Įtraukusis ugdymas ir parama neįgaliems vaikams Lietuvos darželiuose

Šiame straipsnyje aptariama, kokia socialinė parama, lengvatos ir paslaugos priklauso neįgaliems vaikams Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant įtraukiajam ugdymui nuo ankstyvojo amžiaus - darželiuose. Lietuvoje siekiama įdiegti tai, kas jau daugelį metų yra įprasta daugelyje Europos Sąjungos šalių, skatinant neįgalių vaikų integraciją į bendrojo ugdymo sistemą.

Neįgalumo lygio nustatymas: pirmasis žingsnis į pagalbą

Pirmasis žingsnis siekiant gauti reikiamą paramą ir paslaugas yra vaiko neįgalumo lygio nustatymas. Kreipimosi į vaiko šeimos gydytoją metu, jis išduoda siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaiko neįgalumo lygio nustatymui. Gydytojas taip pat parengia dokumentus vaiko neįgalumo lygio įvertinimui.

Reikalingi dokumentai neįgalumo lygiui nustatyti

• Medicininiai dokumentai: duomenys apie vaiko sveikatos būklę, testų (pvz., CARS, DISC, WISC) medicininių tyrimų, konsultacijų, gydymo stacionare išrašų (forma Nr. 003/a), vaiko sveikatos istorijos (forma Nr.).
• Klausimyno pildymas: pagal kurį vertinamas vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime, atsižvelgiant į amžiaus grupę. Klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto. Svarbu neleisti tarnybos darbuotojui dėl negalios kylančius sunkumus vertinti tik kaip fizinius.

Tarnyba per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko neįgalumo lygio.

Socialinės paslaugos ir parama neįgalių vaikų šeimoms

Socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba, yra teikiamos visose savivaldybėse. Šios paslaugos yra individualizuotos ir kompleksiškai teikiamos vaikui, kuriam pirmą kartą nustatytas neįgalumas, bei jo tėvams arba globėjams.

Paslaugų įvairovė

• Informavimas (SPIS - 201): Reikalingos informacijos apie socialinę pagalbą suteikimas asmeniui (šeimai).
• Konsultavimas (SPIS - 202): Pagalba, kurią teikiant kartu su asmeniu analizuojama asmens (šeimos) problema ir ieškoma veiksmingų jos sprendimo būdų.
• Tarpininkavimas ir atstovavimas (SPIS - 203): Pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines), tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir kt., tarpininkaujant tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų).
• Maitinimo organizavimas (SPIS - 204): Pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar nepakankamų pajamų nepajėgia maitintis savo namuose.
• Pagalba į namus (SPIS - 310): Asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime (iki 10 val. per savaitę). Paslaugos sudėtis apima informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, bendravimą, maitinimo organizavimą arba maisto produktų nupirkimą, pristatymą ir pagalbą ruošiant maistą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, lydėjimą į įvairias įstaigas, kitas paslaugas, reikalingas asmeniui gyventi savo namuose.
• Dienos socialinė globa (SPIS - 411): Visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
• Trumpalaikė socialinė globa (SPIS - 421): Visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, - laikino atokvėpio paslaugos ar tęstinės socialinės paslaugos darbo savaitę (paromis), taip pat socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims ir socialinę riziką patiriantiems vaikams, siekiant juos integruoti į visuomenę.

Integralioji slauga priklauso tiems, kurie turi sunkią negalią ir nuolatinį slaugos poreikį. Pagalbą namuose atlieka be slaugos darbuotojų masažistas, ergoterapeutas bei kineziterapeutas iki 8 valandų per dieną penkis kartus per savaitę.

Galimos paslaugos apima pagalbą į namus (iki 208 val. per metus), dienos socialinę globą namuose ar įstaigoje (iki 288 val. per metus), trumpalaikę socialinę globą (iki 14 d.). Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus negali viršyti 720 valandų. Savivaldybės sprendimas dėl laikino atokvėpio paslaugų suteikimo galioja 24 mėnesius.

Individualizuota pagalba

• Asmeninė pagalba: asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini, siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Ši pagalba teikiama nemokamai, kai pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (258 Eur), ir mokamai, kai asmuo negali mokėti daugiau negu 20 proc.
• Atvejo vadyba šeimai: Dėl informacijos apie atvejo vadybą šeimai būtina kreiptis į savivaldybės administraciją.
• Individuali pagalba neįgaliajam: Paslauga teikiama ne rečiau kaip 8 kartus per mėnesį. Ją sudaro pagalba neįgaliajam lankantis užimtumo, ugdymo, reabilitacijos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose (neįgaliojo palydėjimas, pavėžėjimas, pagalba sprendžiant kylančias problemas); informacijos teikimas jam prieinama forma ir technologijomis, kurios atitinka jo negalios pobūdį.
• Vaikui, kuriam nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teikiami mokymai spręsti dėl jo negalios buityje kylančias problemas (mokymas sveikai gyventi, apsitarnauti kasdienėje veikloje, orientuotis ir judėti aplinkoje, naudotis techninės pagalbos priemonėmis, pažinti ir valdyti ligą ar negalią, savarankiškai spręsti kasdienes problemas).

Taip pat teikiamos šios paslaugos: neįgaliųjų meninių gebėjimų lavinimas būreliuose, kolektyvuose, klubuose (ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį); neįgaliųjų aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimas bei populiarinimas, aktyviai dalyvaujant kūno kultūros ir fizinio aktyvumo užsiėmimuose (ne rečiau kaip 8 kartus per mėnesį); pagalba neįgaliųjų šeimos nariams (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį).

Finansinė parama ir lengvatos

Neįgalūs vaikai ir jų šeimos Lietuvoje gali gauti įvairias finansines išmokas ir lengvatas:

• Šalpos pensijos.
• Transporto lengvatos: Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida.
• Būsto lengvatos: Subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama kreditų gavėjams - šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas - padengiama 20 proc. Šeima, kurioje yra neįgalus vaikas, gyvenanti savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis plotas, tenkantis 1 šeimos nariui yra mažesnis kaip 10 kv.m. arba 14 kv. Šeimose, kuriose yra neįgalus vaikas ir turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybėje datą.
• Automobilio statymo kortelė: Neįgalių asmenų automobilių statymo korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sprendimas dėl kortelės išdavimo priimamas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, vaiko tėvai apie priimtą sprendimą informuojami per 3 darbo dienas.

Įtraukusis ugdymas: nuo darželio iki mokyklos

Specialūs ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

Teisiniai pokyčiai ir įtraukties perspektyvos

Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais, skubina įgyvendinti pokyčius. Priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato, kad nuo 2024 m. visos bendrojo ugdymo mokyklos privalės priimti neįgalius ar specialiųjų poreikių vaikus, t. y. visi vaikai, turintys įvairių formų sutrikimų - intelekto, klausos, regos, autizmo spektro ar kitokių, galės lankyti bendrojo ugdymo mokyklas. Mokyklos nebegalės atsisakyti jų priimti motyvuodamos tuo, kad neturi specialistų ar tam tinkamų sąlygų. Vaikus, turinčius intelekto negalią, auginančios mamos džiaugiasi, kad Lietuvoje siekiama įdiegti tai, kas jau daugelį metų yra įprasta daugelyje Europos Sąjungos šalių. Statistika rodo, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įtrauktis į ugdymosi procesą aktuali iš esmės visoms bendrojo lavinimo mokykloms, o ugdymo kokybė ir rezultatai svarbūs ne tik šių vaikų tėvams bei globėjams, bet reikšmingi visos šalies mastu.

Įtraukiojo ugdymo iššūkiai ir mamos patirtys

Neįgalius vaikus auginančios mamos numatomas reformas vertina pozityviai, tačiau kol kas yra labai daug nežinomųjų. Pasak VšĮ „Betzatos bendruomenės“ koordinatorės plėtrai ir neįgalų sūnų auginančios mamos Vaivos, ilgą laiką Lietuvoje neįgaliųjų ir įgaliųjų pasauliai egzistavo paraleliai. Ji teigia, kad viskas yra įmanoma, kai pats žmogus, nepaisant jo negalios, matomas kaip unikali vertybė.

Vis dėlto, yra nemažai iššūkių. Pasak vilnietės Ramunės, auginančios 10 metų sūnų Simoną, kuriam nustatytas Dauno sindromas ir kuris mokosi vienos katalikiškos gimnazijos specialiojoje klasėje, neįgalių moksleivių klasėje dirba specialioji pedagogė bei jos padėjėja, dalykinių mokslų mokytojai į klasę yra ateinantys. Kiekvienas vaikas turi individualią mokymosi programą. Tačiau skirtingo amžiaus vaikai - antrokas, trečiokas ir 3 ketvirtokai - mokosi tuo pačiu metu toje pačioje klasėje. Problema ta, kad bendrojo ugdymo mokyklose yra labai didelės klasės, tad, jei mokytojas bus paliktas be pagalbos, jam bus be galo sunku.

Ramunė pabrėžia, kad neįgalių vaikų klasė yra atskirta nuo kitų klasių, su likusia mokyklos bendruomene neįgaliuosius vaikus jungia tik bendri koridoriai ir valgykla, jokių bendrų veiklų su kitais gimnazijos vaikais nebūna. Jeigu nėra bendrų veiklų, ekskursijų ir renginių - tai vaikas tik pro tas pačias duris įeina į mokyklą ir nueina į savo kamputį, kur yra jo atskira erdvė. Todėl specialiosios klasės tikrai nėra įtraukusis ugdymas. Anot mamos, kita problema, kad specialiojoje klasėje mokosi vaikai, turintys įvairių negalių - tai ir autizmo spektro sutrikimai, ir judėjimo negalia, ir Dauno sindromas, ir raidos sutrikimai, t. y. įvairios negalės „surinktos“ į vieną vietą. Vaikai mokosi vieni iš kitų, perima vieni kitų įpročius. Tačiau specialiojoje klasėje intelekto negalią turintis vaikas neturi pavyzdžių, iš kurių mokytųsi visai visuomenėje įprastos, atitinkamo amžiaus vaikams būdingos elgsenos.

Sūnų Justą, turintį intelekto negalią, išauginusi šiaulietė Danutė pasakojo, jog darželį bei pradines klases sūnus lankė su sveikaisiais, o 5-6 klasėje perėjo į specialiojo ugdymo centrą. Kiek jai teko susidurti, Šiaulių regiono mokyklos, gimnazijos iš esmės nepritaikytos vaikams, turintiems intelekto negalią. Pagrindinė problema - specialistų, kompetentingų dirbti su tokiais vaikais, trūkumas. Taip pat nerimą kelia ir tai, kad kartais darželiai atsisako priimti vaikus su negalia, motyvuodami tuo, kad nėra galimybių juos prižiūrėti, ir siūlo laukti specializuoto darželio, kuriame eilės yra didelės.

Darželio vaidmuo ir sėkmės pavyzdžiai

Įtraukusis ugdymas turėtų prasidėti dar darželyje. Pasak Ramunės, jos sūnus lankė įprastus vaikų darželius. Kiti vaikai jį priėmė labai natūraliai: pamatydavo, kad Simonas ne ten eina - tai kitas vaikas paimdavo už rankos ir nuvesdavo, kur reikia, arba pamatę, kad Simonas negali apsiauti batų, padėdavo jam tai padaryti. Sveikieji vaikai į kitus neįgalius vaikus žiūri labai natūraliai.

Todėl, jei nuo darželio jauniausiems visuomenės nariams bus įprasta matyti šalia jų kitus vaikus, kurie kai kurių savybių neturi ar jų kai kurios galimybės ribotos, toks požiūris natūraliai persikeltų ir į mokyklas, ir į brandžios visuomenės gyvenimą. Kai tokioje aplinkoje užaugę, tokį darželį ir mokyklą lankę žmonės taps valdininkais, įmonių vadovais, - jie pagalvos ir apie darbo vietų neįgaliesiems pritaikymą, ir neįgaliesiems pasiekiamos informacijos pateikimą. Problema natūraliai priimti neįgalius žmones - didesnė suaugusiesiems nei vaikams.

Sėkmingi darželių pavyzdžiai rodo, kaip galima kurti įtraukią ir stimuliuojančią aplinką. Pavyzdžiui, kai kuriuose lopšeliuose-darželiuose vaikučiams suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį. Keliaujama į žygius - pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais, o į tolimas ekskursijas - autobusais. Tai padeda vaikams vystytis visapusiškai. Be to, yra darželių, kuriuose vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys.

Lopšelių-darželių bendruomenės skiria daug dėmesio vaikų sveikos gyvensenos ugdymui, laiko praleidimui lauke bei visapusiškam vaikų vystymuisi. Tai apima lauko edukacinių erdvių aplinką, kur vaikai gali laisvai atrasti, konstruoti, eksperimentuoti ir kūrybiškai užsiimti kasdiene veikla. Pavyzdžiui, įrengtos daržo lysvės, skatinančios vaikus aktyviai veikti sodinant sėklas, laistant ir prižiūrint augalus; stebėti, analizuoti ir kitaip tyrinėti augančius augalus; nuėmus derlių ragauti. Taip pat išbandomi naujai įrengti refleksoterapiniai sveikatingumo takai su įvairaus šiurkštumo ir dygumo dangų takeliais, kurie vaikščiojant basomis masažuoja kojas, gerina imuninę sistemą, atpalaiduoja, šalina nuovargį ir gerina atmintį bei dėmesį.

Lauko klasės, aprūpintos mikroskopais ir kitomis priemonėmis, suteikia galimybę vaikams užsiimti STEAM užsiėmimais, ugdant kūrybiškumą, vaizduotę ir ritmo jausmą.

Pagalbos specialistų ir pritaikyto turinio poreikis

Ramunės nuomone, vaikams, kurie turi lengvą negalią, puikiai orientuojasi, jiems taikoma palengvinta mokymo programa - užtenka, kad mokytoja ar jos padėjėja prieitų retkarčiais pasižiūrėti, tačiau vaikams, turintiems vidutinę ar sunkią intelekto negalią, reikėtų asmeninio asistento. Bendrojo ugdymo mokyklose turėtų veikti sistema, kad ateinantis į klasę neįgalus vaikas, atsinešdamas su savimi atitinkamą mokinio krepšelį, kartu „atsineštų“ ir savo pagalbos specialistus. Mokykloje turėtų būti logopedai, psichologai, kiti medicinos specialistai, socialiniai pedagogai. Jeigu neįgaliam vaikui prireiktų pagalbos, mokytojas neturėtų būti paliktas vienas su neįgaliais vaikais, be to - su visais kitais vaikais.

Įtraukusis švietimas apims visus neįgalius vaikus, todėl jam prireiks labai daug žmogiškųjų resursų - tai didžioji problema. Kita problema, į kurią kreipiama per mažai dėmesio, - nėra mokomojo turinio, parengto skirtingų negalių vaikams. Jeigu mokomoji informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba, trumpesniais sakiniais, didesniu šriftu - tai tiktų ir intelekto negalią, ir regėjimo negalią turintiems vaikams. Neįgalūs vaikai tikrai gali mokytis pagal tas pačias ugdymo programas, tačiau jos turi būti pritaikytos, palengvintos.

Intelekto negalią turinčių vaikų mamų nuomonės sutampa, kad į mokyklas turi ateiti pagalbos specialistai, kurie jau turėtų reikalingų žinių arba turėtų galimybę tobulintis. Galbūt mokytojams ir nebūtina žinoti apie visas negalias, tačiau, jei savivaldybės susiskaičiuotų pagal darželius, su kokiomis negalėmis vaikai į bendrojo lavinimo mokyklas pas juos ateis, tada galėtų tikslingiau pasiruošti. Jeigu jau iš darželio ateitų informacija, į kokią mokyklą neįgalus vaikas eis, mokytojas galėtų pasiruošti, kad jo klasėje bus, tarkim, vienas vaikas, turintis judėjimo negalią, kitas - intelekto. Tada būtent tokios pagalbos specialistų galima pasiteikti, o pedagogams įgyti atitinkamų žinių apie konkrečius neįgalumus.

Ateities perspektyvos ir visos bendruomenės įsitraukimas

Anot Simono mamos, baigęs specialiąją ugdymo programą, vaikas gali rinktis tik kelias, rankų pirštais suskaičiuojamas, specialybes - floristo, kepėjo ar virėjo padėjėjo ir pan. Vaikai, turintys intelekto negalią, baigę bendrojo lavinimo mokyklas turėtų gauti pažymėjimą, su kuriuo galėtų tęsti mokslus profesinėse mokyklose. Rinktis specialybes iš didesnio jų spektro ir įgyti, kad ir siaurą, tačiau pomėgius ir gebėjimus atitinkančią profesiją. Tada jaunuoliai galbūt rastų neįgaliesiems pritaikytų darbo vietų ar patys su kitų pagalba jas sau susikurtų. Nederėtų pamiršti ir mokymosi visą gyvenimą galimybės, kurią turi sveikoji visuomenės dalis, o intelekto neįgalios žmonės jos neturi.

Lietuvos visuomenė, ypač regionuose, dar nėra pasirengusi į savo tarpą priimti kitokius visuomenės narius kaip sau lygiaverčius. Ypač svarbus tėvų vaidmuo. Reikėtų, kad jie eitų į mokyklas, paaiškintų kitiems vaikams, jog yra vaikas, kuris kitoks, lėtesnis, kažko nesuprantantis ir pan. Tiesa, tėvai tai vis drąsiau daro, tačiau reikia, kad ir ugdymo įstaigos tokius tėvus priimtų, juos suprastų ir veiktų drauge. Kol kas neįgalių žmonių perspektyvos labai ribotos.

„Betzatos bendruomenėje“ gyvena ir dirba jau suaugę žmonės, turintys intelekto negalią. Dauguma jų bendrojo ugdymo įstaigose mokėsi arba nesimokė dar tarybiniais metais. Kai kurie iš jų iš viso nelankė ugdymo įstaigų, dauguma buvo mokomi specialiosiose mokyklose-internatuose. Kad ir koks buvo tuometinis ugdymas, bet visų dabartinių negerovių šaknis - atskirtis. Negalią turintys vaikai bei suaugę asmenys buvo atskirti nuo „sveikųjų“ pasaulio. Tačiau dabar reikia pradėti nuo pradžių - nuo susitikimo ir pažinimo. Susitikimai turi vykti visur, pradedant lopšeliu, darželiu, mokykla, įvairiose darbo vietose, sporto klubuose.

Svarbūs teisės aktai ir informacijos šaltiniai

Dėl informacijos apie kompleksinę pagalbą šeimai ir apie vaikų su negalia organizuojamas stovyklas būtina kreiptis į savivaldybės administraciją.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys neįgalių vaikų ugdymą ir socialinę paramą:

• Lietuvos aido 1991, Nr. 249-0, i. k. Nr. IX-2228, 2004-05-11, Žin. 2004, Nr. 83-2983 (2004-05-22), i. k.
• Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. kovo 23 d. Nr.
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
• LRV nutarimas 2006-06-01 Nr.524 „Dėl LRV 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr.

tags: #darzelis #mokykla #neigaesems #vaikams

• Ugdymas „Žilvinas“
• IKEA sprendimai mažylių drabužiams
• Vaikų globa ir parama Šalčininkų savivaldybėje
• Pasiruošimas gimdymui
• Kaip pasirinkti tinkamiausias sauskelnes?