Vaikų mokyklos ar klasės keitimas: emociniai iššūkiai ir teisiniai aspektai
Klausimas, ar vaiko mokyklos ar net klasės keitimas yra privalomas, dažnai kyla tėvams, susidūrusiems su įvairiais iššūkiais vaiko ugdymo procese. Šis sprendimas yra sudėtingas ir reikalauja atidaus vaiko emocinės būklės įvertinimo, pedagoginių metodų analizės ir teisinių aspektų išmanymo. Nors kai kuriais atvejais mokyklos vadovas gali inicijuoti mokinio perkėlimo į kitą mokyklą procesą, svarbiausia, kad tėvai būtų jautrūs vaiko poreikiams ir ieškotų geriausio sprendimo jo gerovei.
Emocinės būklės signalai ir tėvų atsakomybė
Apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį, jei vaikas nenori eiti į mokyklą dėl rimtesnių priežasčių nei tingėjimas, ar mokyklos keitimas vaikui tikrai yra skausminga patirtis, o jei mokyklą nutarta pakeisti, kaip tėvams palengvinti šį procesą, pranešime žiniasklaidai pasakoja Depresijos gydymo centro įkūrėja ir psichologė Aušra Mockuvienė. Svarbiausia - įsiklausyti į vaiką.
Psichologė Aušra Mockuvienė teigia, kad pirmasis indikatorius, parodantis vidinę pradinuko būklę, apie kurią jis dar nemoka papasakoti žodžiais, yra jo elgesys. Visiems vaikams pasitaiko dienų, kai pasikeičia nuotaika, pritrūksta miego ar neramina konfliktas su draugu, tačiau, jei liūdesys, pyktis, sudirgimas tampa nuolatiniais vaiko palydovais, tai rodo, kad jo viduje vyksta kažkas rimto. „Tuomet uždari vaikai dar labiau užsisklendžia, atsiriboja, aktyvesni slopinančias emocijas gali išreikšti per pyktį, stumdymąsi ir pan. Tokiu atveju svarbu, kad tėvai apsilankytų mokykloje, kalbėtųsi su mokytoja, dalyvautų pamokose."
Savo patirtimi dalijasi mamos, kurios priėmė nelengvą sprendimą pakeisti vaikų mokyklą pradinėse klasėse. Virginija Andziulevičienė pati patyrė, ką reiškia pasikeitęs vaiko elgesys dar nebaigus pirmos klasės. „Ilgai netruko, kai pamačiau, kad mano sūnus tapo irzlus, įsitempęs, pervargęs. Išaugo jo agresija, įvairios baimės. Gan greitai pamačiau, kad mokytoja nenori spręsti problemų, nesigilina į situaciją, tiesiog atidirba tai, kas jai priklauso, ir tiek“, - nusivylimo neslėpė moteris. Nors jaunesnysis sūnus per vasaros atostogas kiek atsigavo, V.Andziulevičienė su nerimu laukė rudens. Į kitą klasę vaiko perrašyti nepavyko, o naujos mokyklos paieškos užtruko.
Sprendimo keisti mokyklą nereikia priimti skubotai. Normalu, jei vaikui mokykloje iškyla viena ar kita situacija. Pirma reikia kalbėtis, ieškoti išeičių, veikti - taip situacija gali tapti vertinga pamoka. Tačiau, jei vaikas nuolat blogai jaučiasi mokykloje, nesutampa tėvų ir mokyklos vertybės, jei jam netinka mokymo pobūdis, tempas, pats mokytojas, tuomet, pasak psichologės, vaiko negalima palikti, kaip dažnai sakoma, pakentėti.
Psichologė tvirtina, kad toks tėvų elgesys gali palikti labai skaudžių padarinių: „Savo darbo praktikoje gan dažnai susiduriu su suaugusiaisiais, kurie blogai jautėsi mokykloje, tačiau tėvai nesutiko jos pakeisti dėl tolesnių atstumų, su mokyklos paieška susijusių rūpesčių ir kt. Tuomet vaikas paliekamas kasdienėje kančioje, gauna nuolatinę neigiamą patirtį, kurioje skaudžiausios yra patyčios. Jos labai apsunkina santykių su žmonėmis kūrimą. Tampa sunku pasitikėti savimi ir kitais, nes vaikas patiria, kad bendraamžiai yra pavojingi, kad santykiai - nesaugūs. Vaikas užauga pilnas daugybės ribotų įsitikinimų, kuriuos paskui būna nelengva pakeisti.“
Viena mama pasidalino, kad jai teko keisti sūnaus (Dicke) mokyklą, kai jam buvo 7 metai, vėliau 14 metų, o po dvejų metų vėl grįžo atgal. Naujoje, "geresnėje" mokykloje, į kurią perėjo po 4 klasės, prasidėjo teroras, patyčios, kas buvo labai žiauru. Pusantrų metų kentėjo, tikėdama, kad gal apsislifuos, bet kuo toliau, tuo blogiau, net klasiokų tėvai terorizuoti pradėjo. Dėl to, 7 klasėje, 2 trimestre (viduryje mokslo metų) grįžo į seną mokyklą. „Rasa M. žiauruma.... aš per ilgai užtempiau - teko net pas psichologus Dicke vedžioti.. Vaikas net naktim nemiegojo.....“ Pas Dicke irgi daug naujokų ateinančių buvo. Nuo šio pirmadienio vienas naujokas - ale anoje mokykloje blogai buvo. Taip pat pastebėjo, kad „ale "gerose, prestižinėse mokyklose" - vaikai labiau išlepę, pasikėlę ir dažniausiai nekęsta ramesnių, kitokių vaikų..... naujokui būna sunku.... aš pervedžiau į prastesnę (ale), bet ten vaikai nuoširdesni.....“
Ponia Brinker dalijasi patarimais, kaip padėti jūsų vaikams prisitaikyti prie pokyčių
Pedagoginių metodų svarba ir adaptacijos palengvinimas
Gintė Zurbaitė-Butkuvienė prisimena, kad jų šeimai sprendimas pakeisti pirmoko sūnaus mokyklą pareikalavo daug stiprybės ir emocijų. Abu tėvai svajojo, kad vaikas toje pačioje mokykloje mokytųsi nuo pirmos iki paskutinės klasės. Kitu atveju tai atrodytų lyg didžiulė nesėkmė. Deja, nutiko priešingai. „Mums patiko ankstesnės mokyklos vieta, jaukumas, draugiška aplinka, tačiau netrukus supratome, kad nepakankamai įsigilinome į mokykloje naudojamus pedagoginius metodus. Labai svarbu, kad sutaptų tėvų ir mokyklos ugdymo tikslai, kelias, link kurio einama, kas tuo keliu veda. Tai buvo kertiniai skirtumai, dėl kurių pradėjome ieškoti kitos mokyklos“, - pasakojo pašnekovė.
Šeima ilgai nedelsė, nes, įpusėjus pavasariui ir draugiškai išsiskyrus su ankstesniąja mokykla, jų sūnus jau sėdėjo naujoje klasėje. „Šįkart nesidrovėjome daug klausti, gerai apsvarstėme, ar vaikas gebės pats nuvažiuoti iki mokyklos. Sūnus greitai susirado draugų (tai buvo pagrindinė jo nerimo priežastis), o mums priimtinas dienos ritmas, mokytojų požiūris į vaiką ir jo raidą padėjo išspręsti iškilusias problemas.“
V.Andziulevičienė teigia, kad būtent skirtingas mokymo būdas ir vertybės padėjo jai apsispręsti leisti savo jaunėlį į kitokios pedagoginės krypties mokyklą. „Pamenu, nuvykau į Vilniaus Valdorfo atvirąją mokyklą pasikalbėti. Ką pirmiausia ten pamačiau? Ogi vaikus - laisvus, drąsius, mandagius, nebijančius pasakyti savo nuomonę. Tokius vaikus mačiau pirmąkart gyvenime, nes jie buvo toks ryškus kontrastas su ankstesniąja mokykla. Man nebeliko jokių abejonių“, - prisiminė moteris. Nors pirmieji metai Vilniaus Valdorfo atvirojoje mokykloje nebuvo lengvi, V.Andziulevičienė džiaugiasi pokyčiais: ramesniu, atsipalaidavusiu, pasitikinčiu savimi ir mąstyti besimokančiu sūnumi. „Beje, tai pastebėjau ne tik aš, bet net ir seneliai!“ - su šypsena pridūrė pašnekovė.
Vaikų adaptacija lengvesnė, kai aiškios priežastys. Tėvams yra svarbu išsiaiškinti mokyklos, mokytojos vertybes, nes taip išvengiama dalies sudėtingų situacijų. Jūs negalite pakeisti mokyklos vertybių ar pačios sistemos. Bet, jei aiškiai žinote atsakymą, kodėl keičiate mokyklą savo vaikui, jam tai daug lengviau paaiškinsite, išklausysite, pabūsite su jo emocijomis. Taip, vaikas adaptacijos neišvengs, tačiau ilgainiui viskas bus gerai, nes vaikas perėjo į saugesnę aplinką.
Teisiniai mokinių perkėlimo ir priėmimo aspektai
Mokinių priėmimas ir perkėlimas į Lietuvos mokyklas reglamentuojamas Švietimo įstatymo nuostatomis, kurios apibrėžia tiek bendrąją tvarką, tiek išimtinius atvejus.
| Straipsnio numeris | Aprašymas |
|---|---|
| 29 straipsnis. 3. | Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. |
| 31 straipsnis. | Jeigu mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinama, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos priimtam mokytis mokiniui mokykloje neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos - biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos - biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės mokyklos - viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė), savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui mokytis kitoje mokykloje ir (ar) tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis. |
| 81 straipsnis. | Priėmimą mokytis pagal švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas), vykdomą centralizuotai, administruoja, o priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotai koordinuoja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“, naudodama šiai funkcijai atlikti skirtą valstybės informacinę sistemą. |
Centruotas priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas procesas, nurodytas 29 str. 2020 05 07 įstatymu Nr. XIII-2894 nustatyta, kad centralizuotas priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas procesas yra administruojamas. Geriausia yra pereiti, kai prasideda naujas trimestras arba pusmetis, bet pervedami vaikai ir bet kada. Tik naujoje mokykloje reikia prašymą parašyti ir viskas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
