Krūtų sveikata yra nepaprastai svarbi kiekvienai moteriai, nes ji paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę jos gerovę. Supratimas apie krūtų problemas, tinkamas prevencines priemones ir reguliarūs tikrinimai gali turėti lemiamą įtaką gyvenimo kokybei ir ilgalaikės sveikatos išsaugojimui. Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas sukietėjimas yra vėžys, o skausmas dažnai susijęs su hormonų svyravimais ar kitomis gerybinėmis priežastimis. Daugeliu atvejų krūtų gabalėliai yra gerybiniai, ty nevėžiniai. Vis dėlto, moterys raginamos reguliariai tikrinti krūtis, ar jose nėra guziukų.

Krūtys yra organas, kuriame visą gyvenimą vyksta pakitimai. Hormonai veikia krūties audinį. Reprodukciniu periodu, moteriai subrendus, krūtyse vyksta reguliarūs pieno liaukos pokyčiai, susiję su menstruaciniu ciklu, nėštumu ir laktacija. Krūties skausmingumas gali būti nulemtas menstruacinio ciklo, vartojamų kontraceptinių tablečių ar pakaitinės hormono terapijos.
Pabrinkusios, skausmingos krūtys paprastai būna prieš menstruacijas. O prieš menstruacijas krūtys yra kietesnės, tampa skausmingos. Ciklinis krūtų skausmas - tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio. Kai kurioms moterims ciklinis skausmas pasireiškia ovuliacinio periodo metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Simptomai gali būti juntami labai aiškiai arba vos pastebimi: sunku dėvėti aptemptus drabužius, nemalonus kūno kontaktas su bet kokiu audiniu. Skausmas gali būti juntamas vienoje, abiejose krūtyse arba visoje krūtinės zonoje. Hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso taip pat gali lemti ciklinį krūtų skausmą.
Fibrocistiniai krūtų pokyčiai atsiranda dėl hormoninių pokyčių per mėnesines. Likus kelioms dienoms iki mėnesinių ciklo gali atsirasti krūtų gumbų, kurie tampa jautresni ir padidėja. Šie krūtų gabalėliai yra pieno latakai ir aplink juos esantys audiniai, kurie auga ir sudaro cistas. Dažniau fibrocistiniai pokyčiai pastebimi 40 metų moterims.
Neciklinis krūtų skausmas - tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu. Guzelis krūtyje nėra būtinai lygiavertis krūties vėžiui, ir dauguma krūties guzelių yra gerybiniai, tai yra nevėžiniai. Dažnai tai būna cistos ar fibroadenomos. Ir vieni, ir kiti pakitimai dažniausiai aptinkami premenopauzinio amžiaus moterims.
Žemiau pateikiama detalesnė informacija apie nevėžinius darinius, kurie gali susiformuoti krūtyse.

| Darinio pavadinimas | Aprašymas | Savybės |
|---|---|---|
| Cistos | Skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Paprastos cistos yra maži maišeliai, užpildyti skysčiu. | Apčiuopiamos abiejose krūtyse, įvairaus dydžio, kai kurios sunkiai apčiuopiamos. Cistos aptinkamos kone vienai iš trijų moterų, praeina savaime. |
| Fibroadenoma | Kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas. Fibroadenomos yra labiausiai paplitęs gerybinių krūties gabalėlių tipas. | Būdingas jaunoms moterims (15-30 m.), neišnyksta savaime, gali padidėti nėštumo ar maitinimo krūtimi metu. Palietus jaučiasi kaip apvalūs, kieti ir guminiai gumulėliai, kurie jaučiasi labai judrūs krūties viduje. |
| Riebalų nekrozė | Neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai. | Dažniausiai atsiranda dideles krūtis turinčioms moterims arba po traumos (susižeidus krūtį). |
| Sklerozuojanti adenozė | Skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse. | Susiję su per dideliu audinių augimu. |
| Fibrocistiniai pakitimai | Heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai. | Hormoninės kilmės, atsiranda neskausmingi ir skausmingi sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. |
| Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) | Dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. | Pasireiškia spenelio įtraukimu, gali atsirasti varškinių išskyrų, kartais už spenelio apčiuopiamas sukietėjimas. |
| Intraduktalinė papiloma | Mažos išaugėlės pieno latake. Intraduktinės papilomos išsivysto pieno latakų gleivinėje šalia spenelio. | Dažniausiai pasitaiko 45-50 metų moterims (nuo 30 iki 50 metų amžiaus). |
| Mastitas | Krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Dažniausias krūties infekcijos tipas žindančioms moterims. | Krūtis pasidaro skausminga, karšta, parausta jos oda. Gali būti laktacinio ir nelaktacinio pobūdžio. |
| Abscesas | Krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito. | Maitinančioms moterims gali išsivystyti puerperalinis (laktacinis, pogimdyminis) abscesas, o nemaitinančioms - nepuerperalinis. |
| Lipomos | Riebalinio audinio sankaupos, padengtos kapsule. | Lygus paviršius, neretai skausmingos. |
Kitos galimos priežastys, sukeliančios skausmą krūtinės srityje, bet nesusijusios su krūties audiniu, gali būti stresas, torakalgija, raumenų ir kaulų skausmas, viršutinių kryžminis sindromas ar panikos priepuolis.
Reguliari krūtų savityra yra svarbi priemonė, padedanti moterims geriau pažinti savo krūtis ir laiku pastebėti bet kokius pakitimus. Savityrą rekomenduojama atlikti kiekvieną mėnesį, praėjus kelioms dienoms po mėnesinių (5-12 ciklo dieną). Mat tuo laiku krūtys būna minkščiausios, todėl darinukai gali būti lengviau pastebimi. Gydytojai pataria vaisingo amžiaus moterims krūtų savityra užsiimti po menstruacijų.
Nors krūties darinys nebūtinai yra onkologinės ligos pranašas, reaguoti į tai būtina. Užčiuopus naują darinuką krūtyje, būtina kreiptis į specialistus. Kreiptis į medikus reikia tuomet, jei guziukas per dvi - keturias savaites (tiek, kiek trunka menstruacinis ciklas) neišnyksta. Tačiau rimtai vertinti reikia bet kokį guziuką.
Jei savityros metu pastebėjote kažkokį pakitimą, apčiuopėte sukietėjimą ar pastebėjote odos pokyčius, būtina kreiptis į specialistą. Net jei savityros metu viskas atrodo gerai, profilaktiškai rekomenduojama kasmet apsilankyti pas krūtų specialistą ir atlikti krūtų echoskopiją po 30 metų. Jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, echoskopiją reikėtų atlikti anksčiau, nuo 25 metų.
Laimei, pastaraisiais metais itin pažengė technologijos, leidžiančios nustatyti, ar sukietėjimai krūtyse nėra pavojingi. Kartu su mamografija ir ultragarso tyrimais, kurie dabar pateikia aiškesnį vaizdą, mes beveik visuomet galime nustatyti, kas tai per darinys.

Guzelis krūtyje nėra būtinai lygiavertis krūties vėžiui, bet tai gali būti viena iš galimų priežasčių, kodėl reikia kreiptis į gydytoją. Svarbu suprasti, kad krūties guzeliai yra įvairių formų ir dydžių, ir dauguma jų yra gerybiniai, tai yra nevėžiniai. Gerybiniai krūties guzeliai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, hormoninių pokyčių, cistų arba fibroadenomų formavimosi.
Gydytojas S. Marshas pridūrė, kad vėžinys darinys dažnai būna kietas ir kampuotas ir paprastai nekelia skausmo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi krūties guzeliai yra nevėžiniai. Krūties vėžys taip pat gali prasidėti kaip guzelis, kuris vėliau tampa piktybiniu. Dėl to svarbu bet kuriuo atveju, kai aptinkate neįprastą guzelį krūtyje, kreiptis į gydytoją.
Pagrindiniai krūties vėžio simptomai yra darinys, išskyros iš spenelio, odos pokytis virš naviko, skausmas, ir jie gali varginti įvairaus amžiaus moteris. Tačiau kasmet gydytojams tenka gydyti ir progresavusią ligą, ir net labai užleistus atvejus. Štai keletas tipinių ir netipinių krūties vėžio požymių, kurių neturėtumėte ignoruoti:
Krūties vėžio prevencija yra esminė siekiant anksti nustatyti ir efektyviai gydyti šią ligą. Vienas iš svarbiausių prevencijos būdų yra sistemingas ir nuolatinis krūtų tikrinimas. Ankstyvas aptikimas - tikrinant krūtis savarankiškai arba per medicininius tyrimus, galima anksti aptikti bet kokius pakitimus krūtyse ar ligas, tokias kaip krūties vėžys.
Jei jūsų šeimoje yra istorija susijusi su genetinėmis krūties vėžio formomis (pvz.: BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijomis), svarbu apsvarstyti genetinį tyrimą. Įprasta, kad dėl paveldimų genų mutacijų onkogenetikas konsultuoja jau sergantį giminaitį. Jei jam nustatomos paveldimosios genų mutacijos, tada pagal protokolą, rekomenduojamas sveikų pirmos eilės giminaičių ištyrimas. Žinoma, jei moteris pageidauja, ji visada gali konsultuotis pas gydytoją onkogenetiką.
Krūties vėžio gydymas priklauso nuo naviko stadijos, histologinio tipo ir rizikos. Pacientei gali būti pasiūlyta priešopercinė (neoadjuvantinė) ar pooperacinė (adjuvantinė) chemoterapija su ar be biologinės terapijos. Taip pat prieš ar po operacijos gali būti skiriama hormonų terapija. Hormonų apykaitą veikiantys preparatai (populiariai sakant hormonų terapija) yra skiriami esant estrogenų ir progestinų receptorių raiškai. Hormonų terapija skiriama tam, kad būtų nuslopinta priežastis, dėl kurios išsivystė liga. Po sėkmingo gydymo tyrimai nerodo piktybinių ląstelių buvimo, tačiau, esant estrogenų, progesterono ar HER2 receptorių raiškai, ligos priežastis vis dar gludi moters organizme. Šią priežastį ir bandoma įveikti hormoniniais ar biologiniais vaistais.