Slaugytojo funkcijos ir socialinių paslaugų teikimas Alzheimerio liga sergantiems pacientams socialinės globos namuose

Demencija laikomas progresuojantis ne tik atminties, bet ir kitų pažinimo funkcijų sunkus įgytas sutrikimas, sutrikdantis asmenybę ir kasdienę veiklą. Jį sukelia smegenų nervinių ląstelių (neuronų) pažeidimas. Nors demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga, tačiau demenciją turinčių asmenų priežiūra dažnai priklauso nuo simptomų kontrolės, kaip ir bet kurios kitos lėtinės ligos atveju.

Neuronai (arba nervinės ląstelės) - pagrindinės nervų sistemos ląstelės, kurios nuolatos komunikuoja viena su kita. Sveikos suaugusio žmogaus smegenys turi milijardus neuronų, kurių kiekvienas turi kūną ir ilgas išsišakojusias ataugas. Šios ataugos leidžia atskiriems neuronams užmegzti ryšius su kitais neuronais. Vienas neuronas vienu metu jungiasi su daug kitų neuronų, dėl to jis gali sudaryti iki 100 000 jungčių vienu metu. Tokiose jungtyse, vadinamose sinapsėmis, informacija teka mažais cheminių medžiagų pliūpsniais, kuriuos išskiria vienas neuronas, o pasisavina kitas ir tai leidžia signalams greitai keliauti per smegenis.

Demencijos ir Alzheimerio ligos eiga bei priežiūros iššūkiai

Ligos eiga ir simptomai

Sergant Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, dažnu atveju pirmiausia pažeidžiami neuronai smegenų dalyse, atsakingose už atmintį, kalbą ir mąstymą. Dėl to pirmieji simptomai dažniausiai būna atminties, kalbos ir mąstymo sutrikimai. Nors šie simptomai sergančiam asmeniui yra nauji nusiskundimai, manoma, kad juos sukeliantys smegenų pokyčiai prasideda likus 20 ar daugiau metų iki simptomų atsiradimo.

Tačiau visos demencijos formos yra progresuojančios, o tai reiškia, kad laikui bėgant simptomai blogėja. Kaip greitai demencija progresuoja ir kokie gebėjimai paveikiami, kiekvienam žmogui skiriasi. Laikui bėgant pažeidžiama daugiau neuronų, esančių skirtingose smegenų dalyse. Asmenims, turintiems demenciją, gali pasikeisti nuotaika, asmenybė ar elgesys. Galiausiai, neuronų pažeidimas apima tas smegenų dalis, kurios leidžia atlikti pagrindines organizmo funkcijas, tokias kaip vaikščiojimas ir rijimas.

Kasdienės priežiūros poreikiai ir slaugos tikslai

Dėl ligos progresavimo, kad būtų galima atlikti kasdienes veiklas, tokias kaip: apsirengimas ir kasdienė higiena; maisto įsigijimas, gaminimas ir valgymas; pasikeitusių šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių ar asmens saugumo užtikrinimas, reikia didesnės šeimos narių, draugų ir profesionalių slaugytojų ir socialinių darbuotojų pagalbos.

Pagrindinis demenciją turinčių asmenų slaugos ir priežiūros tikslas yra stabdyti pažintinių funkcijų blogėjimą ir palaikyti išlikusius savirūpos įgūdžius. Tam svarbios tampa šeimos globėjų žinios, kaip organizuoti demenciją turinčio artimojo kasdienį gyvenimą. Svarbu neatsisakyti dalyvavimo veikloje, kuri yra reikšminga demencija sergančiam asmeniui ir suteikia jo gyvenimui tikslą bei padeda užmegzti ryšį su kitais, sergančiais demencija, pavyzdžiui tarpusavio paramos grupėmis.

Artimųjų vaidmuo ir iššūkiai

Šeima ir artimieji yra demencija sergančių žmonių orumo ir asmenybės saugotojai. Demencijos prigimtis iš esmės yra nenuspėjama, o ramiai aplinkai bet kuriuo metu gali kilti grėsmė. Globėjams tai reiškia nuolatinį stresą, kad krizė gali būti arti. Rūpinimasis demencija sergančiu asmeniu gali trukti daugelį metų, o tai be abejonės turi neigiamą poveikį artimųjų fizinei ir psichinei sveikatai, ypač kai jiems trūksta reikiamos informacijos, žinių apie slaugos priemones (pvz.: odos priežiūros ir apsaugos priemonės, paklotai, šlapimą sugeriantys gaminiai ir pan.) ir paramos. Prižiūrėti asmenį, sergantį demencija, yra įsipareigojimas, kuris gali trukti daugelį metų.

Darbo ir šeimos gyvenimo sankirta, taip pat žinių apie priežiūrą ir pagalbą poreikis, įtakoja artimųjų asmeninį gyvenimą. Svarbu prisiminti, kad vienam asmeniui susirgus demencija, visos šeimos, artimųjų ir draugų gyvenimas neišvengiamai ir negrįžtamai pasikeičia. Tyrimo probleminis klausimas: kaip geba artimieji slaugyti demencija sergantį pacientą namuose, esant kognityvinių funkcijų pokyčiams?

Taikyta kokybinio tyrimo strategija, vykdant pusiau struktūruotą interviu. Tyrime dalyvavo 9 bendruomenės slaugytojai ir 7 pacientų artimieji, kurie namuose slaugo demencija sergantį artimąjį. Tyrime dalyvavę slaugytojai ir artimieji, slaugantys demencija sergantį pacientą, išskyrė pacientų atminties, suvokimo, dėmesio, orientacijos sutrikimus. Pagrindiniai asmenys, slaugantys demencija sergantį pacientą, yra artimieji, kurie slaugymo naštą turi pakelti vieni.

Socialinės paslaugos sergantiems demencija ir jų globėjams

Socialinių paslaugų esmė ir tikslai

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Kas gali gauti socialines paslaugas?

Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai, socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos, vaikus globojančios ir (arba) prižiūrinčios šeimos, kiti asmenys ir šeimos.

Poreikio nustatymas ir paslaugų skyrimas

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima:

• kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės;
• taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas;
• atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Socialinių paslaugų rūšys demencija sergantiems asmenims

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga teikiama asmenims, sergantiems įvairiomis demencijos formomis (Alzheimerio liga, kraujagysline, mišria, frontotemporaline ir kitomis demencijomis), kuriems dėl progresuojančio pažinimo funkcijų blogėjimo, somatinių ligų ar organizmo pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas. Tokie pacientai kasdieniame gyvenime dažniausiai yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos. Nemokamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Žemiau pateikiama išsami informacija apie socialinių paslaugų rūšis, kurias gali gauti demencija sergantis asmuo ir jo globėjas ar šeima:

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlymos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje.

Prieiga prie socialinių paslaugų ir finansavimas

Kaip kreiptis dėl socialinių paslaugų

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto: asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia.

Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas. Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių. Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas.

Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus:

1. prašymą;
2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
3. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
4. pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas;
5. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją;
6. medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a);
7. pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Mokamos ir nemokamos socialinės paslaugos

Ar socialinės paslaugos yra mokamos? Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė.

• Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus.
• Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.
• Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Parama globėjams ir specializuotos įstaigos

Privalomasis sveikatos draudimas globėjams

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:

• globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje;
• demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas;
• globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
• globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma;
• globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje;
• demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa);
• slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios:
  • valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją;
  • valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.

Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Specializuotos įstaigos ir kontaktai

Pacientai pageidaujantys gauti paliatyviosios pagalbos namuose paslaugas gali kreiptis telefonu (046) 410079 arba +370 67413001 el. paštu.

Atmities sutrikimų kabinetas Santariškėse, Neurologijos centras. Registracija (8-5) 250 1717 (darbo laikas: I-IV 7-17 val., V 7-16 val.). Prieššventinę dieną darbo laikas trumpinamas viena valanda. Alzheimerio ligos kabinetas P616 kab. dirba gydytojai Jurgita Kuzmickienė ir dr. Arūnas Vaitkevičius, P610 kab. - Indrė Martinkaitytė.

Štai keletas privačių slaugos namų, teikiančių paslaugas Alzheimerio liga sergantiems pacientams:

• ADDERE CARETRAKUOSE PRIVATŪS SLAUGOS NAMAI Gedimino g. mob.: 8 638 57239 Soc. mob.: 8 639 77448. Ilgalaikė (trumpalaikė) slauga ir Alzheimerio liga sergantiems ligoniams.
• GIRAITĖS NAMAI Alksnių g. mob.: 8 666 76669. Ilgalaikė (trumpalaikė) slauga ir Alzheimerio liga sergantiems ligoniams.
• GLOBOS IR PRIEŽIŪROS CENTRAS Žvangučių g. 33 (buvusi Akacijų g.).
• MARIJOS GLOBOS NAMAI Kriaučiūno g.

tags: #slaugytojo #funkcijos #socialines #globos #namuose #pacientu

• Kodėl svarbios vaikų lavinimo mokyklėlės?
• Atsiliepimai apie „Čiauškutę“
• Paslaugos Zarasų ligoninėje: nėštumas ir gimdymas
• Sužinokite apie Mykolo Aleknos pasiekimus disko metime
• Kaip gydyti kūdikio odos sausumą.