Nėštumas ir Antras Gimdymas po 35 metų: rizikos, priežiūra ir sėkmės istorijos

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių, rašoma pranešime spaudai. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai moterys pirmojo vaikelio susilaukia būdamos vidutiniškai 28-erių metų. Šis skaičius vis auga: kasmet daugėja moterų, kurios pirmojo vaikelio susilaukia 35-erių metų ar vėliau, tačiau jos mūsų šalyje vis dar sudaro tik apie dešimtadalį visų gimdyvių.

Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija. Tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

Kodėl moterys atideda motinystę?

Priežasčių tam galima surasti įvairių - moterys siekia išsilavinimo, kopia karjeros laiptais ir tik tada planuoja atžalas. Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos, tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti. Pagrindinės priežastys - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“.

Svarbus faktorius - didėjantis skyrybų skaičius. Daug vyrų ir moterų, kurie po pirmos santuokos užmezga naujus santykius, nori susilaukti atžalos ir su naujuoju partneriu ar partnere. Vyrauja nuomonė, kad šiais laikais moterys vaikų vėliau susilaukia dėl karjeros ar iš „savanaudiškų” paskatų - nori keliauti, realizuoti save, nenori įsipareigoti ar saugo jaunatvišką išvaizdą.

Prie viso to prisideda ir vis ilgiau užsitęsiantis brendimo laikotarpis, kuris, psichologų teigimu, dabar paprastai baigiasi ne 16-18 gyvenimo metais, o beveik dešimtmečiu vėliau. Maždaug tiek pat pasislinko ir gimdyvių amžiaus vidurkis. Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui Australijoje, pastaraisiais metais po ilgo laiko gimstamumas vėl ėmė didėti. Tai lėmė būtent tai, kad dažniau vaikų susilaukia 30-39 metų moterys - čia tokio amžiaus gimdyvių dabar netgi daugiausia. Šie pokyčiai pasaulyje stebimi ne vien dėl pakitusių prioritetų.

„Pati pirmojo vaiko susilaukiau būdama 21-erių, nes tuomet tai buvo įprasta. Visgi, nors pirmasis nėštumas rekomenduojamas esant 20-24-erių metų amžiaus, labai jaunos merginos man neatrodo pasiruošusios gimdymui ir vaikelio atėjimui”, - mano gydytoja K. Mačiulienė.

Vaisingumo pokyčiai ir nėštumo ypatumai pagal amžių

Nėštumas iki 20 metų: vaisingumas ir rizika

Nėštumas iki 20 - vaisingas, bet rizikingas amžius. Baimė, nerimas ir nežinomybė. Jauno amžiaus moterų nėštumai, H. Kažemėkaitytės teigimu, dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius - tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.

20-35 metai: idealiausias metas motinystei

20-35 metai: didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų. Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo. „Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra”, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.

Nėštumas po 35 metų: didesnis dėmesys komplikacijų prevencijai

Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus persirgusi daugiau ligų, laikiusis dietų, patyrusi nemažai stresinių situacijų. Visa tai gali neigiamai atsiliepti nėštumui ir gimdymui. Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Ką žymi 35-erių metų riba? Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje yra nustatyta, kad aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu (skaičiuojant rizikos dydį, amžius svarbus net mėnesių tikslumu) yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų.

„Tai yra pasirinkimo reikalas. Aišku, galime kalbėti apie fiziologiškai apibrėžtas galimybes. Einant link jūsų klausimo apie terminus, manoma, kad po 35 metų atsiranda gerokai daugiau įvairių rizikų pastoti ir daug sunkiau išnešioti sveiką naujagimį, nes tada padidėja genetinių ligų rizika, pagal literatūrą - daug dažniau pasitaiko ir tokios ginekologinės ligos kaip polipai, miomos, endomedriozė ir kitos, nebūtinai ginekologinės, kurios gerokai apsunkina moters sveikatą ir sumažina galimybę pastoti ir išnešioti kūdkį“, - sakė gydytojas.

Vaisingumo mažėjimas ir pastojimo sunkumai

Bėgant metams, moters galimybės pastoti ir sėkmingai išnešioti vaiką mažėja, todėl 35 -erių pastoti yra sunkiau, negu 25 -erių. Manoma, kad vaisingiausias moteris amžius - maždaug 24 metai. Virš 30 metų pastojimo šansai mažėja ir ciklo metu sudaro apie 10 procentų tikimybę.

Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt. 35-45 m. kiaušidės bėgant metams sensta, o ovuliacija po 35 metų nebėra tokia sklandi, kaip būnant 25 metų. Vyresnėms moterims vis dažniau pasitaiko ciklų be ovuliacijos, be to, lieka vis mažiau kiaušialąsčių. Palyginkite: moteriškos lyties embrionas turi du milijonus kiaušialąsčių; pirmųjų mėnesinių metų jų yra apie 400 tūkstančių, o sulaukus 35 metų - tik apie 35 tūkstančiai. Be to, apvaisintos kiaušialąstės rečiau įsitvirtina į gimdos gleivinę arba tiesiog nebesivysto. Manoma, kad greičiausiai moteris pastoja būdama 24 metų. Įpusėjus ketvirtą dešimtį tikimybė pastoti per ciklą siekia maždaug dešimt procentų. Suprantama, šie apibendrinimai visoms moterims netinka, yra labai individualių skirtumų - moters vaisingumas labai priklauso nuo jos sveikatos būklės, nemenkas vaidmuo tenka ir psichologiniams faktoriams. Todėl jei moteris planuoja nėštumą vyresniame amžiuje, ji turi žinoti, kad pastoti gali būti sunkiau.

Negana to, apie 35-37-us metus gerokai sumenksta moters vaisingumas: kiaušidėse buvęs tam tikras fiksuotas skaičius kiaušinėlių su amžiumi vis mažėja, jie tampa nebe taip lengvai apvaisinami. Šią problemą neretai pavyksta išspręsti tik su medikų pagalba. Pastojus pagalbinio apvaisinimo būdu nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis, o tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu, nes tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, kai vaisius būna vienas. Be to, tyrimais patvirtinta, jog vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, turi maždaug 2-4 kartus didesnę apsigimimų riziką, dažniau gimsta su širdies ydomis, gastroenterologiniais defektais.

Pagrindinės rizikos ir komplikacijos po 35 metų

Dalis medikų griežtai pasisako prieš gimdymą po 35-erių, tai argumentuodami negailestinga statistika: žymiai dažnesnėmis chromosominėmis anomalijomis, išaugančia gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizika, dažnai nepakankamu vaisiaus augimu, sunkesniu gimdymu, kur kas dažnesnėmis Cezario pjūvio operacijomis (statistiškai, jų prireikia net pusei vyresnio amžiaus moterų), placentos pirmeigos, priešlaikinio gimdymo rizika. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi.

Persileidimas ir vaisiaus mirtis

Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt. Peržengus 35-erių metų ribą taip pat padidėja rizika pagimdyti negyvą vaisių.

Gestacinis diabetas ir hipertenzija

Diabetas - vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.

Aukštas kraujo spaudimas - arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą. Sulaukus 40 metų, taip pat didėja nėščiųjų hipertenzijos ar preeklampsijos tikimybė. Tai savo ruožtu didina papildomų komplikacijų riziką. Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas. Tuo tarpu preeklampsijos rizika padidėja moterims, gimdančioms virš 35 -erių. Atidžiau stebėti sveikatą reikėtų ir toms nėščiosioms, kurios turi antsvorio, policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinių sutrikimų, dėl šių priežasčių išauga nėščiųjų hipertenzijos tikimybė.

Daugiavaisis nėštumas

Daugiavaisis nėštumas - dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę. Nors dvynukų laukimas skamba kaip dar didesnė laimė, daugiavaisis nėštumas iš tikrųjų atneša papildomų pavojų. Priežastys, kodėl vyresniame amžiuje dažniau gimsta dvynukai ar trynukai, yra susijusios su hormoniniais pokyčiais (kiekvieno ciklo metu subrandinama daugiau negu viena kiaušialąstė) ir dažniau taikomu nevaisingumo gydymu.

Genetinių ligų rizika

Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra gana didelė vaisiaus apsigimimų rizika: pasitaiko Dauno, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. Danieliaus Serapino, šeimos klinikos „Alfa clinic“ gydytojo genetiko, teigimu, genetinės ligos ir chromosominiai pakitimai vaisiuje gali pasireikšti bet kurioje šeimoje - nesvarbu, ar moteris jauna, ar vyresnė. Tačiau pastebėta, kad vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti, pavyzdžiui, Downo sindromu sergančio vaiko statistiškai yra didesnė, t. y. 1 iš 100.

Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. 1 iš 20. „Lietuvoje vyresnių nei 35 metų moterų kiekvienais metais pastoja apie 18 proc., o kuo moteris vyresnė, tuo genetinių ligų tikimybė būsimam kūdikiui didesnė. Žinoma, amžius nėra vienintelis kriterijus. Kiek dažniau Downo, Edvardso ir kitais sindromais sergantį kūdikį gali pagimdyti moterys, kurioms pastojimo laikotarpiu buvo atliktas pilvo organų rentgenas. Arba toms, kurios prieš pastodamos ar nėštumo pradžioje vartojo vaisiui pakenkti galinčių vaistų, įskaitant ir hormoninius kontraceptikus. O vartojančių kontraceptikus Lietuvoje - šimtai“, - sakė D. Serapinas.

Cezario pjūvio rizika

Cezario pjūvis: Su nėštumo komplikacijomis didėja ir Cezario pjūvio tikimybė. Duomenys rodo, kad su gimdyvių amžiumi Cezario pjūvių daugėja. Moterims, kurios pirmą kartą gimdo perkopusios 38 metus, dvigubai dažniau daromas Cezario pjūvis, nors ši operacija tikrai ne visada yra būtina. Toks didelis Cezario pjūvių skaičius tarp vyresniųjų nėščiųjų, matyt, slepia medikų baimę, kad vaisiui visgi gali kažkas nutikti, o ir pati moteris, lyginant su kiek jaunesnėmis, vėliau gali sunkiau pastoti dar kartą.

Nėštumo priežiūra ir diagnostika

Pasak klinikos „Motina ir vaikas” gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos. „Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas. Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, Aids, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai”, - komentavo H. Kažemėkaitytė.

Specializuoti genetiniai tyrimai

Vyresnio amžiaus nėščiosios ir gimdyvės (35 -eri ir daugiau) priskiriamos “rizikos grupei”, joms rekomenduojami genetiniai tyrimai dėl galimų vaisiaus apsigimimų. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.

„Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika”, - atkreipė dėmesį H. Kažemėkaitytė.

Moterims, norinčioms sužinoti vaisiaus sveikatos būklę, atliekami specialūs, vadinamieji prenataliniai (iki gimimo) invaziniai, t. y. vaisiaus vandenų, arba neinvaziniai, t. y. kraujo, genetiniai tyrimai. Gydytojo teigimu, invaziniai tyrimai yra tikslesni, tačiau gali sukelti komplikacijų. O neinvaziniai, arba dar kitaip vadinami biocheminiai, tyrimai saugesni, tačiau jų tikslumas 70-80 proc.

D. Serapinas teigia, jog atliekant vaisiaus vandenų invazinius tyrimus, kada plona adatėle per pilvo priekį paimamas vaisiaus vandenų mėginys, vienai iš šimto moterų gresia persileidimu arba infekcija. „Teko konsultuoti moterį, kuri pas mane atvyko dėl to, jog negali išnešioti kūdikio. Paaiškėjo, kad prieš dešimt metų, kai jai buvo daugiau nei 35 metai, jai buvo darytas vaisiaus vandenų tyrimas. Po jo, šešioliktą nėštumo savaitę, moteriai nutekėjo vandenys. Taip ji prarado vaisių, kuris, beje, buvo sveikas“, - apie galimas invazinių tyrimų komplikacijas pasakojo gydytojas.

Visai neseniai JAV buvo pradėti taikyti dar vieni - naujieji - neinvaziniai tyrimai (NIPT), kurių patikimumas artimas invaziniams tyrimams ir siekia 99 proc. Šiuo metu Lietuvoje juos atlieka vos kelios klinikos, bendradarbiaujančios su JAV laboratorijomis. „Naujieji neinvaziniai tyrimai - tai nauja genetinių tyrimų rūšis. Jais tiriami vaiko genai mamos kraujyje. Jie išskirtiniai tuo, jog sujungia tiek neinvazinių tyrimų, kada imamas nėščiosios kraujo mėginys, tiek invazinių tyrimų tikslumą“, - teigė gydytojas genetikas. Naujuosius tyrimus rekomenduojama atlikti vyresnėms moterims bei toms, kurių preliminarūs biocheminiai tyrimai parodė, jog yra rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio.

Iš anksto nustatyti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus galima ultragarsinio ar diagnostinio tyrimo pagalba, kuris turėtų būti atliktas kiekvienai besilaukiančiosios. Visgi visi šie specializuoti tyrimai gali parodyti dalį, bet ne visas paveldimas ligas ar chromosomų neatitikimo sąlygotus apsigimimus.

Antras gimdymas po 35-erių: ar rizika mažesnė?

K. Mačiulienės teigimu, vyresnėms, bet nebe pirmą kartą gimdančioms moterims tyrimus atlikti taip pat reikia, tačiau ne pirmo nėštumo rizika vyresniame amžiuje jau yra kur kas mažesnė. Pasak jos, galima gimdyti bet kokiame amžiuje, nes medicina tą leidžia, tačiau po 45-erių to daryti nepatariama.

Gimdymo eiga ir Cezario pjūvio dažnumas

Jeigu gimdoma natūraliai, vyresnio amžiaus gimdyvių gimdymai nesiskiria nuo kitų moterų. Gimdos kaklelis atsidaro per panašų laiką, o stumiant, kai kuriais duomenimis, vyresnės moterys kaip tik rodo didesnę ištvermę už jaunesnes gimdyves. Nėra dažnesni ir netaisyklingos vaisiaus padėties, priešlaikinio placentos atsiskyrimo ar netaisyklingos jos padėties atvejai. Vis dėlto su vyresnėmis gimdyvėmis gydytojai elgiasi ypač atsargiai. Kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.

Emocinė sveikata ir palaikymas

Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu. „Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat”, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.

Vėlyvos motinystės privalumai ir trūkumai

Privalumai

„Nėra atlikta tyrimų, galinčių vienareikšmiškai atsakyti, ar daugiau pliusų ar minusų turi vėlyva motinystė”, - sako K. Mačiulienė. Kalbėdami apie teigiamą tokio pasirinkimo pusę, medikai išskiria socialinę padėtį, kitokį - brandesnį požiūrį į vaiką, stabilią finansinę padėtį ir įvairiapusį išsilavinimą, suteikiantį pasitikėjimo tiek nėštumo ir gimdymo metu, tiek auklėjant atžalas.

Remiantis įvairiais pasaulyje iki šiol atliktais tyrimais, vėlyva motinystė gali turėti ir netikėtų privalumų. Pavyzdžiui:

• Vyresnių tėvų vaikams dažnai geriau sekasi mokykloje.
• Vyresnės moterys dažniausiai jau yra realizavusios save, todėl gimus vaikeliui joms netenka aukoti tiek, kiek jaunesnėms.
• Vyresnės moterys labiau pasitiki savimi, yra drąsesnės ir turi tvirtą nuomonę dėl savo ir vaiko sveikatos priežiūros, ligų profilaktikos bei gydymo - šios savybės padeda būti gera mama.
• Vėliau vaikų susilaukusios moterys dažnai ilgiau gyvena.
• Genai, kurių dėka moteris galėjo susilaukti vaikų vyresniame amžiuje, leis jai ilgiau išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir sulėtinti senėjimo procesus.
• Gimdžiusiųjų vyresniame amžiuje vaikai dažniau būna kairiarankiai, kurie neretai dėl kitokios smegenų struktūros yra gabesni nei dešiniarankiai.
• Gimdymas ir maitinimas krūtimi bet kokiame amžiuje teigiamai veikia moters smegenis - ji tampa išmintingesnė, lengviau prisitaiko prie pokyčių.
• Susilaukus vaikelio po 33-ejų metų padidėja tikimybė gyventi ilgiau nei 95-erius metus.
• Vyresnės mamos ypač prisižiūri prieš nėštumą, jo metu ir po jo, daugiau dėmesio skiria vaiko auklėjimui, todėl joms gimsta labai sveiki vaikai, kurie ateityje pasižymi puikiais protiniais gabumais ir socialiniais ar elgesio įgūdžiais.

Visgi pasaulyje yra ir visiškai nestandartinių nuomonių. Pavyzdžiui, profesorius, Filosofijos ir sociologijos mokslų daktaras Johnas Mirovaskis, savo požiūrį apgynęs ne vienu tyrimu, įsitikinęs, kad puikus amžius susilaukti kūdikio yra ir laikotarpis tarp 34-40 metų.

Trūkumai

Tačiau vyresnės moterys dažniausiai turi mažiau energijos, patiria daugiau komplikacijų nėštumo ir gimdymo metu, po gimdymo ilgiau trunka jų organizmo atsistatymo procesai, dėl didelio amžiaus skirtumo jos gali būti atitolusios nuo savo vaikų…

Svarbu atminti: individualumas ir prevencija

Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Pavyzdžiui, rizikingiau gimdyti turinčioms lėtinių ligų moterims, gyvenančioms ne pagal sveiką gyvenimo būdą. Su amžiumi atsiranda tokios ligos, kaip hipertenzija - aukštas kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, viršsvoris, kartais jau keturiasdešimties metų moterys būna patyrusios insultą ar infarktą. Jeigu fiziškai jaučiatės gerai, sveikai maitinatės, reguliariai judate ir atsisakote nikotino, turite puikias galimybes pastoti ir pagimdyti sveiką kūdikį net peržengusi trisdešimt penkerių metų ribą. Bent jau pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kai šiek tiek padidėjusi persileidimo rizika, labai svarbu savęs per daug neapkrauti. Klausykite savo kūno: kasdien pakankamai ilsėkitės, atsipalaiduokite.

Mityba ir papildai: Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. „Jei moteris pastoja būdama 35-erių ar 40-ies metų - reikia tik sveikinti. Medicina mums leidžia iš anksto sužinoti apie tykančius pavojus, todėl bijoti nereikėtų”, - drąsina Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė. „Vyresniame amžiuje visuomet atliekami genetiniai ir statistiniai tyrimai, todėl nereikia susikoncentruoti tik į gresiantį pavojų. Kitas dalykas, kad 40-metėms dažnai atsiranda miomų, fibrozių, tačiau viskas priklauso nuo moters”, - ramina ji.

Garsių moterų pavyzdžiai

Nors rizika egzistuoja, daugybė vyresnių moterų sėkmingai susilaukia sveikų vaikų. Carla Bruni-Sarkozy susilaukė dukrytės būdama 44 metų, o vyrui - prezidentui N. Sarkozy buvo 57. Aktorė Uma Thurman, būdama 41 -erių, ką tik pagimdė trečiąją atžalą, vaiko tėtis - 49 m. Aktorė Nicole Kidman dukrytę kantri muzikantui K. Urban pagimdė būdama 41 -erių.

tags: #ar #rizikingas #antras #gimdymas #virs #35

• Kaip palengvinti mėšlungį nėštumo metu
• varškės sūris su kiaušiniais – universalus receptas
• Siuvimo vadovas vaikams
• Vaikų sveikata ir darželis
• Mokyklinis priešmokyklinis ugdymas