Kūdikių žarnyno sveikata ir virškinimo problemos: išsamus vadovas
Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Kol virškinamasis traktas „mokosi“ skaidyti įvairias medžiagas, kyla įvairių nesklandumų.
„Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Tėvus visuomet raminu, kad tai - nepavojingas, išaugamas dalykas, kurį mes, kaip tėvai, tiesiog turime kantriai ir su rūpesčiu pralaukti“, - sako gydytoja Justė Parnarauskienė.
Kaip teigia moksliniai šaltiniai, daugiau nei 50 proc. kūdikių pirmaisiais metais po gimimo turi bent vieną funkcinį virškinimo trakto sutrikimą arba susijusį požymį ir simptomą. Vis dėlto tiesiog kantriai palaukti, kai ant rankų - kojytes iš skausmo riečiantis kūdikis, nėra lengva, todėl aptarkime dažniausias pilvuko bėdas ir galimus pagalbos būdus.
Pagrindinės kūdikių virškinimo problemos
Pilvuko diegliai
Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Jie būna ne visiems vaikams ir prasideda apie 1-2 mėnesį, o baigiasi apie 3-4, kai vaikas pradeda judėti, kai jau galima šiek tiek pakeisti mitybą“, - sako Pediatrijos centro gydytoja. Remiantis mokslininkais, tai paveikia apie 20 proc. kūdikių.
Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pilvo diegliai taip pat gali atsirasti dėl to, jog žarnyne susikaupia daugiau dujų dėl mikrobiotos pokyčių ir net dėl tėvų nerimo.
Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Vieniems padeda švelnus pilvuko masažas, kitiems - šiluma, tretiems - vėsinimas, dar kitiems - vibracija, važinėjimas autokėdutėje.
Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį. Ir tai padės nutraukti „verkiančio kūdikio - bejėgių tėvų“ ciklą.
Pilvo pūtimas
Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. Dujos kūdikio žarnyne kaupiasi, jeigu vaikas per greitai prisivalgo, netinkamai žinda ar paima buteliuką, valgydamas prisiryja oro.
„Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai. Leisti atsirūgti, kad oro burbuliukai nenueitų žemyn į žarnyną“, - pataria gydytoja.
Viduriavimas
Jei kūdikis tuštinasi skystomis išmatomis daugiau nei 6 kartus per dieną, tai laikoma viduriavimu.
„Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Jei tai nepadeda, reikėtų pasikonsultuoti su pediatru“, - pataria gydytoja.
Vidurių užkietėjimas
Užkietėjus viduriams, vaikui sunku pasituštinti, jis tampa neramus, pradeda mažiau valgyti, nepriauga svorio. Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. Kūdikiai yra labai individualūs ir tuštinimosi dažnis gali skirtis.
„Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti“, - pataria J. Parnarauskienė.
Jei jūsų kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesių, vasaros metu svarbu dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Žindomam kūdikiui mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Jei mažylis maitinamas pieno mišiniu ir mišinys ruošiamas pagal gamintojo nurodymus, kūdikiui skysčių irgi užteks. Vasaros metu, jaunesnį nei 6 mėnesių kūdikį, galima dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Esant labai dideliems karščiams, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai Jus neramina, pasitarkite su savo gydytoju. Siūlykite kūdikiui vandens tik tuo atveju, jei taip rekomendavo jūsų gydytojas.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, jog tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. „Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas“, - pataria L. Barauskienė.
Laktozės įtaka virškinimui
Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. Tačiau tokia liga yra itin reta ir apie ją reikėtų galvoti pačioje pabaigoje.
„Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Tokiu atveju kūdikiams, maitinamiems mišinuku ir labai vargstantiems dėl simptomų, galima būtų parinkti gydytojo rekomenduotą mišinuką be laktozės, o žindančioms mamoms - jeigu tai yra alergija - pašalinti alergeną iš savo mitybos ir tęsti žindymą“, - pataria gydytoja.
Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškinti visos laktozės. Tuomet ji patenka į storąjį žarnyną, dėl jame esančių bakterijų susiformuoja dujos ir tuomet turime pilvelio bėdas.
Mamos mitybos ir pieno mišinio reikšmė
Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Gydytoja pataria nedaryti skubotų išvadų vos susidūrus su virškinimo sutrikimais.
„Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu išimti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė“, - sako L. Barauskienė.
Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Kadangi nėra vieno riebalo, kuris turėtų visas organizmui būtinas riebalų rūgštis, į mišinukus dedamas įvairių aliejų mišinys - tam, kad kūdikis gautų didesnį spektrą riebalų rūgščių.
Nuo šių metų rugsėjo pridėtinio palmių aliejaus nebebus „Aptamil 2“, „Aptamil 3“ ir „Aptamil 4“ sudėtyse. Palmių aliejų keičia įvairių augalinių aliejų mišinys (didelę koncentraciją oleino rūgšties turintis saulėgrąžų aliejus, kokosų, rapsų, saulėgrąžų aliejai).
„Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba“, - pataria L. Barauskienė.
Kada sunerimti? Požymiai
Gydytoja J. Parnarauskienė taip pat pastebi, kad kūdikių mamos labai jautriai reaguoja į virškinimo sutrikimus.
„Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį.“
Žarnyno mikrobiota ir imuninė sistema
Tyrimai jau seniai atskleidė, kad situacija mūsų žarnyne lemia savijautą, energiją, kūno formas, atsparumą ligoms ar polinkį jomis sirgti. Žarnyno mikrobiota (mikroorganizmų, gyvenančių žarnyne, visuma) jau vadinama atskiru žmogaus organu, kuris formuojasi vaikystėje. Mikroorganizmai yra mažieji mūsų gyvenimo bendražygiai, atliekantys svarbų vaidmenį mūsų bendrai sveikatai. Kartu su trilijonais joje gyvenančių mikroorganizmų (bakterijų, virusų ir grybelių) jūsų virškinimo sistema atlieka daug sveikatai svarbių procesų. Sąvoka sveikas žarnynas reiškia visos virškinimo sistemos sveikatą ir tinkamą funkcionavimą. Be mikrobiotos, žarnyne taip pat gyvena iki 80 % imuninių ląstelių, todėl jį galima vadinti visos imuninės sistemos centru. Žarnyno mikrobiota reguliuoja imuninio atsako intensyvumą. Imuninis atsakas yra tinkamas tik esant gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai.
Kūdikiui atėjus į šį pasaulį jo žarnyno mikrobiota ir imuninė sistema tik pradeda formuotis. Pirmosios 1000 dienų nuo gyvybės užsimezgimo yra itin svarbios atsparios ir įvairios žarnyno mikrobiotos bei stiprios imuninės sistemos formavimuisi. Terminas „1000 dienų“ paimtas daugiau dėl gražaus skaičiaus, nes ir tretieji vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs jo imuninei sistemai. Pirmais 3 metais žmogaus organizmas auga ir vystosi sparčiausiai, to daugiau per žmogaus gyvenimą nebepasikartoja. Jeigu mes to spartaus augimo metu kažką sutrikdysime, pažeisime, - ar tai būtų maistas, ar aplinka, - tai gali atsiliepti visam gyvenimui.
Sužinokite, kokį svarbų vaidmenį atlieka endogeninės bakterijos jūsų kūdikio sveikatai ir kaip palaikyti gerą žarnyno mikrobiotos formavimąsi per pirmąsias 1000 kūdikio gyvenimo dienų. Pirmosios žarnyno mikrobiotos kolonizacija įvyksta gimimo metu, kūdikiui susiduriant su mikroorganizmais, esančiais motinos gimdymo kanale. Po to naujagimio žarnyno mikrobiota bręsta kartu su kūdikiu.
Gimusio natūraliai ir gimusio per cezario pjūvį vaiko mikrobiota bus visai kitokia. Jeigu vaikas gims natūraliai, jis apsisės gerosiomis bakterijomis, eidamas per mamos gimdymo takus. Mikrobiotos skirtumai tarp cezario ir natūralaus gimdymo žinomi labai seniai, ištirta, kad tai turi reikšmės alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui ateityje. Tačiau kūdikiai, gimę po cezario pjūvio operacijos, negauna šios pirmosios mikroorganizmų dozės, todėl jų žarnyno mikrobiotos įvairovė yra mažesnė nei gimusių natūraliu būdu. Todėl dar svarbiau stiprinti kūdikių, gimusių po cezario pjūvio operacijos, žarnyno mikrobiotą. Kadangi cezarių daugėja, svarstoma, kaip padėti vaiko mikrobiotai formuotis, jeigu cezaris neišvengiamas. Vienas iš metodų - nuo pat gimimo naujagimiui duoti probiotikų. Šią metodiką išbandė Suomijos gydytojai prieš 20 metų ir pasiekė gerų rezultatų - per pusę sumažėjo atopinio dermatito diagnozių tiems kūdikiams, kurie gavo tam tikrų probiotinių bakterijų, lyginant su tais, kurie negavo.
Be gimimo būdo, žarnyno mikrobiotos formavimąsi, imuninės sistemos funkciją ir kūdikio bendrą sveikatą palaiko ir kiti veiksniai:
Žindymas vietoj pieno mišinio
Motinos piene gausu gerųjų bakterijų ir maistinių medžiagų, kurios yra gyvybiškai svarbios kūdikiui. Jo sudėtis keičiasi priklausomai nuo paros meto, kad būtų patenkinti visi naujagimio mitybos poreikiai. Motinos pienas mikrobiotai geriausias, nes jame yra unikalios medžiagos - oligosacharidų. Tai maisto skaidulos, kurios randamos tik motinos piene. Kaip žinome, maisto skaidulos (kurias gauname daugiausiai iš daržovių, vaisių) labai teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą. Kadangi mažas kūdikis negali valgyti skaidulų turinčio maisto, gamta sugalvojo tobulą išeitį - šiomis skaidulomis praturtino mamos pieną. Motinos pieno oligosacharidų rūšių yra apie 200. Kiekviena jų yra tarsi skirtingas patiekalas skirtingoms bakterijoms. Motinos pieno oligosacharidai dabar aktyviai tyrinėjami, išskirtos grupės - vienų motinų piene oligosacharidų daug, kitų - per mažai, tai lemta ir genetiškai.
Motinos pienu kūdikiui ne tik perduodami antikūnai, bet ir jame esančios skaidulinės medžiagos bei gerosios bakterijos, vadinamos prebiotikais ir probiotikais. Jei negalite ar nenorite žindyti savo kūdikio, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu. Kai kuriuose pieno mišiniuose taip pat yra vertingų prebiotikų ir probiotikų.
Subalansuota mityba
Atėjus laikui pradėti primaitinimą, normaliai žarnyno funkcijai ir maistinių medžiagų pasisavinimui svarbu subalansuota mityba, kurią sudaro sezoniniai vaisiai ir daržovės, viso grūdo produktai ir liesieji baltymai. Europos gastroenterologai jau bene 15 metų rekomenduoja pradėti papildomą maitinimą tarp 4 ir 6 mėnesių. Vyresnės kartos gydytojai prisimena, kad kūdikiai seniau taip ir buvo maitinami, papildomas maistas įvedinėjamas nuo kelių mėnesių. Labiausiai mikrobiotai tinkamas yra maisto skaidulų turintis maistas, o tai yra daržovės, vaisiai ir grūdai (nėra esminių skirtumų, kokią košę vaikas mėgsta ir valgys, - grikių, miežių, kviečių). Taip pat žarnyno bakterijoms svarbūs yra ir mėsa, kiaušiniai, žuvys, pieno produktai. Tad ne tiek svarbus kažkoks išskirtinis maisto produktas, kiek svarbi maisto įvairovė. Tėvus reikėtų nuraminti, kad mikrobiota ir „nesubyrės“ staiga, tarkime, jei vaikas suvalgys akivaizdžiai nesveiko maisto.
Veikla lauke
Judėjimas gryname ore ir saulė stiprina imuninę sistemą ir padeda atsikratyti streso. Kontaktas su bakterijomis išoriniame pasaulyje ne visuomet yra blogai. Tai tarsi imuninės sistemos treniravimas, skatinantis pasipriešinti blogosioms bakterijoms. Nebijokite ir leiskite vaikams kapstytis smėlio dėžėje ar šiek tiek išsipurvinti, juk tai yra proceso dalis. Galvojama, kad kiekviena bakterija, kuri yra žarnyne, savotiškai treniruoja mūsų imuninę sistemą. Bakterijų yra 5000-7000 rūšių, o padermių - dar daugiau. Vaikas turi susipažinti su bakterijomis, nes tik taip treniruojasi jo imuninė sistema. Tos treniruotės prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų, ir pastebėta, kad kuo vėliau jos pradedamos, tuo mažiau būna naudos. Jeigu gyvename steriliai, į mūsų žarnynus patenka mažiau negu reikia bakterijų. Nešvaroje gyventi tikrai nereikia, tačiau sterilumas yra ne mažesnis blogis.
Geras miegas ir pertraukėlės dienos metu
Pakankamas miegas ir pertraukėlės dienos metu yra privalomos vaiko raidai ir naudingos jo sveikatai. Stengdamiesi geriausiai pasirūpinti vaiko interesais nepamirškite savęs. Miego stygius, neturėjimas laiko sau, mitybos klaidos ir kiti veiksniai yra dažni motinystės palydovai, galintys sutrikdyti žarnyno mikrobiotą ir sąlygoti su tuo susijusias sveikatos problemas. Užkirskite tam kelią su „BioGaia Protectis“ kramtomosiomis tabletėmis su vitaminu D. Jų sudėtyje yra gyvųjų Lactobacillus reuteri Protectis bakterijų, papildančių jūsų žarnyno florą, ir vitamino D, kuris padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
Probiotikai, prebiotikai ir kitos svarbios medžiagos
Išvydus žodžius prebiotikai ir probiotikai gali iškilti įvairių klausimų: kas tai?, kuom šios gerosios bakterijos ypatingos?, kodėl mūsų organizmui jos yra naudingos? Probiotikai yra gyvos žarnyno bakterijos, o prebiotikai yra probiotikų maistas. Atpratindami kūdikį nuo motinos pieno ir supažindindami jį su maistu, gerųjų bakterijų galite rasti įvairiuose maisto produktuose. Prebiotikų yra bananuose, cikorijose, svogūnuose, pomidoruose, o probiotikai natūraliai aptinkami jogurte, sūryje, tokiame kaip mocarela, gauda, čederis ir varškė, taip pat raugintame ir fermentuotame maiste, tokiame kaip pasukos, kefyras, miso ir rauginti kopūstai.
Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai, kurie padeda palaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Dažniausiai maisto papilduose naudojamos įvairios bakterijų rūšys. Vienos iš populiariausių - Lactobacillus ir Bifidobacterium genties bakterijos. Šių mikroorganizmų natūraliai yra žmogaus virškinimo sistemoje ir jie dalyvauja procesuose, susijusiuose su virškinimu bei mikrobiotos balansu.
Parduodamų bakterijų gausa gali priblokšti, tačiau ne visos rinkoje parduodamos bakterijos turi tą patį kolonizacijos potencialą. Lactobacillus reuteri Protectis, mūsų bakterijų-herojų padermė, yra viena labiausiai klinikiškai ištirtų bakterijų padermių, kuri itin efektyviai kolonizuojasi ir išgyvena žarnyne. „BioGaia Protectis“ lašai yra saugūs naudoti naujagimiams nuo pirmosios gyvenimo dienos. Juos galima vartoti šaukšteliu arba maišyti su maistu ar gėrimais.
Vaikams skirti papildai dažnai skiriasi nuo tų, kurie skirti suaugusiesiems. Pirmiausia skiriasi bakterijų rūšys ir jų kiekis, nes vaikų virškinimo sistema ir mikrobiota dar tik formuojasi. Skiriasi ir papildų forma. Vaikams probiotikai dažnai pateikiami lašų, miltelių, kramtomųjų tablečių ar guminukų pavidalu, kad juos būtų lengviau vartoti. Žarnyno mikroflora yra svarbi vaikų virškinimo sistemos dalis, todėl jos pusiausvyra gali turėti įtakos bendrai savijautai. Gerosios bakterijos vaikams po antibiotikų dažnai pasirenkamos todėl, kad antibiotikai gali paveikti natūralų žarnyno mikrofloros balansą. Probiotikų nauda siejama ne tik su virškinimo sistema.
Geriausios gerosios bakterijos vaikams bus tos, kurios atitiks individualius poreikius pagal produkto sudėtį ir bakterijų įvairovę. Todėl renkantis probiotikus vaikams, pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į bakterijų rūšį ir jų kiekį. Dažniausiai naudojamos Lactobacillus ir Bifidobacterium genties bakterijos, kurios natūraliai aptinkamos žmogaus žarnyne. Ne mažiau svarbi ir papildų forma. Vaikams probiotikai dažnai pateikiami lašais, milteliais, kramtomosiomis tabletėmis ar guminukais, kad juos būtų lengva vartoti. Pavyzdžiui, gerosios bakterijos vaikams guminukai gali būti patogus pasirinkimas vyresniems vaikams, nes jie pasižymi maloniu skoniu ir yra lengvai kramtomi. Probiotikus vaikams svarbu vartoti laikantis gamintojo nurodytų rekomendacijų ir atsižvelgiant į vaiko amžių. Gerosios bakterijos žarnynui dažniausiai vartojamos 1-2 kartus per dieną, dažniausiai kartu su maistu arba po jo. Kai kurios formos, pavyzdžiui, milteliai ar lašai, gali būti maišomi su maistu ar gėrimais, todėl juos lengva įtraukti į kasdienę rutiną. Probiotikai taip pat gali būti derinami su kitais vaikams skirtais papildais, pavyzdžiui, vitaminu D. Gerosios bakterijos gali būti vartojamos nuo pat gimimo, tačiau svarbu pasirinkti konkrečiam amžiui pritaikytus produktus. Kūdikiams dažniausiai skiriamos specialios formos, pavyzdžiui, lašai ar milteliai, o vyresniems vaikams - kramtomosios tabletės ar guminukai. Probiotikus vaikams galima vartoti tiek ryte, tiek vakare. Svarbiausia tai daryti reguliariai. Laikymo sąlygos gali skirtis priklausomai nuo konkretaus produkto. Daugumą šiuolaikinių probiotikų galima laikyti kambario temperatūroje, tačiau kai kuriems papildams gali būti rekomenduojamas laikymas šaldytuve. Taip, probiotikus galima vartoti kartu su antibiotikais ir dažnai jie rekomenduojami šiuo laikotarpiu. Svarbiausia - jų nevartoti tuo pačiu metu. Probiotikus patariama duoti maždaug 2-3 valandas prieš antibiotikus arba po jų.
Disbakteriozė (disbiozė)
Naujagimio žarnyne bakterijų dar nėra - jis visiškai sterilus. Gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to - kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų.
Ką tik pasaulį išvydusiam naujagimiui disbiozė gali atsirasti dėl to, kad jis gimė neišnešiotas, dėl cezario pjūvio operacijos arba gimdymo traumų. Kitos priežastys - mamos ligos, nėštumo metu gerti vaistai, netinkama būsimos mamos mityba, stresai, įgimti negalavimai. 3 mėnesių kūdikį ši problema gali ištikti dėl netinkamos mitybos ar vėlai pradėto žindymo. Tai netinkami naudingų ir patogeninių bakterijų kiekiai - gerųjų bakterijų stoka ir per daug patogeninių. Ypatingai imlus disbakteriozei 2 mėnesių kūdikis. Šiuo metu bakterijos tik pradeda įsitvirtinti žarnyne, sudarydamos tankią apsauginę plėvelę. Žarnyno flora sparčiausiai formuojasi iki vienerių metų.
Mama nesunkiai pastebės, kad kūdikis ėmė kitaip elgtis. Pirmieji požymiai - staiga atsiradę kaprizai bandant maitinti, dažnas verksmas ir krentantis svoris. Derėtų atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis pasidarė mieguistas, jo pilvukas išpūstas, jį skauda, sutriko tuštinimasis, atsirado dujų sankaupų žarnyne, nemalonus burnos kvapas, kūdikį pykina, jis vemia. Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos - jos suskystėja (gali ir atvirkščiai - sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva - jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi.
Rūpintis sveiku kūdikio žarnynu reikia pradėti dar nėštumo metu. Kai kuriems kūdikiams patariama duoti papildomai gerųjų bakterijų. Šių bakterijų preparatai - probiotikai reikalingi ir jau disbiozės kamuojamam kūdikiui. Šiuose preparatuose yra gyvų gerųjų bakterijų, būtinų normaliai mikroflorai. Probiotikus vartoti patariama ir esant žarnyno infekcijai, ypač sukeltai rotaviruso, nes persirgusiam tokia liga vaikui išlieka nepastovūs viduriai, pilvo pūtimas ir skausmas.
Vitaminas D
Kiekviena mama žino, kad kūdikio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Reikalingiausios vitamino D formos yra cholekalciferolis (D3) ir ergokalciferolis (D2). Vitamino D2 yra augaluose, o D3 gaminasi saulės spindulių veikiamoje odoje. Tyrimais nustatyta, kad organizmas daug geriau pasisavina vitaminą D3. Todėl kūdikiui būtent jo patariama duoti papildomai. Jeigu kūdikis stokos šio vitamino, sutriks medžiagų apykaita, suprastės mineralinių medžiagų pasisavinimas, o tai turės įtakos vaiko augimui.
Omega-3 riebalų rūgštys
Iš omega-3 - polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti sparčiai augančiam mažyliui.
Kūdikių vaistinėlė: svarbiausios priemonės
Nėštumo ir gimdymo atostogoms prasidėjus būsimosios mamos gali šiek tiek lengviau atsipūsti: nebereikia anksti keltis, skubėti į darbą, lieka daugiau laisvo laiko. Kodėl svarbu iš anksto paruošti būtiniausių priemonių kūdikiui vaistinėlę?
- Maudynių reikmenys. Sterili medicininė vata, vatos tamponėliai, bintas. Sterili vata pravers valant naujagimio dar neužgijusią bambą, akis, kaklo, pažastų raukšles ir kt. Vėliau užteks įprastų vatos tamponėlių. Ausų krapštukai. Įsigykite krapštukus, skirtus specialiai kūdikių ausų priežiūrai.
- Vitaminas D. Nuo 2-4 gyvenimo savaitės kūdikiams reikėtų duoti vitamino D (paprastai rekomenduojamos profilaktinės 300-600 TV dozės).
- Priemonės nuo pilvo pūtimo. Vaistinėse galima rasti daugybę lašiukų nuo pilvo pūtimo. Daug buteliukų įsigyti tikrai neverta, bet vieną priemonę turėti nepakenks. Galite įsigyti ir pilvo problemas padedančių spręsti arbatų (pavyzdžiui, pankolių arba kmynų) arba specialių mišinių.
- Kremas nuo iššutimų. Dažna kūdikius kamuojanti problema - užpakaliuko odelės paraudimas, sudirgimas, dermatitas, iššutimai. Labiausiai tiktų apsauginį odos barjerą suformuojantis kremas su cinko oksidu, kuris švelniai rūpinasi ir saugo. Lanolinas ir cinko oksidas, veikdami kartu, subalansuoja vienas kito poveikį ir efektyviai gydo. Kremus nuo iššutimų ir vystyklų dermatito reikėtų rinktis ypač atsargiai.
- Hipertoninis jūros vandens tirpalas (jūros vanduo). Pirmasis būtinas preparatas nosiai. Jis skirtas kasdienei kūdikių nosies gleivinės priežiūrai arba dažnam naudojimui, jei mažylis serga sloga ar pasireiškė alerginis rinitas.
- Temperatūrą mažinantys vaistai. Pirmaisiais gyvenimo metais neišvengiamai pasitaikys dienų, kai kūdikis karščiuos ir dėl kamuojančio skausmo bus irzlus, todėl iš anksto įsigykite temperatūrą mažinančių žvakučių arba sirupo. Viduriuojant reikėtų rinktis sirupą, tačiau turėkite omenyje, kad sugirdyti sirupą naujagimiui ar kūdikiui - gana sudėtinga, jis gali jį išspjauti. Dėl to daugelis tėvų vis tik pirmenybę teikia žvakutėms. Paracetamolis tinka iki 3 mėn.
- Gastrotuss® Baby. Tai mechaniškai veikianti medicinos priemonė, skirta vartoti gastroezofaginio ir (arba) laringoezofaginio refliukso liga sergantiems kūdikiams ir vaikams, siekiant sumažinti tokius susijusius simptomus kaip rūgštinio ar šarminio turinio atpylimas, rėmuo, gumulo ar svetimkūnio pojūtis gerklėje, nosies, gerklės ir gerklų uždegimas, raugulys, pilvo pūtimas, kosulys, disfonija (balso sutrikimas) bei visi kiti sutrikimai, jei gastroezofaginis ir (arba) laringoezofaginis refliuksas yra pagrindinė ar papildoma juos sukėlusi priežastis. Mažiau kaip 5 kilogramus sveriantiems kūdikiams: 2,5-3 ml dozė vartojama praėjus 5-10 minučių po maitinimo arba kitu metu, jei taip nurodė gydytojas.
- Termometras. Prieš įsigyjant termometrą būtina paskaityti atsiliepimus: kai kurie termometrai yra netikslūs.
- Nosies gleivių siurbtukas.
- Žirklutės suapvalintais galais.
Žarnyno mikrobiotos atsinaujinimas ir įtaka
Maistas yra svarbiausias kalbant apie mikrobiotą, tačiau ji gali pradėti skursti ir dėl galybės kitų priežasčių: oro taršos, streso, fizinio neaktyvumo (hipodinamikos), kai kurių medžiagų stokos, pavyzdžiui, kai trūksta vitamino D ar geležies. Didelės reikšmės mikrobiotai turi vaistai. Vaikų mikrobiota labiausiai kenčia dėl antibiotikų (nes jiems gana dažnai jie skiriami), o suaugusiųjų - dėl skrandžio rūgštingumą mažinančių preparatų. Skrandyje dalis blogųjų bakterijų dėl rūgštinės terpės žūsta, o vartojant rūgštingumą mažinančius vaistus, jos lieka gyvos ir dauginasi, po to patenka į žarnyną ir tarpsta ten, išstumdamos gerąsias bakterijas. Kai sutrinka gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas, sakoma, kad vaikui disbiozė. Ji gali pasireikšti visais simptomais, kurie susiję su žarnynu, o ne tik viduriavimu, kaip galima įsivaizduoti. Tai gali būti ir vidurių užkietėjimas, pūtimas, pilvo skausmai, spazmai, raižymas, vėmimas, apetito sutrikimai.
Laimei, mikrobiota turi savybę atsinaujinti, regeneruotis, net jeigu ir pažeidėme ją. Tik šis procesas gana ilgas. Yra šalių, kuriose probiotikai vaikams skiriami nuolatos. Mūsų šalyje probiotikus patariama vartoti tam tikrais etapais. Yra 3 svarbiausios situacijos, kai rekomenduojami probiotikai: žarnyno infekcijų sezonas, vaikas viduriuoja, vaikui skyrė antibiotikų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
