Svarbiausia informacija apie meningokokinės infekcijos skiepus vaikams
Meningokokinė infekcija yra itin staigus ir gyvybei pavojingas infekcinis susirgimas. Ši liga, viena iš kelių, apie kurias pagalvojus kiekviena mama suvirpa. Ji pasireiškia kaip bakterinis meningitas (smegenų ir stuburo dangalų infekcija) ir/arba sepsis (per kraują plintanti infekcija, „kraujo užkrėtimas“). Liga progresuoja labai greitai ir gali vos per 24 valandas po pirmųjų simptomų pasireiškimo baigtis mirtimi.
Meningokokinė B tipo infekcija - tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis sepsis ir meningitas. Medicinos mokslas vietoje nestovi ir dabar yra galimybė išvengti mirties nuo meningokoko B - pasiskiepyti. Skiepai nuo meningokoko yra vienintelė patikima priemonė apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos, kurios pasekmės gali būti labai sunkios ar net mirtinos.
Kas yra meningokokinė infekcija ir kodėl ji pavojinga?
Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis. Išskiriama mažiausiai 13 šios bakterijos serotipų, iš kurių labiausiai paplitę A, B, C, X, W ir Y. Daugiausia meningokokinių infekcijų pasaulyje sukelia penkios pagrindinės meningokokų grupės: A, B, C, W-135 ir Y. Lietuvoje pati dažniausia - B tipo meningokokinė infekcija. Ji pasižymi žaibine eiga, kuri labai greitai gali nusinešti žmogaus gyvybę, todėl apie šią infekciją ir yra tiek daug kalbama.
Maždaug 1 iš 10 sergančiųjų šia liga, nors ir yra gydomas tinkamai, miršta. Vienam iš penkių pasveikusiųjų visam gyvenimui išsivysto sunkus neįgalumas, pavyzdžiui, smegenų pažeidimas, klausos praradimas arba galūnių netekimas. Nors bakterija gali sukelti mirtiną ligą, kai kurie žmonės gali nešioti ir platinti šią bakteriją tarp kitų, o patys nebūtinai susirgti. Užsikrėtęs žmogus gali nešioti bakterijas iki 6 mėnesių ir visą tą laiką perduoti infekciją kitiems.
Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu - ja užsikrečiama per kvėpavimo takus. Bakteriją žmonės lengvai perduoda vieni kitiems lašeliniu būdu, pavyzdžiui, kosėdami, čiaudėdami ir per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, bučiuodamiesi. Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka apie 4 dienas, po to infekcija staigiai progresuoja.
Ši liga pavojinga visoms amžiaus grupėms, tačiau ja dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Daugiausia meningokokinių infekcijų pasitaiko pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikai ir kūdikiai yra viena jautriausių grupių meningokokinės infekcijos atžvilgiu, todėl tėvams ypač svarbu žinoti, kada ir kaip geriausia pasirūpinti savo mažųjų apsauga. Pirmieji gyvenimo metai - laikas, kai imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl infekcijos grėsmė itin didelė. Kūdikiai yra ypač neatsparūs meningokokinei infekcijai. Dėl to jiems vakcininis mikroorganizmas gali sukelti ligą, nes jų imuninė sistema nėra pajėgi susidoroti net su susilpnintu vakcininiu mikroorganizmu. Tačiau dauguma kūdikių, kuriuos užklumpa ši liga, iki tol būna sveiki.
Rizika susirgti meningokokine infekcija paaugliams ir jaunimui taip pat yra didesnė. Tai yra siejama su elgesio ir gyvenimo būdo pokyčiais. Šiose amžiaus grupėse matomas neįprastai aukštas mirštamumo nuo meningokokinės infekcijos mastas. Be to, tikimybė, kad paaugliai ir jaunimas yra šių bakterijų nešiotojai, yra didesnė nei kitose amžiaus grupėse.
Meningokokinė B tipo infekcija yra klastinga liga, nes pradžioje ją sunku atpažinti - požymiai gali būti tokie pat, kaip viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Liga progresuoja labai greitai. Į priėmimą atvežtas karščiuojantis vaikas po poros valandų gali atsidurti reanimacijoje, o per 24 valandas liga gali baigtis mirtimi.
Ligai progresuojantys simptomai ir diagnostika
Meningokokinės B tipo infekcijos simptomai ankstyvoje ligos stadijoje yra nespecifiniai, panašūs į peršalimo ar virusinę kvėpavimo takų infekciją. Ligai progresuojant, greta kitų simptomų gali išryškėti ir specifinis ligos požymis - hemoraginis odos bėrimas. Jis paprastai pasireiškia vėliau nei kiti simptomai. Ar odos bėrimas yra meningokokinės infekcijos požymis, galima nustatyti atlikus „stiklinės testą“ - prie išbertos odos vietos reikia stipriai prispausti švarią stiklinę.
Pirmieji meningokokinės infekcijos simptomai dažnai būna nespecifiniai ir primena gripo požymius. Tad net sveikatos priežiūros specialistui gali būti sunku diagnozuoti ligą ankstyvojoje stadijoje. Klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas ir hemoraginis (nedidelis violetinio atspalvio) išbėrimas, išryškėja palyginti vėlai, pažengus ligai, todėl gali būti, kad gyvybę galintis išgelbėti gydymas bus pradėtas ne iš karto.
Meningito simptomai: karščiavimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, sustingęs kaklas, jautrumas šviesai, didelis mieguistumas, išbėrimas (pasireiškia ne visada), traukuliai, sutrikimas. Sepsio simptomai: karščiavimas, vėmimas, galūnių, sąnarių arba raumenų skausmas, šaltos rankos ir kojos, drebulys, išblyškusi arba išmarginta oda, tankus kvėpavimas arba dusimas, nedidelis neiškilus arba iškilus smulkus bėrimas raudonais arba violetiniais taškais, kurie plinta į didesnes raudonas dėmes arba violetinius odos pažeidimus, didelis mieguistumas, sutrikimas.
Meningokokinę ligą būtina gydyti ligoninėje ir taikyti antimikrobinį gydymą. Šios ligos pasekmės gali būti labai sunkios, nors ir būna skiriamas tinkamas gydymas bei nedelsiant atliekama medicininė intervencija. Ji taip pat gali baigtis mirtimi.
Kodėl Lietuvoje sergamumas meningokoku B toks didelis?
Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais išlieka tarp Europos šalių, kuriose susirgimų meningokokine B tipo infekcija registruojama daugiausiai, rodo 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenys. Mokslininkai kol kas neturi atsakymo, kodėl Lietuvoje liga paplitusi labiau nei kaimyninėse šalyse. Galbūt mūsų šalyje kokie nors pavojingi meningokoko B kamienai, galbūt mūsų imuninė sistema genetiškai ypatinga. Bet taip jau yra, kad susirgimų skaičius pas mus didesnis nei kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje sergamumas siekia vos 0,2 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 1,9 susirgimas (pagal 2016 metų duomenis). Lietuva yra didelėje rizikos grupėje. Įdomu tai, kad daugiausia susirgimų Vilniaus apskrityje.
Skiepai kaip pagrindinė apsauga
Meningokokinė infekcija yra pagrindinė mirčių ir neįgalumo, kurių galima išvengti, priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią meningokokinei infekcijai yra vakcinacija. Skiepai yra tam, kad apsaugotų vaikus. Mūsų šeimoje skiepų klausimu esu autoritetas ir žmogus, kuris apie juos supranta. Abi savo dukras skiepijau, net klausimo nebuvo. Taip pat ir su anūkais - jie paskiepyti visais skiepais, kurie yra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Meningokokinė vakcinacija ir paaugliai: galimas siūlomų vakcinacijos grafiko pakeitimų poveikis
Skiepų kalendorius Lietuvoje
Dauguma šalių vadovaujasi vaikų skiepų kalendoriumi, tarp jų ir Lietuva. Į kalendorių įtraukiamos tos ligos, kurios kiekvienoje šalyje kelia grėsmę ir yra labiau paplitusios. Nuo 2018 m. liepos 1 d. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos. Pagal programą, nemokamai pradėti skiepyti vaikai, gimę nuo 2018 m. gegužės 1 d. Skiepai nuo minėtų dviejų ligų (tuberkuliozės ir meningokokinės infekcijos) yra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Lietuvoje pagal Nacionalinį vaikų skiepų kalendorių nemokamai skiepijama nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos (Hib), poliomelito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso (ŽVP), rotaviruso, B tipo meningokoko.
Vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos ("Bexsero")
„Bexsero“ yra B grupės meningokokų vakcina. Į „Bexsero“ sudėtį įeina keturi skirtingi B grupės Neisseria meningitidis bakterijos paviršiaus komponentai. „Bexsero“ skiriamas asmenims nuo 2 mėnesių amžiaus ir padeda apsisaugoti nuo ligos, kurią sukelia bakterija B grupės Neisseria meningitidis. Vakcina veikia stimuliuodama natūralų žmogaus organizmo pasipriešinimą infekcijai. Patekus bakterijai jau pagaminti antikūnai kartu su kitais imuninės sistemos komponentais gali sunaikinti bakteriją ir apsaugoti nuo ligos.
„Bexsero“ vakcina yra daugiau kaip 20 metų trukusių tyrimų rezultatas. Kruopščiai įvertinus vakcinos saugumą ir efektyvumą, „Bexsero“ vakcina 2013 metais patvirtinta Europos Sąjungoje. Tai yra vienintelė B grupės meningokokų vakcina, licencijuota asmenų nuo 2 mėnesių amžiaus imunizacijai. Pasaulyje nuo 2013 m. buvo pradėta skiepyti šia vakcina, o pirmoji iš Europos šalių Jungtinė Karalystė 2015 m. įtraukė vakciną į skiepų kalendorių. Lietuvoje į kalendorių skiepai įtraukti nuo 2018 m. liepos mėnesio.
Ši vakcina yra ypatinga tuo, kad ji sudaryta iš keturių baltymų, esančių ant N. meningitides serogrupės B ląstelių paviršiaus, kas ir sąlygoja gerą imuniteto susidarymą būtent prieš serotipą B. Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad „Bexsero“ galima skirti kūdikiams jau nuo 2 mėnesių, kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba taikyti šią vieną vakciną, laikantis lankstaus skiepijimo kalendoriaus. „Bexsero“ buvo saugi ir toleruojama panašiai kaip kitos kūdikiams įprastai naudojamos vakcinos. Jungtinės Karalystės duomenys rodo, kad vakcinos veiksmingumas siekia apie 83 proc. ir daugiau. Kalbant apie meningokokinę infekciją 83 proc. yra labai daug.
Ką svarbu žinoti apie „Bexsero“ vakciną?
Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali. Jos naudoti NEGALIMA, jei vaikas yra alergiškas bent vienam iš jos komponentų, antibiotikui kanamicinui, jei yra gydomas kraują skystinančiais vaistais, ar gimė neišnešiotas (28-tą savaitę ar anksčiau). Negalima skiepyti tų vaikų, kurie skiepijimo dieną serga ūmia infekcine liga, karščiuoja, vemia, viduriuoja. Ši taisyklė galioja visoms vakcinoms - skiepyti galima tik sveiką vaiką.
„Bexsero“ vakcinos dozė yra specialiame švirkšte. Prieš vartojimą švirkštą reikėtų dėmesingai suplakti. Vakcina turi būti suleidžiama į raumenis. Kūdikiai įprastai skiepijami į šlaunies viršutinę dalį, vyresni vaikai ir suaugusieji - į žastą.
Imunitetas 2-5 mėnesių vaikams susidaro praėjus 1 mėnesiui po 3 dozės, kitiems - praėjus 1 mėnesiui po antros dozės ir manoma, kad išlieka visą gyvenimą. Ilgamečių tęstinių tyrimų rezultatų dar nėra, nes tai pakankamai jauna vakcina. Dabar turimų tyrimų rezultatai rodo, kad 3-4 m. vaikams, kurie buvo skiepyti kūdikystėje, imunologinė atmintis išlieka.
Kitos meningokokinės vakcinos (A, C, W, Y)
Skiepijant galima apsaugoti nuo A, B, C, W-135 ir Y meningokoko bakterijų (N. meningitidis) grupių sukeliamos ligos. Lietuvoje C tipas yra retas, bet taip pat gali pasitaikyti. Ši liga taip pat yra pavojinga, gali sąlygoti ilgalaikius liekamuosius reiškinius ateityje. Yra vakcina, kuri apsaugo ir nuo A, ir nuo C (bei W ir Y) tipo meningokoko infekcijų.
„Nimenrix“ vakcina (A, C, W-135, Y)
„Nimenrix“ apsaugo nuo Neisseria meningitidis bakterijos A, C, W-135 ir Y grupių, kurios gali sukelti sunkias ir komplikuotas infekcijas vaikams. Vakciną galima naudoti vaikams nuo 6 savaičių amžiaus ir suaugusiems iki 55 metų amžiaus. Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali.
Skiepijimo planas priklauso nuo vaiko amžiaus: 6 savaičių - 6 mėnesių kūdikiai turi gauti dvi vakcinos dozes, tarp kurių yra ne mažesnis nei 2 mėnesių tarpas, palaikomoji dozė skiriama 12 mėnesių amžiuje, bet ne anksčiau kaip 2 mėnesiai po antros dozės. 6 - 12 mėnesių kūdikiai turi gauti vieną vakcinos dozę, palaikomoji dozė skiriama 12 mėnesių amžiuje, bet ne anksčiau kaip 2 mėnesiai po antros dozės. 12 mėnesių ir vyresniems reikalinga viena vakcinos dozė. Imunitetas susidaro praėjus 2 savaitėms po antros dozės ir manoma, kad išlieka visą gyvenimą.
Pagrindinė rizikos grupė, kuriai rekomenduojama skiepytis nuo A, C, W-135 ir Y serotipo meningokokų, yra keliautojai, vykstantys į meningokokinės infekcijos protrūkiais pasireiškiančias šalis. Vykstant į tokias šalis netgi reikalaujama būti pasiskiepijusiam nuo N. meningitidis C tipo. Kitų (ne tik B) tipų meningokokai sutinkami Jungtinėje Karalystėje, Pietų Europos šalyse, jau nekalbu apie Aziją ar Afriką. Kitų tipų meningokokų sukeliamos infekcijos taip pat gali būti grėsmingos.
„Neisvac-C“ vakcina (C tipas)
„Neisvac-C“ skirta aktyviai 2 mėnesių ir vyresnių vaikų, paauglių ir suaugusiųjų imunizacijai nuo invazinės ligos, kurią sukelia N. meningitidis C serogrupės bakterijos. Ši vakcina yra NEGYVA, todėl ligos sukelti negali.
Vakcinos injekcijų skaičius priklauso nuo paciento amžiaus: 2 - 4 mėnesių kūdikiams skiriamos dvi injekcijos su bent dviejų mėnesių tarpu. Visiems vyresniems nei 4 mėnesiai skiriama viena vakcinos dozė. Palaikomoji dozė skiriama tik tiems pacientams, kurie pirminės vakcinacijos metu buvo jaunesni nei 12 mėnesių - tokiu atveju palaikomoji vakcinos dozė skiriama 12-13 mėnesį, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių po paskutinės vakcinacijos. Imunitetas susidaro praėjus 2 savaitėms po antro skiepo ir manoma, kad išlieka visam laiką.
„Trumenba“ vakcina (B tipas)
„Trumenba“ - tai rekombinantinė absorbuota vakcina nuo invazinės meningokokinės B infekcijos. Ji skirta apsaugoti nuo šios infekcijos 10 metų ir vyresnius asmenis. Galimos dvi vakcinacijos schemos: dvi dozės su 6 mėnesių pertrauka arba trys dozės 0, 1, 5 schema. Imunitetas susidaro praėjus mėnesiui po antros dozės ir, manoma, išlieka visą gyvenimą.
Svarbu žinoti tėvams ir kitiems asmenims
Vaikų sveikata - didžiausias tėvų prioritetas. Tinkama vakcinacija yra vienas efektyviausių būdų apsaugoti vaikus nuo pavojingų infekcinių ligų ir užtikrinti, kad jie augtų saugioje aplinkoje. Tėvams reikia įsiklausyti, ką sako mokslininkai, gydytojai, ir jais pasitikėti, o ne pasikliauti gandais. Juk tėvų pareiga yra apsaugoti vaikus. Jeigu ne mes, tai niekas kitas jais nepasirūpins. Mes turime pasinaudoti tais medicinos laimėjimais, kurie yra. Prieš 70 metų nebuvo skiepų nuo vaikiškų infekcijų, ir buvo įprasta, kad vaikai miršta nuo infekcinių ligų - difterijos, kokliušo.
Kūdikiai dažniausiai serga sunkiausiomis ligos formomis. Dažniausiai skiepijama nuo 2 mėnesių amžiaus, tačiau jei vakcina nebuvo įtraukta į skiepų kalendorių, ją galima atlikti ir vėliau. Vaikui augant, meningokokinės infekcijos rizika išlieka, ypač pradėjus lankyti darželį, mokyklą ar kitas ugdymo įstaigas, kur didėja kontaktų su kitais vaikais skaičius.
Skiepų mitai ir faktai
Kartais tenka girdėti nuogąstavimų, kad ši vakcina nauja, mažai išbandyta. Vis dėlto, „Bexsero“ yra daugiau kaip 20 metų trukusių tyrimų rezultatas. Jos saugumui įvertinti buvo atlikta 14 tyrimų, įskaitant 10 atskirų imčių kontroliuojamus klinikinius tyrimus, kurių metu stebėti 8776 pacientai. „Gyvomis“ vakcinomis dažniausiai negalima skiepyti imunodeficitą turinčių asmenų, nes jiems vakcininis mikroorganizmas gali sukelti ligą. Tačiau B tipo meningokoko vakcina nėra „gyva“ vakcina - jos sudėtyje yra skirtingi meningokoko baltymai, bet ne pats sukėlėjas, todėl ši vakcina jokiais būdais negali sukelti ligos.
Labai gaila, kad po melagingos istorijos apie tariamą MMR vakcinos ir autizmo išsivystymo sąsają visuomenėje vis pasigirsta tų pačių klaidinančių nuomonių, neva tam tikros naujos vakcinos gali sukelti autizmą. Tokio ryšio nėra ir tai yra įrodyta ne vienu moksliniu tyrimu. Jeigu būtų abejonių dėl vakcinos saugumo, ji apskritai nebūtų registruota.
Šalutinis poveikis ir jo valdymas
Ši vakcina, kaip ir visos kitos, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Pačios dažniausios nepageidaujamos reakcijos po skiepo yra paraudimas, skausmas skiepo vietoje, dirglumas ir karščiavimas. Dažniausiai pastebėtos nepageidaujamos reakcijos yra panašios į kitų vakcinų: jautrumas ir paraudimas injekcijos vietoje, dirglumas ir karščiavimas (karščiavimas buvo dažnesnis, jei „Bexsero“ buvo skirta kartu su kitomis vakcinomis). Taip pat gali būti galvos skausmas, bendras negalavimas, neįprastas verkimas, apetito praradimas, odos bėrimai, vėmimas, viduriavimas, mieguistumas, stiprus skausmas injekcijos vietoje, sąnarių skausmas, raumenų skausmas. Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas.
Karščiavimas - natūrali imuninės aktyvacijos pasekmė. Vienam vaikui tai pasireiškia lengvesne forma, kiti gali sunkiau karščiuoti, iki 38 ar 39 laipsnių. Įprastai tai trunka 1-2 dienas, ne ilgiau. Tai nėra liga. Siekiant išvengti karščiavimo, rekomenduojama kūdikiams profilaktiškai duoti paracetamolio (vaisto, mažinančio temperatūrą). Pirmoji paracetamolio dozė rekomenduojama prieš pat skiepą arba tuoj po jo, o vėliau praėjus 4-6 valandoms po pirmosios ir po antrosios paracetamolio dozės (iš viso tris kartus). Paracetamolį reikėtų vartoti po pirmosios ir antrosios vakcinos dozių.
Jei kūdikio būklė po skiepijimo tėvams kelia nerimą, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra retos, jos pasireiškia labai greitai, iškart po injekcijos. Tai gali būti pasunkėjęs kvėpavimas, liežuvio ar lūpų pamėlynavimas, galvos sukimasis (žemas kraujo spaudimas) ir ūminis kraujagyslių nepakankamumas (kolapsas), veido ir kaklo patinimas. Tokie atvejai reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Bent parą po vakcinacijos negalima drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti) ir labai aktyviai sportuoti.
Kelių vakcinų naudojimas vienu metu
Kombinuotų vakcinų naudojimas yra paremtas saugumo ir veiksmingumo tyrimais, visos vakcinos turi būti labai griežtai ištirtos ir patikrintos. Tik tuo atveju, jei kelių vakcinų naudojimas nesumažina imuninio atsako prieš kiekvieną iš jų, leidžiama vakcinas sujungti. Todėl dėl vakcinų saugumo abejoti neverta.
Kelių vakcinų sujungimas į vieną ne tik leidžia išvengti papildomų injekcijų, bet ir sumažina nepageidaujamų reakcijų tikimybę, nes reikia dėti mažiau adjuvantų, kuriuos sudaro aliuminio druskos. Adjuvantai sukelia uždegiminę reakciją, t.y. imuninį atsaką. Uždegimas paskatina imuninės sistemos ląstelių aktyvaciją. Jeigu vakcinos būtų be adjuvanto, jos nesukeltų imuninio atsako, arba paveiktų tik 20-30 proc. paskiepytų žmonių.
Skiepijimo aprėptys Lietuvoje
Deja, bet Lietuvoje skiepijimo aprėptys nepakankamos. Lietuvoje skiepijimo aprėptys vos viršija 74 proc., o siekiant valdyti ligą, turi būti paskiepyta bent 90 proc. vaikų. Pernai meningokokinės B tipo infekcijos aukomis tapo 6 žmonės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad miršta apie 9-15 proc. sergančiųjų šia liga.
Skiepijamų vaikų skaičius per pastaruosius metus augo dramatiškai. Pavyzdžiui, 2015 metais buvo įskiepyta apie 1000 dozių, 2016 - 13 tūkst., o 2017 - 21 tūkst. Nors skiepijimo apimtys stipriai didėjo, užregistruotų pašalinių reakcijų skaičius išliko labai mažas. 2015 m. jų buvo užregistruota 1, 2016 - 13, o 2017 - vos 5 reakcijos.
Kaip pavyzdys mūsų šaliai galėtų būti Jungtinė Karalystė, kurioje 2015 m. pradėjus skiepyti kūdikius pagal nacionalinę imunoprofilaktikos programą, labai greitai buvo pasiektos 90 proc. ir didesnės skiepijimo aprėptys. Taigi natūraliai per trejus metus žymiai sumažėjo ir susirgimų meningokokine B tipo infekcija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
