Ką tik išvydęs pasaulį žmogutis susiduria su visiškai kitomis sąlygomis, kurios jam sukelia stresą. Šiuo itin jautriu laikotarpiu, tėvų ir globėjų svarbiausias prioritetas yra užtikrinti vaikų saugumą ir gerovę. Mes privalome užtikrinti, kad vaikai būtų apsaugoti ne tik nuo fizinės žalos, bet ir kad būtų patenkinti jų pagrindiniai socialiniai ir emociniai poreikiai.
Ko gero, svarbiausias jausmas kūdikiui - patirti pagrindinių juo besirūpinančių žmonių artumą. Jei mažylis jaučia, kad jį prižiūrintys žmonės yra šalia, jis jaučiasi saugus, nes siųsdamas signalus gali atkreipti jų dėmesį ir būti tikras, kad jam niekas negresia. Teikti saugumo jausmą - esminė kūdikio gerovės užtikrinimo dalis pirmaisiais gyvenimo metais. Šis saugumo jausmas lemia sveiką vaiko raidą, kai jis tampa savarankiškesnis, ir ilgainiui pradeda tyrinėti jį supantį pasaulį, vis sugrįždamas pas mus, kai tik reikia pajusti artumą.
Saugiai įsisupęs į mamos ar tėčio glėbį, prisiglaudęs prie jų lovoje ar vaikjuostėje, kūdikis patirdamas artumą jaučiasi saugus. Be to, toks fizinis kontaktas užtikrina jam šilumą. Kūdikiui sunku reguliuoti ir palaikyti savo kūno temperatūrą, ypač iš pradžių, todėl fizinis kontaktas su tėvais čia gali būti labai naudingas. Ankstyvas tėvelių ir jų naujagimio kontaktas „oda prie odos“ skatina stiprų tėvų ir vaikų ryšį.

Nuo pat pradžių mūsų vaikams naudinga, kad jais rūpinasi daugiau nei vienas žmogus, o subtili prieraišumo gija gali būti mezgama su ne viena asmenybe. Tai netrukdo tėvų ir vaiko ryšiui, todėl žmonių, su kuriais vaikas gali užmegzti saugų ryšį, skaičiui apribojimų nėra.
Apsaugoti mažylį namuose galima (ir reikia) įvairiais būdais, tačiau lygiai taip pat svarbu leisti kūdikiui pažinti aplinką. Saugumo sumetimais kūdikius reikėtų stebėti kiekvieną akimirką, tačiau fiziškai tai - ne visada įmanoma. Smagu, jei šeima būstą įsirenginėja dar iki susilaukdama vaikų: tokiu atveju galima apgalvoti daugiau smulkmenų ir saugumą iškelti kaip svarbiausią prioritetą, išsirinkti vaikus auginantiems tėvams draugiškus baldus ir t. t.

Kūdikiams ypač sunku reguliuoti savo kūno temperatūrą, tad perkaitimas yra didelis ir nepriklausomas staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos veiksnys. Todėl miego aplinkoje būtina vengti bet kokių sunkių, daugiasluoksnių antklodžių, pagalvių ar pliušinių žaislų. Geriausia kūdikius migdyti miegmaišiuose, kurie užtikrina pastovią temperatūrą ir saugumą. Lovelėje neturėtų būti jokių papildomų daiktų.
Antklodes galima naudoti kaip nešiojamą kilimėlį ant grindų, kur kūdikis gali tyrinėti ir lavinti savo jutimus. Pavyzdžiui, aukšto kontrasto juodai-baltų dryžių pledai gali stimuliuoti kūdikio regos nervus ir padėti jam mokytis atskirti kraštus bei formas. Svarbu rinktis 100% natūralaus pluošto, pavyzdžiui, organinės medvilnės, gaminius tiek viršutiniam, tiek apatiniam sluoksniui, tiek užpildui, kadangi sintetinis pluoštas gali sulaikyti šilumą ir priversti kūdikį prakaituoti.
Sauskelnių keitimas yra kasdienė ir neišvengiama tėvų bei slaugytojų užduotis. Nors tai gali atrodyti kaip paprasta procedūra, atidumas detalėms ir tinkamos technikos taikymas užtikrina ne tik higieną, bet ir komfortą bei saugumą.
Prieš pradedant bet kokį sauskelnių keitimą, būtina kruopščiai pasiruošti. Tai apima visų reikalingų priemonių paruošimą ir laikymą vienoje, lengvai pasiekiamoje vietoje. Tam puikiai tinka specialūs krepšeliai ar dėžutės.

Ši metodika yra universaliausia ir tinkamiausia naujagimiams bei mažiems kūdikiams.
Kai mažylis jau sugeba tvirtai stovėti, sauskelnių keitimas gali būti atliekamas ir jam stovint.
Nors daugelis tėvų įpratę keisti sauskelnes pakeldami kūdikio užpakaliuką, atsiranda naujų rekomendacijų. Kūdikį rekomenduojama paversti ant šono, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jei vis dėlto reikia kelti kojytes, jas reikėtų suglausti ties čiurnomis, palenkti link pilvo ir tik tada švelniai pakelti užpakaliuką, išlaikant vadinamąją „varliuko pozą“, kuri laikoma saugia.
Šlapimo ir išmatų nelaikymas yra sveikatos sutrikimas, su kuriuo Lietuvoje susiduria nemažai žmonių. Svarbu žinoti, kad šiuo atveju galima gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas medicinos pagalbos priemones (MPP), tokias kaip sauskelnės, įklotai ar vienkartinės paklodės.
| Kategorija | Sutrikimas | Kompensuojamų sauskelnių/įklotų/paklodžių kiekis (mėnesiui) |
|---|---|---|
| Vaikai | Negalia ir šlapimo nelaikymas | 60 vnt. |
| Vaikai | Išmatų nelaikymas | 45 sauskelnės |
| Suaugusieji | Vidutinis šlapimo nelaikymas | 60 įklotų |
| Suaugusieji | Sunkus šlapimo nelaikymas | 60 sauskelnių ar įklotų ir vienkartinių paklodžių |
| Suaugusieji | Tik išmatų nelaikymas | 45 sauskelnės |
| Suaugusieji | Šlapimo ir išmatų nelaikymas | 90 sauskelnių |
Nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Keitimo santykiai yra nustatyti. Valstybė skiria reikšmingas lėšas šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtoms medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti. Daugiau nei 80% pacientų jas gauna nemokamai.
Asmenys, turintys negalią, senyvo amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, taip pat pacientai po gydymo stacionare, kuriems nustatytas bendras funkcinis sutrikimas ir kurie priklauso nuo kitų žmonių pagalbos, gali kreiptis dėl ambulatorinės slaugos paslaugų namuose.
Slaugytojos, vykstančios į namus, turi ilgametę darbo patirtį ir yra pasiruošusios suteikti reikiamą pagalbą. Svarbu nebijoti ir drąsiai kreiptis į šeimos gydytoją, jei Jums ar Jūsų artimajam reikalinga tokia pagalba.
Pirmasis kietojo maisto ragavimas - nepaprastai svarbus įvykis tiek mažylio, tiek tėvų gyvenime. Tai ne tik naujas mitybos etapas, bet ir jaudinanti pažintinė bei socialinė patirtis. Pasaulinė sveikatos organizacija ir dauguma pediatrų rekomenduoja pradėti pažintį su kietuoju maistu, kai kūdikiui sukanka 4-6 mėnesiai. Prieš pradėdami kietojo maisto įvedimą, būtinai pasitarkite su savo pediatru.
BLW arba kūdikio vadovaujamas primaitinimas yra alternatyvus metodas, kai kūdikiui nuo maždaug 6 mėnesių leidžiama savarankiškai tyrinėti maistą vietoj tradicinių šaukštelių naudojimo. Kūdikiui siūlomi tinkamo dydžio ir minkštumo maisto gabalėliai, kuriuos jis gali pats paimti - virtos morkos ar brokoliai "pirštelių" forma, prinokusio avokado skiltelės ar banano gabalėliai. Šis britų specialistės Gill Rapley išpopuliarintas metodas skatina smulkiosios motorikos vystymąsi, geresnius kramtymo įgūdžius ir mažesnį išrankumą maistui vėlesniame amžiuje. Taikant BLW metodą visa šeima gali valgyti kartu, tik adaptuojant bendrą maistą kūdikio poreikiams, kas taupo laiką ir kuria sveiką socialinę valgymo patirtį.
Nors pradžioje procesas gali atrodyti chaotiškas ir netvarkingias, tyrimai rodo, kad tinkamai taikant BLW, užspringimo rizika nėra didesnė nei maitinant tyrėmis. Kūdikis mokosi valdyti maistą burnoje, kas ilgainiui gali padėti saugiau valgyti. Vis dėlto, metodas gali netikti visiems - vaikams su vystymosi sutrikimais ar burnos motorikos problemomis gali reikėti individualesnio požiūrio. Nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, naujus produktus įveskite po vieną, stebėdami galimas alergines reakcijas. Pirmieji ragavimai dažnai baigiasi tuo, kad didžioji dalis maisto atsiduria ant veido, drabužių ar grindų - tai visiškai normalu!

Kūdikių primaitinimo tema yra apsupta daugybės patarimų, tendencijų ir nuomonių, kurios kartais prieštarauja viena kitai. Svarbu atskirti, kurie patarimai iš tiesų yra moksliškai pagrįsti.
Taigi, tėvams svarbu žinoti, kad nors kūdikių maitinimo srityje yra daug prieštaringų patarimų, kai kurie iš jų - ypač susiję su sauga (druskos ribojimas, medaus vengimas) - yra pagrįsti rimtais moksliniais tyrimais ir jų tikrai verta laikytis. Kiti patarimai, kaip organinio maisto pasirinkimas, priklauso nuo šeimos prioritetų ir galimybių.
Be fizinės apsaugos, tėvams ir globėjams tenka itin svarbus vaidmuo palaikant vaikų emocinį vystymąsi: stabilios ir globojančios namų aplinkos užtikrinimas, teigiamų santykių puoselėjimas ir sveikų įpročių bei adekvataus elgesio skatinimas.
Tai labai svarbu bendrai vaikų gerovei. Nustatytas valgymo, miego ir prausimosi laikas gali padėti užtikrinti, kad vaikai pakankamai išsimiegotų, laiku valgytų ir pan. Kai dienotvarkė yra aiški ir vaikui priimtina, tai jam suteikia stabilumo jausmą, kas yra gerai, nes bent jau šioje vietoje nekyla nerimo. Vaikams puikiai tinka rutina ir nuspėjamumas. Jie jaučiasi saugūs ir užtikrinti, kai žino, ko tikėtis. Todėl svarbu nustatyti nuoseklią vaiko dienotvarkę, į kurią įeitų reguliarus valgymo, miego ir žaidimų laikas. Apskritai kasdienės rutinos nustatymas yra svarbi vaikų vystymosi ir gerovės palaikymo dalis.
Bendravimas yra labai svarbus siekiant ugdyti vaikų saugumo jausmą. Įsitikinkite, kad su vaiku atvirai ir sąžiningai kalbate apie jo kasdienybę. Paklauskite, kaip jis jaučiasi. Labai svarbu yra domėtis vaiku. Vaikas turėtų būti įdomus. Kai mes klausiame vaiko kokių nors klausimų, pavyzdžiui, apie tai, ką jis šiandien žaidė, reiktų suprasti, dėl ko mes klausiame būtent tų klausimų, ar norime sužinoti, kuo jis gyvena, ar norime jį pataisyti. Mums turi būti įdomu, kuo vaikas domisi, ką jis jaučia, ko jis bijo, kas jam juokinga.
Visos mamos ir visi tėčiai turėtų suprasti, kad vaikui yra labai svarbus dėmesys. Tai yra tiek pat svarbus poreikis, kaip ir maistas ar šiluma. Jeigu tėvai tai supranta, tai jie atras būdą, kaip tą poreikį tenkinti. Svarbu ne kur ir kaip mes įrašysime laiką su vaiku, bet labiausiai svarbus yra supratimas, kad laikas vaikui yra būtinas. Jeigu vaikai negauna dėmesio legaliu, paprastu būdu, tai jie suranda, kaip tą dėmesį gauti nelegaliais būdais. Blogas elgesys ar nesimokymas, taip pat sirgimas gali padėti gauti daugiau dėmesio.
Gauti dėmesio yra poreikis, kuris atsiranda nuo pat mūsų gimimo iki paskutinio mūsų atodūsio. Dėmesio rodymas neturi nieko bendro su ribų peržengimu. Domėjimasis yra vaiko supratimas ir jo pažinimas, rūpinimasis jo emocine ir fizine sveikata. Lepinimas irgi yra supratimo reikalas, kiekvienam žmogui lepinimas atrodys skirtingai. Dažniausiai lepinimo funkcija priklauso seneliams, su jais vaikams yra rojus ir tegul tik jis būna.
Mamos emocinis stabilumas yra labai svarbus, nes nestabilumas sukelia nesaugumą. Niekada nežinosime, nuo ko stabilumas priklauso, tai gali būti oras ar mėnulio fazė. Mamai kažkas gali būti negerai, ir vaikas gali pradėti galvoti, kad jis yra blogas. Tėčio stabilumas padeda mamos stabilumui, mamos stabilumas padeda vaiko stabilumui, vaiko stabilumas padeda tėčio stabilumui. Gyvendami šeimoje gyvename tarp daugiau žmonių ir vienas kitam tampame ramsčiais. Kuo mes esame stabilesni ar nuoseklesni, tuo yra geriau visumoje. Nuo tėvų emocinės sveikatos priklauso visos šeimos emocinė gerovė. Emocinis stabilumas yra nepaprastai svarbu, todėl mama ir tėtis turėtų rūpintųsi ir savo emocine gerove. Tuomet jie galės būti vaikui atjautos, stiprybės, paramos šaltinis.
Vaikai mokosi iš pavyzdžio, todėl labai svarbu, kad savo vaikui rodytumėte atsakingą elgesį. Įsitikinkite, kad automobilyje visada prisisegate saugos diržą, laikykitės saugos taisyklių, laikykitės higienos, tinkamai elgiatės. Kokį pavyzdį matys vaikas, taip ir jis pats elgsis.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko pasikeitimą. Pavyzdžiui, jei linksmas ir aktyvus vaikas staiga tampa užsidaręs. Galimai vaikas įsimylėjo, niekas nežino, bet gali būti, kad vaikas yra nusivylęs, supykęs, išsigandęs. Tokiu būdu jis šaukiasi dėmesio ir pagalbos. Pernelyg dažnai viską nurašome paauglystei. Dar iš ko galima pastebėti, kad vaikui negerai - tai miego sutrikimai, valgymo pokyčiai. Ypač tai gali atsitikti jaunoms paauglėms, kurios gali staiga nustoti valgyti arba pradėti paslapčia valgyti. Labai svarbu nepalikti vienų vaikų, reikia su jais kalbėtis, domėtis, kad situacija netaptų nevaldoma.
Vaikai - didžiausias mūsų turtas, džiaugsmas, neretai ir prasmė, tuo pačiu - didžiausia atsakomybė ir nuolatinis rūpestis. Instinktų, meilės bei pareigos vedami, mes, tėvai, stengiamės savo vaikus apsaugoti ir paruošti savarankiškam gyvenimui. Kaip paruošti vaiką gatvėms, kuriose tiek daug netikėtumų? Svarbu mokyti vaikus elgtis atsakingai viešose vietose, tapti saugiais eismo dalyviais, atpažinti pavojingas situacijas ir tinkamai į jas reaguoti. Mokykite vaiką, kaip elgtis įvairiuose gyvenimiškose situacijose, nesiartinti prie nepažįstamų žmonių ir nesidalyti asmenine informacija internete.

Užtikrinti vaiko saugumą kasdienėje veikloje yra labai svarbu bendrai vaiko gerovei. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Kai vaikas elgiasi saugiai, pavyzdžiui, plauna rankas arba pasižiūri į abi puses prieš eidamas per gatvę, būtinai jį pagirkite ir paskatinkite. Saugus vaikas - drąsus vaikas.