Nors daugelis tėvų žavisi šeimomis, kurių vaikai nuo mažens daug skraido lėktuvais, medikai pataria su vaikais iki 3 metų skristi tik tada, kai tai yra būtina. Kuo vaikas mažesnis, tuo sunkiau jam prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Turiu asmeninės neigiamos patirties. Į Maljorką skridome su 1 metukų sūnumi, jį užsupo, pradėjo nesustodamas vemti, o skristi - dar 2 valandos. Galvojau, prašysiu greitojo nusileidimo ir lėksiu į reanimaciją. Lėktuve skrido daug kūdikių, dauguma klykė visą kelią užgultomis ausytėmis.
Jeigu tėvai ir vyresni vaikai nori atostogų užsienyje, teks skirsti ir kūdikiui. Kruopščiai apgalvokite skrydžio maršrutą, trukmę, laiką - galbūt jis vyks vaiko miego metu, tuomet patogiau. Optimali skrydžio trukmė su vaiku iki 3 metų yra 2-2,5 valandos. Jeigu įmanoma, rinkitės tiesioginius skrydžius.
Dauguma keliaujančių, lėktuve pamatę kūdikius, atsidūsta - savaime aišku, klyks. Priežasčių ne viena. Dažniausia jų - vaikui užgula ir skauda ausytės. Tačiau vaikas gali verkti ir dėl suvaržytos judėjimo laisvės, triukšmo, svetimų žmonių, nepažįstamos aplinkos baimės. Pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip išvengti vaiko kankynių lėktuve.
Lėktuvui kylant ir leidžiantis, salone pasikeičia oro slėgis, su juo turi susilyginti vidurinės ausies ertmės slėgis. Kad vaikui neužgultų ausyčių (ypač pakilimo ir nusileidimo metu), taikykite priemones pagal amžių - kūdikiui duokite žysti krūtį, čiulptuką, gerti mišinuko, arbatėlės ar bet kokio kito gėrimo iš buteliuko su čiulptuku. Vyresniam vaikui galite duoti čiulpiamą saldainį, kramtomosios gumos, patarti ryti seiles, gerti vandens. Galima pabandyti sandariai užkimšus ausis pirštais keletą kartų plačiai išsižioti - judant apatiniam žandikauliui, prasiplečia ausų landos, slėgis vidurinėje ir išorinėje ausyje susilygina.
Jei vaikas serga alerginė sloga, arba taip nutiko, kad vis dėlto keliaujate su sergančiu vaiku (galbūt peršalusiu kelionės svetur metu), pasiimkite nosies gleivinę sutraukiančių lašų, įlašinkite jų 20-30 min. Turėkite su savimi ausų lašų, ypač jei skrendate su kūdikiu. Kūdikių iki 6 mėnesių klausos organai (dėl amžiui būdingų anatominių ypatumų) sunkiai prisitaiko prie oro slėgio pokyčių. Vietiškai veikiantys ausų lašai greitai numalšina skausmą, kilusį dėl slėgio pokyčių.
Skrydžio metu ar po jo gali varginti nosies užgulimas, ausų, nosies skausmas, spengimas, cypimas, traškesys ausyse, pykinimas, galvos svaigimas, kraujavimas iš nosies ar ausų (ypač sergant sinusitu). Jei minėti simptomai neišnyko per 24 valandas, kreipkitės į gydytojus.

Lėktuvui kylant ir leidžiantis bei patekus į turbulentines oro sroves, skrydžio palydovai paprašys pasodinti vaikus sau ant kelių ar į vaikui skirtą vietą bei prisegti saugos diržu. Kūdikiai, vaikai iki 2 metų bei smulkaus sudėjimo vaikai turėtų sėdėti tėvams ant kelių, prisegti saugos diržiuku, užmaunamu ant tėvų saugos diržo, vyresni vaikai sėdi jiems skirtose sėdimose vietose.
Skrendant į tolimus skrydžius arba skrendant su persėdimais, kuomet reikia nemažai laiko praleisti laukimo salėse, leiskite vaikams pajudėti, padūkti, palakstyti, nereikalaukite, kad visą laiką sėdėtų ramiai, nes 5-6 valandos ramaus sėdėjimo vaikui tiesiog neįmanomos. Galite pasiimti su savimi nedidelį kamuoliuką, kuriuo vaikas pažais laukimo salėse. Oro uostuose ieškokite mamos-vaiko kambario, ten galėsite pervystyti, pažindyti kūdikį, pailsėti.

Jei vaikas yra tokio amžiaus, kuomet jau supras, būtinai pieš skrydį apie viską papasakokite. Aš prieš keliones keletą vakarų savo vyresniam sūnui visada sekdavau pasaką apie tai, kaip mes keliausime, kaip skrisime, ką pamatysime, kokių nuotykių patirsime, su kokiais sunkumais susidursime. Jei jūsų vaikas dar mažas, apgalvokite, kuo sudominsite jį kelionės metu, kai jam viskas nusibos. Neduokite vaikams čiupinėti, kišti į burną lėktuve esančių žurnaliukų, reklaminių bukletų, informacinių lentelių.
Ruosiantis į kelionę su kūdikiu ir mažu vaiku lėktuvu neretai kyla klausimas: ką veikti skrydžio metu su vaiku? Kaip jį užimti? Jei mažylis mėgsta vartyti knygutes ar klausyti pasakų, pasiimkite su savimi knygutę. Jeigu vaikas turi pačią mėgstamiausią, kurią nuolat jums atneša, prašydamas paskaityti, paimkite ją. Ne kiekvieną dieną pasitaiko pabūti „danguje“ tarp debesų, todėl pasakokite mažyliui tai, ką matote už lango. O gal Jūsų atžala mėgsta piešti? Jeigu į kelionę vežatės fotoaparatą, galite parodyti mažyliui jame esančias nuotraukas - paprastai jie tai mėgsta. Jeigu su savimi į kelionę pasiėmėte nešiojamąjį kompiuterį, žaidimų konsolę, išmanųjį telefoną, galite leisti mažyliui šiek tiek pažaisti jais. Jie tiks žaisti jau su vyresniaisiais, nuo 3 metų amžiaus vaikais. Tarkim, sugalvokite raidę (A, M) ir sakykite žodžius, kurie prasideda šia raide. Pirštukų žaidimus paprastai žaidžiame jau su kūdikiais, pavyzdžiui, „Viru viru košę“. O kaip gi be jų... Tam reikės tik popieriaus lapo, kurį net galite išplėšti iš savo žurnalo. Labai tinkamas užsiėmimas vyresniam vaikučiui - galite laiką leisti naudingai mokydamiesi skaičiuoti ar skaityti. Mažyliams labai patinka lipdukų knygos, kuriuos vaikas galės klijuoti skrisdamas. Kiekviena mama pažįsta savo vaiką geriausiai, žino, kokie užsiėmimai jam labiausiai patinka ir ilgiausiai sudomina. Gal turite ir kitų patarimų?
Tam kad išvengtumėte pykinimo ir vėmimo, prieš kelionę ir visos kelionės metu duokite vaikui gerti tik vėsaus, negazuoto mineralinio ar paprasto geriamojo vandens. Neduokite gazuotų gėrimų, sulčių, kakavų, saldžių vaisvandenių ir pan. Nepermaitinkite vaikų prieš skrydį, ką tik įsėdę į lėktuvą nepulkite maitinti sumuštiniais, vynuogėmis, šokoladukais. Turėkite sausainių ar kito lengvai virškinamo maisto, tinkančio pagal amžių jūsų vaikui. Vyresnio amžiaus vaikui pykinimui palengvinti galite duoti čiulpti mėtinių saldainių ar pakramtyti mėtinės kramtomosios gumos.
Ankštose oro linijų patalpose žmonės nuolat jaudinasi dėl įvairių virusų bei bakterijų, galinčių juos susargdinti, dėl siaurų sėdynių ir itin sauso oro. Štai keletas dalykų, kurie gali nutikti jūsų kūnui keliaujant lėktuvu ir ką galėtumėte padaryti, kad to išvengtumėte.
„Mažesnis deguonies slėgis, įprastai aptinkamas orlaivio salone, prilygsta slėgiui 1,8-2,5 kilometrų aukštyje, visai kaip Meksiko mieste, - sako Paulo M.Alves, aviacinės medicinos ir saugos įmonės „MedAire“ vadovas. - Atitinkamai mažėjant deguonies slėgiui, sukeliama lengva hipoksija, kuri kai kuriems jautresniems žmonėms iššaukia galvos skausmą.“ Kad to išvengtumėte, gerkite daug vandens ir venkite alkoholio bei kofeino turinčių gėrimų.

Valandų valandas trunkantis sėdėjimas ankštose patalpose gali paveikti viso kūno kraujotaką ir sukelti pėdų bei kulkšnių patinimą. Taip pat, kaip visiems žinoma, kraujui blogai cirkuliuojant padidėja kraujo krešulio, vadinamo giliųjų venų tromboze (GVT), rizika, o būtent tai nutinka keliaujant lėktuvu. „Tokioje padėtyje mūsų kojų venos suspaudžiamos ir kraujotaka jose sulėtėja“, - sako daktaras Paulo M.Alves. Nors dažnai girdite patarimus atsistoti ir pavaikščioti, daktaras teigia, kad jei daug žmonių vienu metu ims mankštintis dėl to susidaryti spūstys, o tai galimai sukels pavojų netikėtos turbulencijos metu. „Vidutiniams keliautojams, neturintiems jokių rizikos veiksnių, būtų naudingi paprasti kulkšnies judesiai - sukimas, lenkimas, tiesimas - kuriuos galima atlikti ir sėdint savo vietoje,“ - pataria jis. GVT rizikos veiksniai yra nutukimas, nėštumas ar pogimdyminė būklė, kontraceptinių tablečių vartojimas, vyresnis nei 40 metų amžius arba sudėtinga liga. „Žmonėms, turintiems GVT rizikos veiksnių, naudinga dėvėti kompresines kojines, o kai kuriems didelės rizikos grupėms gali būti nurodyta vartoti antikoaguliantų, - teigia daktaras. Pasitarkite su gydytoju, jei turite vieną ar daugiau rizikos veiksnių ir artimiausiu metu planuojate kur nors skristi.
Oras, kuriuo kvėpuojate lėktuvo salone, iš tikrųjų ateina iš išorės, o tokiame aukštyje jame labai mažai drėgmės. „Šis oras labai sausas, jo drėgmės lygis mažesnis nei 10 procentų, - sako Quay Snyder, aviacijos medicinos konsultavimo tarnybos prezidentas ir generalinis direktorius. - Dehidratacija gali sukelti nuovargio jausmą, ypač jei tuo metu salone sumažėja ir oro slėgis. Tam tikros ligos ir kai kurie vaistai gali sustiprinti šiuos pojūčius. Geriausias būdas, padedantis apsisaugoti nuo dehidratacijos yra pakankamas skysčių vartojimas ne tik skrydžio metu, bet ir prieš lipant į lėktuvą. Pasirūpinkite savo vandens buteliuku, kad visada būtumėte tikri turintys pakankamai vandens. Tik jokiu būdu nesipilkite vandens iš čiaupo, kuriame jis nėra tinkamas gerti.“ Aviacijos ir kosmoso medicinos asociacija taip pat rekomenduoja pasirūpinti akių lašais, sumažinančiais jų sausumą, ir fiziologiniu nosies purškalu, kuris ne tik padėtų drėkinti nosį, bet ir užkirstų kelią galimam kraujavimui.

Jei jaučiate ar girdite savo bendrakeleivius gadinant orą - tai nėra tik jūsų vaizduotės padarinys. Organizacija „Aerospace Medical Association“ teigia, kad kūno dujos gali išsiplėsti net iki 25 procentų. „Iš fizikos žinome, kad dujos linkusios plėstis mažėjant slėgiui, - primena daktaras Paulo M.Alves. - Todėl, lipant į lėktuvą, išorinis slėgis palaipsniui mažėja, o visos mūsų kūno ertmėse įstrigusios dujos atitinkamai išsiplečia. Tai apima žarnyne esančias dujas, kurios gali sukelti pilvo pūtimą ir norą pagadinti orą. Visos mūsų kūno ertmėse įstrigusios dujos atitinkamai išsiplečia. Taigi, ką turėtume daryti? Dujų laikymas nėra gerai mūsų sveikatai, todėl, jei jaučiate spaudimą, geriausia jį išleisti, tik jei tik įmanoma, tualete.
Kartu su padidėjusiu dujų kiekiu žarnyne, jūsų ausys greičiausiai taip pat pajus oro slėgio pokyčius. „Kai kylame aukštyn, dujos plečiasi, priversdamos ausies būgnelį išsipūsti į išorę, o tai suteikia mums gerai žinomą ausų užgulimo jausmą, - aiškina daktaras Paulo M.Alves. - Tai tęsiasi tol, kol įstrigęs oras per Eustachijaus vamzdelį patenka į ryklę ir ausys pasiekia įprastą būseną. Šiam procesui palengvinti patariama kramtyti gumą. Nusileidus nutinka priešingai: oro slėgis plečiasi, todėl daugiau oro grįžta atgal į vidurinę ausį. Tam padeda rijimas arba žiovavimas.“ Kitas būdas, galintis padėti, yra švelnus oro stūmimas iš plaučių, uždengiant nosį ir burną, kad oras Eustachijaus vamzdeliu patektų į vidurinę ausį ir vėl išlygintų slėgį. Laimei, šis laikinas ausų užgulimas nepadaro ilgalaikės žalos.
Lėktuve patiekiamas maistas iš tikrųjų nėra toks prėskas ir neskanus, kaip manote. Mažo drėgnumo oras, kuriuo kvėpuojate lėktuve, išsausina burnos ir nosies gleivines, o tai gali turėti įtakos skoniui. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažėjęs slėgis salone ir lėktuvo variklių skleidžiamas foninis triukšmas taip pat veikia maisto skonį skrydžio metu. „Dėl burnos džiūvimo gali sumažėti jautrumas skoniui, bet pastarasis atkuriamas geriant pakankamą skysčių kiekį“, - priduria daktaras Q.Snyder.
Nors ir rečiau, bet dujų pokyčiai mūsų kūne gali paveikti ir dantis, nes dujos įstringa plombose, kitose burnos ertmėse ar prie dantų esančiuose sinusuose. Dantų skausmas dėl slėgio pokyčių skrydžio metu vadinamas barodontalgija. Deja, mažai ką galima padaryti, kad išvengtume šio nemalonaus jausmo. Skrydžio metu galite vartoti skausmą malšinančius vaistus, kad sumažintumėte simptomus, bet jei net šiek tiek skauda dantį, prieš planuodami skrydį geriau kreipkitės į odontologus.
Kitas lėktuve esančio oro padarinys - sausa oda. „Dėl dehidratacijos gali išsausėti oda ir sutrūkinėti lūpos, nors dažniausiai šis poveikis trunka gana neilgai, - teigia Q.Snyder. - Drėkinamųjų losjonų naudojimas prieš skrydį gali sušvelninti šią situaciją.“ Gerkite pakankamai vandens, kad užtikrintumėte viso kūno hidratacija, o išlipę iš lėktuvo nusiplaukite veidą - odos šveitimas padeda atsikratyti negyvų odos ląstelių, kurios, gali išprovokuoti spuogų atsiradimą.
Kai lėktuve išsausėja burna, nebeturite pakankamai seilių, kurios sumažintų bakterijų augimą ir nuslopintų blogą kvapą. Jei nieko nevalgėte, o ypač jei negėrėte pakankamo kiekio vandens, vėliau galite imti jausti antrinį „rytinį burnos kvapą“. Saldūs gėrimai ir greitas maistas taip pat nepagerina šios situacijos. „Burnos džiuvimas ir dantų nevalymas ilgų skrydžių metu gali turėti įtakos blogam burnos kvapui,“ - sako daktaras Q.Snyder. Sau padėti galite pasiimdami dantų šepetėlį (kai kurios oro linijos juos siūlo pačios) ir vartodami daug vandens.
Jūsų cirkadinis ritmas yra tarsi vidinis laikrodis, valdantis daugelį kūno funkcijų. „Hormonų sekrecija, mieguistumas, budrumas ir alkio pojūtis, be kitų funkcijų, priklauso nuo mūsų vidinio laikrodžio, - aiškina daktaras Paulo M.Alves. - Kelionės į kitą laiko juostą mus išderina, po to prireikia kiek laiko iš naujo „nustatyti vidinį laikrodį“. Žinoma, kad mums reikia maždaug vienos dienos priprasti prie vienos laiko juostos valandos, tai reiškia, kad po šešių valandų transatlantinio skrydžio mums prireikia maždaug šešių dienų, kad vidiniai ciklai visiškai sinchronizuotųsi su vietos laiku.“ Taigi, ką daryti, jei jūsų kelionė trunka tik savaitę ar trumpiau? „Trumpai trunkančioje verslo kelionėje dažnai geriau net nebandyti iš tikrųjų prisitaikyti prie naujos laiko juostos, nes fiziologiniu požiūriu pilnas prisitaikymas būtų tiesiog neįmanomas. Kita vertus, jei norime maksimaliai išnaudoti savo viešnagę turistinėje kelionėje, geriau stengtis kuo greičiau prisitaikyti, o tai pasiekiama mėgaujantis saulės spinduliais ir aktyviai leidžiant laiką gryname ore. Kadangi geriau prisitaikome prie ilgesnės, o ne trumpesnės dienos, skristi iš rytų į vakarus yra lengviau nei iš vakarų į rytus.“
Nors oru plintančios infekcijos klesti mažai drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, lėktuvuose, dėl HEPA filtrų rizika susirgti lėktuve yra mažesnė. „Privalumas yra tai, kad oras salone keičiamas dažniau nei daugelyje pramoninių pastatų, mokyklų ar namų, - dalijasi Q.Snyder. - Šis oro atšviežinimas, kartu su filtravimo ir cirkuliacijos mechanizmais, sumažina ore plintančių infekcijų riziką ir tikimybę užsikrėsti ligomis nuo kitų keleivių ar įgulos narių. Todėl jei sėdite šalia žmogaus, kuris kosi ar čiaudi, neturėtumėte per daug jaudintis, kad susirgsite. Tačiau bakterijos gali apsigyventi ant salono paviršių, todėl dažniau plaukite rankas ir saugokite, kad jos nepatektų į akis, ausis, nosį ir burną.“
Dauguma su vaikais besiryžtančių keliauti tėvų patiria tikrą stresą, nes aplinkinių reakcija ne visada būna maloni. Bet mes ne apie nesupratingas niurzgas, pasidalinsime idėjomis su tėveliais, kaip jiems ir jų vaikučiams keliauti paprasčiau ir linksmiau.
Daugelis tėvų, auginančių mažus vaikus, vengia skrydžių lėktuvu, tačiau naujo šeimos nario atsiradimas tikrai nėra priežastis atsisakyti kelionių. Daugelis avialinijų leidžia skristi su 2 sav. sulaukusiais (t. y. 15 dienų ir vyresniais) naujagimiais. Daugelis avialinijų skrendant su vaikais iki 24 mėn. taiko 10 proc. priemoką, bet tik tada, kai vaikas sėdi ant mamos arba tėčio kelių ir neužima papildomos vietos lėktuve. Jeigu mažyliui reikia atskiros vietos, tokiu atveju reikės mokėti 70-100 proc. įprasto bilieto kainos. Daugelis avialinijų kūdikių įrangą (pavyzdžiui, vežimėlį, automobilinę kėdutę ar lopšelį) bagažo skyriuje leidžia gabenti nemokamai. Rankinio bagažo taisyklėse skrendant su kūdikiais numatytos išimtys, todėl galima pasiimti tiek maisto ir gėrimų (pavyzdžiui, pieno mišinio ir karšto vandens termose), kiek reikės viso skrydžio metu. Kūdikiai ir vaikai, kaip ir suaugusieji, turi turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą - gimimo liudijimas netinka. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad mažų vaikų dokumentai galioja tik iki 2 m., vyresnių - iki 5 m., tad jei kūdikio (vaiko) asmens tapatybės galiojimas - į pabaigą, būtina užsakyti naują dokumentą.
Tiksliai įvardyti, su kokio amžiaus kūdikiu ar vaiku iki 2 m. keliauti palankiausia, sudėtinga, nes skiriasi vaikų temperamentas, būdas: vienas mažylis viso skrydžio metu gali ramiai miegoti, o kitas blaškysis, bus piktas ir nuolat verks. Naujagimiai, kūdikiai iki 6 mėn. kelionę lėktuvu lengviau pakelia dėl to, kad jų klausa dar nėra galutinai susiformavusi ir jie reaguoja tik į labai stiprius garsus. Kelių mėnesių sulaukę kūdikiai jau pradeda reaguoti ir į silpnesnius garsus, todėl skrydis lėktuvu juos gali varginti šiek tiek labiau.
Kūdikiai jau ilgiau būdrauja, yra aktyvesni, nori daugiau judėti, todėl pravartu rinktis trumpesnius skrydžius, taip pat stengtis, kad skrydis vyktų vaiko miego metu.
Vaikai jau nori aktyviai judėti, todėl reikia būti nusiteikus, kad mažylis vaikščios po lėktuvo saloną, nebent vėlgi skrydis išpultų vaiko miego metu. Tačiau net ir tokiu atveju nėra 100 proc. tikimybės, kad vaikas miegos: jam gali užgulti ausis, varginti triukšmas ir kt. Keliaujant su 1-2 m. vaiku būtina pasiimti žaislų, geriausia - naujų arba vaiko itin mėgstamų, kelsiančių mažylio susidomėjimą.
- Dažna situacija, kai suplanuoji kelionę, atsakingai jai ruošiesi, o dieną prieš tai atsikeli ir „staigmena“ - vaikas karščiuoja, serga. Ką daryti? - Labai dažnai vaikai prieš kelionę suserga ir apie tokią situaciją tenka išgirsti po kelis kartus per dieną. Kartais gal net geriau nesakyti vaikui apie būsimas atostogas, kad nejaustų įtampos ir nerimo. Kad ir kaip bebūtų, tėvai labai nori, kad gydytojai pasakytų: važiuokite, viskas bus gerai. Bet nė vienas gydytojas neprisiims tokios atsakomybės. Mes negalime nuspėti, kad vaikui nepasidarys blogiau. Reikia įvertinti, kiek tam vaikui yra blogai, paprašyti, kad būtų padaryti kraujo tyrimai. Kita bėda, su kuria dažnai susiduria svetur keliaujantys tautiečiai, kitokia medicinos sistema. Mes esame įpratę, kad iškart padaromas kraujo tyrimas, nustatoma ar ligą sukėlė bakterija, ar virusas. Užsienyje viskas yra kiek kitaip. Jei kai kuriose šalyse paprašysite padaryti CRB tyrimą, į jus keistai pasižiūrės. Dėl to būkite tam pasiruošę. O ar važiuoti, ar nevažiuoti, priklauso nuo vaiko būklės. Jei tai paprastas peršalimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, skristi galima, nes net ir mes su sloga keliaujame. Bet jei vaikui rimtas plaučių uždegimas, bronchitas, inkstų uždegimas, jis vemia, viduriuoja ir yra rizika, kad jam pablogės ar apkrės kitus, be abejo, būtų geriau kelionę atidėti. Todėl visada patariu tėvams, perkant kelionę, paimti ir draudimą, kad galima būtų ją atšaukti.
- Ar pats skrydis gali pabloginti ir taip jau sergančio vaiko būklę? - Be abejo. Slėgių skirtumas ir pati kelionė išvargina net ir sveiką suaugusįjį, įsivaizduokite, kaip jausis sergantis vaikas. Organizmo nuovargis, nauji iššūkiai, temperatūrų skirtumai, triukšmas vargina vaikus. Reikia pasirūpinti, kad jiems būtų kuo mažiau streso. Bėdų gali sukelti ir lėktuvo leidimasis. Krentant slėgiui, užgula ausis, o jei vaikui yra sloga, gali baigtis ausų uždegimu, stipriu ausų skausmu. Dar vienas dalykas - maistas. Jei vaikas serga ir taip neturi apetito, kitokio maisto jam tuo labiau nesinorės. O svetimose šalyse maistas gali gerokai skirtis.
- Kokius vaistus rekomenduotumėte įsidėti? - Pirmiausia turi būti paimti visi vaistai, jei vaikas serga kokia nors lėtine liga. Kiti svarbūs medikamentai - vaistai nuo temperatūros, jie taip pat yra ir nuo skausmo, ir slopinantys uždegimą. Jei skauda gerklę, galvą ar ausis, šitie vaistai tikrai tiks. Nekalbu apie pleistrus ir pirmosios pagalbos rinkinius, dezinfektantus. Taip pat reikėtų paimti vaistų nuo dažniausių ligų - slogos ir gerklės skausmo. Tai yra, jūros vandens, lašų į nosį, purškalo į gerklę ar čiulpiamų pastilių. Net jei vaikas nėra alergiškas, įsidėkite priešalerginių vaistų. Jie pagelbės jei įkąs nežinomas vabzdys ar pasireikš alerginės reakcijos. Kitos, dažnai vaikus kamuojančios, ligos - žarnyno infekcijos. Reikėtų pasirūpinti vaistais, kurie padėtų tokiais atvejais. Kartais išrašome antibiotikus, jei vaikas prieš kelionę susirgo. Patariame tėvams be reikalo jų neduoti, bet jei pablogėtų, kad turėtų. Tiesa, kiek teko išgirsti iš tėvų, tiek Egipte, tiek Turkijoje vaikui susirgus antibiotikus suleidžia ir kai reikia, ir kai nereikia. Matyt taip gydytojai apsidraudžia, kad turistų sveikata nepablogėtų.
- Žarnyno infekcijos - viena dažniausiai pasitaikančių ligų kelionėių metu. Kaip jų išvengti? - Žarnyno infekcija užsikrečiama kontaktiniu arba oro lašeliniu būdu. Dažniausiai tai nutinka dėl netinkamai paruošto maisto, higienos trūkumo. Vaikai dažnai viską bando paragauti, dažnai ir pirštai atsiranda prie veido ar burnos. . Norint išvengti infekcijų, reikėtų dažniau rankas dezinfekuoti, plauti ne tik vaikams, bet ir patiems tėvams. Nereikėtų pirkti gatvės maisto, labai gerai įvertinti tai, ką duodame vaikui. Jei maistas ilgai buvo ant saulės, geriau išmeskite. Ne kartą teko gydyti iš kurorto grįžusias šeimas, kurios sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis.
- Kitas pavojus - kaitri saulė. Ką daryti, kad ji nesugadintų atostogų? - Prie kaitros ir saulės reikia pratintis palaipsniui. Rytinė ir vakarinė saulė yra gerai. Bet, kai vaikas kaista prie +30 dienos metu, jau reikėtų susimąstyti. Kaip ir nuo peršalimo, taip ir nuo perkaitimo jis gali susirgti. Kad taip nenutiktų, reikėtų užtikrinti, kad vaikas pakankamai gertų vandens, nebūtų ant tiesioginių saulės spindulių, reikėtų ištepti kremu nuo saulės, kurių SPF ne mažiau nei 50. Kremą reikia rinktis tinkamą kūdikiams. Vakare, grįžus į viešbutį, jį patarčiau nuplauti - nelaikyti per naktį, nes gali sukelti įvairius odos uždegimus.
Formas. Pakankamai dažnai tenka gydyti žaizdas ar odos alerginius uždegimus, atsiradusius dėl ilgoviešbučių apyrankių nešiojimo. Jei keliaujate į Europos Sąjungos šalis, reikėtų pasirūpinti Europos sveikatos draudimo kortele ir sau, ir vaikams. Tokiu atveju būtinoji pagalba bus suteikta nemokamai - t.y. valstybė padengs gydymą. Kortelės reikėtų, net jei turite kredito kortelę su draudimu. Jei turi draudimą, vis tiek pirmiau teks sumokėti už gydymą pačiam, o tik paskui prašyti pinigų iš draudimo bendrovės. O jei patekote į ligoninę, kai kur gali tekti sumokėti ir ne vieną tūkstantį eurų.
- Rekomenduotumėte papildomai skiepyti vaikus, prieš keliaujant į tolimus kraštus? - Taip, yra rekomendacijos, kurias galima rasti Užkrečiamų ligų ir AIDS centro tinklalapyje, į kokias šalis važiuojant, kokie skiepai rekomenduojami. Žaisti su tuo nesiūlyčiau, nes ligos yra nelengvos.
- Šiandien tėvai keliauja ir su kūdikiais, ir su ūgtelėjusiais vaikais. Jūs, kaip gydytoja, ką patartumėte: nuo kokio amžiaus mažylį imti į tolimesnes keliones, o iki kada rinktis savą kraštą? - Tokių rekomendacijų nedrįstame net sakyti. Jei anksčiau sakydavome, kad su mažamečiais vaikais geriau nekeliauti, dabar keliauja ir su naujagimiais. Viskas turi būti protingai pamatuota. Be abejo, su kelių mėnesių naujagimiu geriau nekeliauti. Jis yra labai trapus ir per valandą jam gali pablogėti, jei negaus medicininės pagalbos. Bet daug kas priklauso nuo tėvų sąmoningumo. Jei tėvai užtikrina vaikų saugumą, tinkamą mitybą, tikrai nieko baisaus neatsitiks. Bet jei tėvai nepratę keliauti ir, gimus kūdikiui, staiga pirmąjį mėnesį išsiruošia tolimų atostogų, nežinau, ar tai gera idėja. Prieš keliaujant, reikėtų gerai viską susiplanuoti, apsvarstyti, kokį viešbutį rinktis, kokia jo lokacija turėtų būti. Pasitarkite su kelionių agentūra, o jei vis tik vaikas susirgo prieš kelionę, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Svarstant apie vaikų, skraidančių oro balionais, saugumą, būtina žinoti skrydžiams oro balionais taikomus amžiaus ir ūgio apribojimus. Paprastai jaunų keleivių saugumui užtikrinti taikomos specialios gairės. Pavyzdžiui, vyresni nei 16 metų asmenys paprastai gali skristi oro balionu nelydimi suaugusiųjų, o jaunesniems vaikams skrydžio metu gali prireikti suaugusiųjų priežiūros. Šie apribojimai skirti teikti pirmenybę vaikų gerovei ir užtikrinti saugią bei malonią patirtį visiems keleiviams. Be to, tėvai ir globėjai turėtų pasiteirauti apie bet kokius konkrečius amžiaus ir ūgio reikalavimus su oro baliono pilotu, kad užtikrintų saugos taisyklių laikymąsi.
Skrydžiai oro balionais yra nepavojingi ir saugūs. Tačiau labai svarbu žinoti apie taikomas saugos priemones ir taisykles, siekiant pagerinti vaikų saugumą skrydžio metu. Oro balionai turi būti skraidinami tokiame aukštyje, kuris užtikrintų saugų skrydį, atsižvelgiant į vietovės reljefą. Siekdami laikytis saugos standartų, pilotai turi laikytis nustatytų taisyklių ir nuostatų. Nors skrydis oro balionu vaikams yra jaudinanti ir nepakartojama patirtis, su šia veikla susiję būdingi pavojai, į kuriuos tėvai turėtų atsižvelgti. Svarbu pripažinti, kad oro balionai skrenda nuo vėjo malonės, o oro sąlygos gali turėti įtakos skrydžio saugai ir trajektorijai. Skrydžiai oro balionu suteikia vaikams unikalių edukacinių galimybių ir jaudinančių nuotykių, todėl jiems tai yra jaudinanti ir įsimintina patirtis. Vaikus dažnai žavi idėja skraidyti oro balionu, nes taip galima pamatyti žemiau esantį pasaulį iš paukščio skrydžio ir supažindinti su aerodinamikos bei skrydžio principais. Ši praktinė patirtis gali sužadinti jų smalsumą, įžiebti aistrą tyrinėti ir pagerinti jų supratimą apie mokslą ir gamtą.
