai apsemti visus verdamus kiaušinius. Į vandenį būtina įdėti druskos arba galite pilti acto, kad suskilus kiaušiniui, jo baltymas išliktų viduje. V. Kurpienė akcentuoja, kad jei pageidaujate būtent tokio kiaušinio, kiaušiniai turi būti kambario temperatūros, nes kitaip gali suskilti dedant į verdantį vandenį.
Kiaušinius dėkite į verdantį vandenį ir virkite 5 min., jei kiaušiniai sveria apie 60 g. Jei sveria 50 g ar 70 g (XL dydžio), atitinkamai sutrumpinkite/prailginkite virimo laiką (-/+ 1 min). Skystas kiaušinis valgomas iš karto. Į šaltą vandenį kiaušinio nedėkite, kitaip, kol vės, ir toliau vyks virimo procesas: kiaušinio trynys tirštės nuo baltymo karščio, ir skysto trynio nebebus. Skystą kiaušinį valgykite lukšte, su šaukšteliu, nes nulupti neįmanoma. Net kepurėlės nelupame, o su šaukšteliu ją įdaužiame ir nupjauname. Toks kiaušinis skanus tiesiog su druska ir maltais pipirais. Galima jį naudoti ir kaip padažą prie daržovių lazdelių - įmerkite jas į trynį ir skanaukite”, - pataria V. Kurpienė.
Dietistė V. Kurpienė akcentuoja, kad geriausiai pasisavinamas - minkštai virtas kiaušinis. Gydytoja dietologė Rūta Petereit tikina, kad didelio skirtumo ar valgyti kietai, ar minkštai virtą kiaušinį nėra - geriausia įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir pasirinkti taip virtą kiaušinį, kaip tą dieną norisi. Tik reikia atminti, kad jeigu turime virškinamojo trakto negalavimų, geriau suvirškinamas yra minkštai virtas kiaušinis.
Tokiam kiaušiniui pasiruoškite indą su šaltu vandeniu ir ledu. Kiaušiniai turi būti kambario temperatūros. Užverkite vandenį, įdėkite druskos ir sudėkite kiaušinius. Po 6 min. iš karto traukite ir dėkite juos 10-15 min. į ledo vonią, kad pilnai atvėstų. Po šalčio šoko šalti kiaušiniai puikiai nusilupa. Toks kiaušinis tinka ramenui, salotoms.
„Išvirti kietą, bet skanų ir netrupantį kiaušinį, irgi reikia mokėti”, - neabejoja dietistė, ir priduria, kad tokie kiaušiniai puikiai tinka salotoms, įdarytų kiaušinių gamybai. Trynys išlieka geltonas, nėra žalio/pilko viršutinio sluoksnio. Šaltus kiaušinius sudėkite į šaltą vandenį. Vandeniui užvirti pasirinkite maksimalų kaitlentės galingumą, o virimo laiką šiek tiek (30 s) pailginkite. Tuomet sumažinkite kaitrą iki vidutinio lygio, taip, kad vanduo lengvai burbuliuotų ir virkite kiaušinį 8 min. Nuimkite puodą nuo kaitlentės, bet kiaušinius palikite karštame vandenyje dar 8 min. Vėliau kiaušinius iš karšto vandens perkelkite į šaltą vandenį ir palikite jame dar 2-3 min.
Jeigu kiaušinis yra ilgai verdamas, tai kietas kiaušinio baltymas yra sunkiau virškinamas. Tačiau jeigu žmogus yra sveikas, jam jokio skirtumo kokį kiaušinį - minkštai ar kietai virtą - pasirinkti, pasikliaukime savo skoniu”, - sako gydytoja. R. Petereit tikina, kad pervirtas kiaušinis tikrai bus kietas, o tai, kaip jau minėta, reiškia, kad jis bus ir sunkiau suvirškinamas. „Taip pat, jeigu verdame kiaušinius per ilgai ar per aukštoje temperatūroje, tarp trynio ir baltymo gali atsirasti juoda linija ir tada kiaušinis gali pasidaryti „guminis”. Taip kiaušinis taps ne tik nepatraukliu maistu, tačiau ir jo skoninės savybės neatitiks jūsų lūkesčių.”
Tačiau, jei žmogus linkęs į alergijas, nesusijusias su kiaušiniu, ar jautrus histaminui, geriau valgyti kietai virtą ar keptą kiaušinį, kad baltymas būtų pilnai pagamintas. Taip histamino kiekis bus mažesnis.
Retai naudojamas, bet taip pat sveikatai palankus kiaušinių paruošimo būdas - virimas garuose. Ruošiant kiaušinius tokiu būdu, prarandama dar mažiau maistinių medžiagų nei verdant vandenyje.
Deja, bet daugelio mėgstamas omletas ar kiaušinienė, kepti aukštoje temperatūroje, ypač su perdirbtais aliejais, nėra toks palankus sveikatai.
Kiaušinio trynys geriausiai suvirškinamas, kai yra žalias arba minkštai virtas. Dar vienas svarbus dalykas - žalio kiaušinio baltyme yra fermento avidino, kuris sutrikdo tam tikrų vitaminų pasisavinimą. Dėl šios priežasties mėgstantiems žalius kiaušinius reikėtų valgyti tik trynį, o ne baltymą.
Kaip ir daugeliui produktų, taip ir kiaušiniams reikalingas saikas. Kiaušinių suvartojimo kiekis labai priklauso nuo žmogaus sveikatos bei jo aktyvumo lygio. Sveikas, intensyviai nesportuojantis žmogus gali suvalgyti apie 5-6 kiaušinius per savaitę. Jei turite padidėjusį cholesterolio kiekį, sergate 2 tipo cukriniu diabetu, tokiu atveju reikėtų apsiriboti iki 3 kiaušinių per savaitę. O jeigu žmogus intensyviai sportuoja, augina raumenų masę, tokiu atveju jis net per vieną kartą gali suvalgyti apie 5 kiaušinius.
R. Petereit teigia, kad per dieną kiaušinių rekomenduoja suvalgyti iki poros, taip pat į rekomenduojamą kiaušinių suvartojimą per dieną dėmesį reiktų atkreipti tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. „Taigi, mes kiekvienas esame skirtingi ir skirtingai mėgstame maisto produktus ir patiekalus. Tačiau turime žinoti, kad per savaitę yra rekomenduojama valgyti įvairius maisto produktus, o kiaušinių rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 5-7 vienetus, geriausia apsiriboti 4 kiaušiniais per savaitę. Per dieną reikėtų apsiriboti 1-2 kiaušiniais. Ypatingai atkreipti dėmesį reiktų tiems, kurie serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu”, - pataria R. Petereit.
Ar verta valgyti produktus, kurių virškinimo laikas panašus? Jeigu turite virškinimo problemų, skrandis dažnai apsunkęs, tikrai būtų protinga pasirinkti greičiau virškinamą maistą. Galite stebėti, kaip jaučiatės, kai padarote kelių valandų pertraukas suvalgę ilgai virškinamo maisto. Tiesą sakant, yra siūloma panašaus virškinimo laiko produktus valgyti drauge.
Kodėl taip svarbu tinkamai derinti maistą? Pavyzdžiui, angliavandeniai virškinami šarminėje terpėje, o baltymai - rūgščioje ir problema ta, kad mūsų organizmas tuo pačiu metu nesugeba išskirti abiejų terpių. Tai reiškia, kada valgome mėsą su bulvėmis, žuvį su ryžiais ir t.t., pirmas 2-4 valandas yra virškinami angliavandeniai, o baltymai tuo metu guli skrandyje, laukia rūgštinės terpės ir pradeda rūgti bei pūti. Tokiu atveju teršiamas žarnynas, kyla problemų dėl vidurių užkietėjimo ir dujų kaupimosi. Trumpai tariant, nesuderintas maistas gali būti virškinamas visą dieną, t.y. 12 valandų, o dar prisiminkime, kad per dieną valgome kelis kartus.
Nemažai žmonių kiaušinius renkasi pusryčiams. Tačiau dietistė V. Kurpienė argumentuoja, kad kiaušinius geriau rinktis pietums ar vakarienei. „Pusryčiams rekomenduoju valgyti vertingus grūdus, nes turime pasikrauti energijos visai dienai. Be to, jie padeda sumažinti saldumynų ir miltinių potraukį antroje dienos pusėje. O kiaušinius rinkitės pietums ar vakarienei. Vakare mūsų organizmui reikia baltymų, o kiaušinis - itin lengvai pasisavinamas produktas, kurį dar ir paprasta paruošti. Vakarienei galite rinktis nuo omleto su lengvai apdorotomis daržovėmis, iki kietai virto kiaušinio su salotomis. Suvalgę tokią vakarienę, jausitės sotūs, išvengsite apsunkimo, puikiai miegosite ir lengviau išvengsite menkaverčio maisto poreikio”, - pataria dietistė.
Ar kiaušinis ir majonezas - gera pora? Gydytoja dietologė pataria prie virtų kiaušinių kaip pagardus rinktis įvairias šviežias daržoves: „Tuomet tikrai nereikės galvoti apie nerekomenduojamus ir sveikatai nepalankius riebalus - majonezą. Kas mėgsta aštriau, gali pasirinkti ir krienus. Arba kam būtinai reikalingas majonezas, tada rekomenduoju jį pasigaminti patiems.”
Dažnam kiaušiniai ir majonezas - neatskiriama pora. Tačiau ragaudami majonezą, gauname daug tuščių kalorijų (jo gamybai naudojamas rafinuotas aliejus) bei didelį Omega6 kiekį, kurio perteklius didina lėtinius uždegimus organizme. Majonezą rekomenduoju riboti, jei rūpinatės savo sveikata ar norite numesti svorio. Kur kas geriau vietoje riebaus majonezo patiems pasigaminti vertingesnių padažų, skaniai derančių prie kiaušinių, pavyzdžiui, avinžirnių, avokado užtepėlės ar graikinį jogurtą sumaišyti su garstyčiomis ir druska”, - pataria sulieknek.lt autorė V. Kurpienė.
Pastaruoju metu gydytojai vis drąsiau kalba apie tai, kad kiaušiniai nėra toks pavojingas produktas, kaip buvo piešiama metų metus. Dėl kiaušiniuose esančio cholesterolio, jie ilgai buvo siejami su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme, todėl buvo rekomenduojama riboti kiaušinių vartojimą, atsisakyti kiaušinio trynio ir valgyti vien baltymą.
Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad maiste esantis cholesterolis nėra tiesiogiai susijęs su vadinamo „blogojo“ cholesterolio padidėjimu kraujotakoje. Kiaušinių nauda cholesterolio atveju pasirodė stipresnė, nei tikėtasi, todėl net žmonės su pakitusiu lipidų balansu gali juos valgyti drąsiau. Daugeliui žmonių saugus kiekis yra vienas ar du kiaušiniai per dieną, o kai kuriais atvejais - net trys, jei mityba nėra gausi sočiųjų riebalų. Svarbu ir tai, kad kiaušinyje esantis cholesterolis nebūtinai keliauja tiesiai į kraują. Kūnas pats reguliuoja šį procesą, o vertingos maistinės medžiagos padeda sukurti geresnį lipidų balansą.
Yra žinoma, kad su maistu gaunamas cholesterolis turi mažai įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje. Vis dėlto, 2013 metais paskelbus naujų duomenų apie kiaušinius paaiškėjo, kad kiaušinių vartojimas gali beveik 30 procentų padidinti diabeto riziką. Jei kiaušinių valgoma daugiau kaip 7 vienetai per savaitę arba daugiau kaip 1 kiaušinis per dieną, pavojus susirgti širdies ligomis padidėja net sveikiems žmonėms. Esama duomenų, kad diabetu sergantiems žmonėms nuo kiaušinių gali padidėti širdies ligų rizika. Šia tema paskelbta daug įvairių tyrimų.
Prieš perkant kiaušinius, reikėtų įsitikinti, kad pakuotėje visi kiaušiniai yra sveiki, neprilipę prie pakuotės, nepažeistu lukštu. V. Kurpienė rekomenduoja rinktis kiaušinius, kurių numeracija prasideda 0 - būsite tikri, kad vištos laikomos ir auginamos ekologiškai, geriausiomis sąlygomis. Paprastai šių vištų kiaušiniai būna dideli, skanūs ir sveiki. Ekologiniuose ūkiuose ir laisvai laikomų vištų kiaušinių trynių spalva paprastai būna ryškesnė dėl karotinoidų - natūralių medžiagų, kurių paukščiai gauna su žaliaisiais pašarais, morkomis, kukurūzais. Jei ekologiškų kiaušinių pasirinkimo nėra, rinkitės 1 pažymėtus kiaušinius. Tai - laisvai laikomų vištų kiaušiniai, kurios bėgioja lauke, lesa žolę, grūdus, sliekus, joms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose.

Kiaušinio lukšto spalva gali būti nuo baltos, rudos iki alyvuogių žalios. Skirtumas priklauso nuo vištų veislės. Maistinė vertė yra tokia pati, nepriklausomai nuo lukšto spalvos.
Trynio spalvą lemia vištos mityba. Kuo tamsesnis trynys, tuo didesnė tikimybė, kad višta buvo laikyta laisvėje.
Kiaušiniai pasižymi gana ilgu tinkamumo vartoti terminu - 28 dienas po padėjimo. Žalius kiaušinius laikykite nuo +5°C iki +18°C temperatūroje, saugokite nuo staigių temperatūros svyravimų, plaukite tik prieš pat vartojimą. Virtus kiaušinius - kambario temperatūroje laikykite ne ilgiau kaip 2 paras, šaldytuve laikykite iki 3 parų.
Pasak R. Petereit, kiaušinius rekomenduojama suvalgyti per 24 valandas, o jeigu virti kiaušiniai yra laikomi šaltai, juos rekomenduojama suvartoti ne vėliau nei per 3 dienas.
Gydytoja dietologė ne tik nepataria valgyti įskilusių dažytų kiaušinių, tačiau, apskritai, nedažyti kiaušinių sintetiniais dažais: „Pirmiausia, kiaušinius marginti reikia naudojant natūralius dažus, pavyzdžiui, tokius kaip svogūnų lukštai. Sintetinių dažų naudoti nerekomenduoju, nes jie turi nežinomą ir nepageidaujamą poveikį mūsų organizmui.”
Yra keletas būdų, kaip pagerinti virškinimą:
Norint palengvinti virškinimą ir išvengti skrandžio problemų, svarbu ne tik žinoti, ką valgyti, bet ir kaip vartoti maistą bei kokius įpročius keisti.
Viena dažniausių blogo virškinimo priežasčių yra persivalgymas. Paprastas sprendimas - sumažinti porcijų dydį. Įsivaizduokite, kad jūsų skrandis yra maišytuvas, kuriam reikia vietos, kad galėtų tinkamai sumalti ir sumaišyti su fermentais suvalgytą maistą. Neperpildykite savęs; valgykite, kol pasisotinsite maždaug dviem trečdaliais, ir valgykite reguliariai visą dieną.
Dėl kasdien vartojamo labai apdoroto greito maisto nenuostabu, kad tiek daug žmonių kenčia nuo virškinimo problemų. Kramtyti reikia ne tik susmulkinti maistą burnoje, kad galėtumėte jį nuryti. Svarbius fermentus, padedančius virškinti angliavandenius ir riebalus, išskiria burnos liaukos. Paprasčiau tariant, tinkamas kramtymas yra būtinas geram virškinimui. Išmokite neskubėti valgyti.
Gerti pakankamai vandens yra absoliučiai būtina gerai sveikatai, o tai ypač svarbu virškinimui. Viena iš pagrindinių vandens funkcijų - sutirštinti išmatas ir palaikyti jų judėjimą, kad neužkietėtų viduriai. Įpraskite reguliariai gerti vandenį visą dieną, kad išvengtumėte dehidratacijos, nes tai gali neigiamai paveikti jūsų virškinimo sistemą.
Rytais skrandžio sunkumą gali sukelti keletas priežasčių:
Patartina ryte pradėti dieną nuo šilto vandens su citrina ar imbieru, o pirmąjį valgį rinktis lengvą - pavyzdžiui, avižinę košę ar bananą.
Pieno produktų poveikis virškinimui priklauso nuo individualaus organizmo tolerancijos:
Jeigu pastebite, kad po pieno produktų vartojimo atsiranda nemalonūs simptomai, verta rinktis augalinės kilmės alternatyvas, tokias kaip migdolų ar avižų pienas.
Taip, tam tikri natūralūs produktai gali padėti virškinimo procesui:
Jei virškinimo sutrikimai yra laikini ir susiję su netinkama mityba, juos dažniausiai galima išspręsti koreguojant valgymo įpročius. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti reikalinga specialisto konsultacija:
Gydytoja dietologė teigia, kad, palyginus pagal kaloringumą, vištų ir putpelių kiaušiniai nesiskiria. Kaloringesni kiaušiniai yra kalakuto, o patys kaloringiausi yra žąsies ir anties. Stručio kiaušinis, anot pašnekovės, mažiausiai kaloringas, 100 g jis turi apie 118 kcal, kai vištos kiaušinių 100 g turi 157 kcal.
„Vertinant kiaušinius pagal baltymų kiekį juose, tai visuose kiaušiniuose baltymų kiekis yra apylygis. Nežymiai išsiskiria anties kiaušiniai, kurių 100 g baltymų yra 13,3 g, kai vištos kiaušinių 100 g turi 12,7 g baltymų, o stručio 100 g kiaušinio - 12,2 g baltymų. Kiaušiniai turtingi ne tik baltymais, jie vertinami ir dėl įvairių vitaminų, pavyzdžiui, D, A, E, B2, folatų, seleno ir kt.”, - pasakoja R. Petereit.
Gydytoja daro išvadą, kad įvairių paukščių kiaušiniai skiriasi dydžiu, o mes renkamės tokį, kokį norime: „Na, jeigu vertinsime vištų ir putpelių kiaušinių maistinę vertę, tai, žinoma, putpelių kiaušiniuose rasime tam tikrų privalumų. Pavyzdžiui, vitaminų B1, B2, geležies putpelių kiaušiniuose yra daugiau nei vištų kiaušiniuose, tačiau putpelių kiaušiniuose mažiau vitamino B12 nei vištos.”
