Antro vaiko planavimas: išsamūs patarimai ir įžvalgos tėvams

Sprendimas sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio yra labai jaudinantis, tačiau atsakingas žingsnis. O planuojant antrąjį vaiką, tėvams kyla dar daugiau klausimų ir iššūkių, nes tenka atsižvelgti į jau esamo pirmagimio poreikius, patirtį ir šeimos dinamikos pokyčius. Yra dalykų, kuriuos vertėtų žinoti, prieš susilaukiant antrojo vaiko.

Fizinis ir emocinis pasiruošimas antram nėštumui

Netgi jei būsimieji tėvai šiuo metu nesiskundžia sveikatos problemomis, tyrimai yra būtini, ypatingai moteriai, kurios kūne augs nauja gyvybė.

Svarbiausi aspektai planuojant antrąjį vaiką

Kaip nėra idealaus laiko gimdyti pirmą kartą, lygiai taip nėra idealaus laiko susilaukti antros atžalos. Kad ir kada antras kūdikis išvys pasaulį, namuose bus sumaišties, netikėtumų. Atsipalaiduokite, jei panorote pastoti antrą kartą - tai bus į naudą jūsų psichikai ir apskritai gyvenimui, kai turėsite jau du vaikus.

Antras nėštumas nebus toks, kaip pirmas. Kai laukiatės pirmo vaiko, turite laiko rūpintis savimi, juk - akivaizdu - vaikų dar nėra. Laukiantis antrą kartą, po namus bėgioja mažylis, tad nenustebkite, kad dabar rytiniai vaisiniai kokteiliai tampa reta prabanga. Nesulauksite tiek dėmesio, kaip pirmo nėštumo metu. Kai laukiatės pirmo vaiko, pasaulis sukasi aplink jus ir aplink būsimą kūdikį. O laukiantis antrojo? Dėmesio kur kas mažiau. Jums pačiai nėštumas nebe naujiena, lygiai taip ir su aplinkiniais.

Pojūčiai gali stipriai skirtis nuo pirmo nėštumo. Net jei pirmo nėštumo metu labai išvargino rytinis pykinimas, nesileiskite atbaidoma nuo antrojo nėštumo. Nebūna vienodų vaikų, nebūna ir vienodų nėštumų. Pilvas anksčiau išryškės. Pirmąjį nėštumą gana ilgai pavyko nuslėpti apvalėjantį pilvą, bet laukiantis antrą kartą pilvas padidėja greičiau. Patarimas - tunikos tipo palaidinės.

Kartais pamiršite, kad laukiatės. Iš tiesų. Galite padėkoti vyresniajam, na ir miego trūkumas prisideda. Džiugi žinia, mamos - antrasis gimdymas vyksta kur kas sklandžiau ir greičiau, taigi baigiantis antrajam nėštumui neikite toli nuo namų.

Kur kas mažiau jaudinsitės. Pirmo nėštumo metu natūralu jaudintis dėl kiekvienos smulkmenos. Galbūt dėl laiko trūkumo, o gal ir dėl turimos patirties antro nėštumo metu jausitės kur kas ramiau. Gimdymui ligoninėje ruošitės ne taip kruopščiai. Prieš pirmą gimdymą visi daiktai buvo anksti sukrauti į krepšį. Laukiantis antrojo vaiko ir atėjus laikui gimdyti, greičiausiai pagriebsite dantų šepetėlį ir mobilųjį.

Fizinės sveikatos patikra ir paruošimas

Pirmiausia, ką pora, planuojanti vaikus, turėtų padaryti, tai apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Ypač tai svarbu moteriai, kurios kūne augs nauja gyvybė. Dar prieš bandant pastoti, aplankykite ginekologą, urologą, terapeutą, genetiką ir papasakokite jiems apie savo planus. Gydytojai jums atliks reikiamus tyrimus bei nukreips reikiamoms analizėms: nuo genetinių iki šlapimo. Labai svarbu atlikti kraujo tyrimus, kurie parodo ne tik galimą mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus, jei jie vyksta organizme. Uždegimus sukeliančias priežastis geriau pašalinti iki nėštumo.

Bendrosios praktikos gydytojas patars, kokiais skiepais tikslinga pasiskiepyti iki pastojant. Vakarų šalyse visoms būsimoms mamoms rekomenduojama skiepytis nuo gripo. Jei pastojusi moteris suserga gripu, jai didesnė komplikacijų tikimybė. Jei aukšta temperatūra laikosi keletą dienų, tai gali sukelti vaisiaus sklaidos vystymosi sutrikimų arba net persileidimą. Kitos dvi ligos, nuo kurių vertėtų pasiskiepyti, yra raudoniukė ir vėjaraupiai. Net ir sirgus šiomis ligomis imunitetas ilgainiui gali nusilpti. Niekas negali garantuoti, kad per devynis nėštumo mėnesius nesutiksite savo kelyje žmogaus, sergančio šiomis ligomis. Todėl net jei moteris yra sirgusi raudoniuke ir vėjaraupiais, reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, ar tikrai turite imunitetą šioms ligoms. Jei ne, verta pasiskiepyti. Sergant šiomis ligomis būtina nuolatos vartoti vaistus. O kai kurie vaistai gali būti pavojingi nėštumo eigai.

Kai moteris, serganti lėtine liga, nutaria planuoti nėštumą, ji būtinai turėtų apie tai pasakyti gydytojui. Gydytojas parinks saugiausius vaistus, kurie bus tokie pat efektyvūs ligai gydyti, bet mažiau pavojingi vaisiui. Reikia žinoti, kad nemažai net pačių ,,nekalčiausių“ vaistų nėštumo metu netinka. Net ir kai kurie augaliniai preparatai. Turbūt nereikia priminti, kad pradėjus planuoti nėštumą, reikia nutraukti kontraceptinių priemonių vartojimą. Būtų idealu, jei moteris pastotų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, nutraukus vartoti kontraceptinius vaistus.

Vartojant kontraceptinius vaistus, organizmas šiek tiek mažiau pasisavina vitaminų iš maisto. Ypač svarbu tai, kad sumažėja ir folio rūgšties pasisavinimas. Nutraukus kontracepciją, reikėtų iš karto pradėti vartoti folio rūgštį. Jeigu moteris sveika, neturėjo nesėkmingų nėštumų, jai paprastai užtenka 400 mikrogramų dozės. Svarbu folio rūgštį vartoti iki 12 nėštumo savaitės, kada iš esmės formuojasi vaikelio nervų sistema. Jeigu ankstesnių nėštumų metu moteriai gimė vaikelis su nervinio vamzdelio sklaidos trūkumais, jai rekomenduojama didesnė dozė.

Kai pradeda planuoti vaikutį, šeimos klausia, ar vartoti vitaminus. Dabar manoma, kad nėra nieko geriau negu sveika mityba. Dar viena klaida, kurią daro žmonės - perka kelių rūšių skirtingų vitaminų. Kai kurių tų pačių sudėtinių dalių yra ir viename, ir kitame preparate. Pavyzdžiui, vitaminai A ir D tirpsta riebaluose, jie neišskiriami su šlapimu ir kaupiasi organizme, o jų perdozavimas yra pavojingas. Atrodo, vitaminas C labai nekaltas, bet tie žmonės, kurie vartoja dideles dozes ir ilgą laiką, dažniau serga inkstų akmenlige. Nėštumo metu inkstams ir taip tenka didelis krūvis. O jei paūmėja akmenligė, didelė rizika atsidurti ligoninėje.

Kitas žingsnis, planuojant vaikutį - apsilankyti pas odontologą. Nėštumo metu dantys linkę labiau gesti, tad jeigu norite išsaugoti sveikesnius dantis, reikėtų susitvarkyti visas problemas iki nėštumo. Nėštumo metu kinta kraujotaka, ir ne tik gimdoje, bet ir visame organizme. Kūno masė turi įtakos ir vaisingumui, ir pačiai nėštumo eigai. Svorį padidinti patariama ne tik pakoregavus mitybą, pradėjus valgyti maistingiau, bet ir sportuojant. Blogai ir kitas kraštutinumas, per didelis svoris. Viršsvoris yra apkrovimas širdžiai, sąnariams, kraujotakos sistemai. O juk nėštumo metu svoris dar padidės. Didelis svoris lemia ir aukštesnį spaudimą, o nėštumo metu didelis kraujospūdis yra labai nepageidaujamas.

Ar planuojant nėštumą ir pastojus reikėtų atsisakyti kavos, arbatos? Kavoje, arbatoje ar kokakoloje, energetiniuose gėrimuose, šokolade yra kofeino, kuris skatina skysčių šalinimą su šlapimu. Nėštumo metu dehidratacija nepageidaujama. Jei kava, arbata ar kokakola yra palyginti „nekalti“ malonumai, to negalima pasakyti apie rūkymą. Įrodyta, kad rūkančių mamų vaikeliai dažnai gimsta anksčiau laiko, mažesnio svorio. Rūkančių mamų vaikai 5 kartus dažniau serga kraujo ligomis. Tas pat pasakytina ir apie alkoholį. Kartais poros klausia, koks alkoholio kiekis nėščiai moteriai būtų saugus? Gydytojai teigia, kad saugos dozės per nėštumą nėra. Nesaikingai vartojant alkoholį, vaikas gali gimti su alkoholiniu sindromu. Kita vertus, daugelis gydytojų laikosi tos nuomonės, kad retkarčiais nėštumo metu išgerta vyno taurė būsimam vaikeliui nieko blogo nepadarys.

Mes esame ta karta, kuri daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Patikimų duomenų, kaip tai gali atsiliepti reprodukcinei sveikatai, kol kas nėra. Kenkia ne tik kompiuterio spinduliavimas, bet ir ilgas sėdėjimas, nes užspaudžiamos kraujagyslės, blogėja kraujotaka. Planuojant nėštumą, nerekomenduojama ir kaitintis karštoje pirtyje (karštis padidina persileidimo tikimybę), nes jeigu yra bent mažiausia rizika, kam tai daryti? Planuojant vaikutį labai svarbu būti pailsėjusiam, išsimiegoti. Rekomenduojama miegoti bent 8 valandas per naktį. Lėtinis nuovargis išderina visas organizmo sistemas - ir kraujo spaudimą, ir apetitą. Svarbu stengtis nekontaktuoti su sergančiais žmonėmis, dažniau plauti rankas ir veidą, taip pat praplauti ir nosį. Atkreipkite dėmesį į maistinio vandens kokybę, stenkitės kuo dažniau išvykti į gamtą ir kvėpuoti kuo grynesniu oru. Pagal galimybes venkite streso, konfliktų ir neigiamai nusiteikusių žmonių. Būtinai registruokite savo menstruacijų ciklą.

Emocinė būklė ir baimės

Bus akimirkų, kai pajusite baimę. Net jei labai norėjote antro vaiko, antro nėštumo metu tikrai pasitaikys akimirkų, kai pagalvosite: „Vajė, gal tai visgi nevykęs sumanymas?“ Tokių minčių priežastis - hormonai ir pašėlęs pirmagimis, kurį auginate. Patikėkite - viskas bus gerai.

Veikiausiai paliūdėsite dėl savo pirmagimio, kad jis nebebus vienintelis. Kad ir kiek metų jūsų pirmam vaikui, tikriausiai paliūdėsite dėl to, kad jis nebebus jūsų vienintelis. Kartais susimąstysite, ar pajėgsite mylėti antrą vaiką taip, kaip pirmą. Kai jis gims, suprasite - taip, pajėgsite.

Gimdymo patirtis yra beprotiškai jautri - mes apsinuoginame ne tik fiziškai, bet absoliučiai visaip. Mes neprislopiname savo emocijų, turime atsipalaiduoti, visiškai viskuo atsiduoti gimdymui. Ir jeigu pirmoji patirtis traumavo - antrojo metu galime pasigydyti gaunant tai, ko negavome anksčiau.

Amžiaus skirtumas tarp vaikų: Kaip jis veikia šeimą?

Klausimas, koks amžiaus skirtumas tarp vaikų yra idealus ir kada lauktis antrojo, yra labai individualus ir neturi vienareikšmio atsakymo. Tėvai dažnai susikuria iliuziją, kad galima imtis Dievo vaidmens ir susiplanuoti vaikus. Požiūris rimtas, atsakingas ir nieko peiktino jame nėra. Gydytojai sako, kad geriausias laikas po trijų metų, mat moters organizmas pilnai po gimdymo atsigauna maždaug per 2 metus. Kai kurie žmonės mano, kad išprotėjom, kai laukiames trečio, mazesniajam bus 1m 10men. Ir turbūt, sunku pasakyti, koks skirtumas geriausias tarp vaikų. Čia jau kiekvienos šeimos asmeninis sprendimas.

Psichologė Karolina Tarnauskienė sako: „Kiekvieną kartą sulaukus tokio klausimo man kyla nevalingas šypsnis. Atsakant į klausimą - argumentų, koks galėtų būti skirtumas yra visokiausių. Nėra vieno išskirtinio amžiaus, kada yra geriausia, bet kas liečia fiziologiją - moteris turi ir išnešioti, ir atsigauti, žindyti ir panašiai, nuovargio yra labai daug.“

Amžiaus skirtumo privalumai ir trūkumai

Štai keletas pastebėjimų ir nuomonių apie skirtingą amžiaus skirtumą tarp vaikų:

• Pametinukai (mažiau nei 2 metai):
  • Pametinukus auginti yra labai smagu. Vaikams labai geria, mama gal kiek ir sunkiau.
  • Ne tik man gerai, gerai ir vaikiukams, turi sau žaidimų partnerį, niekada netenka nuobodžiauti vienam, nes mama pastoviai juk negali kartu būti.
  • Aš irgi norėjau po 2 metu, bet išėjo taip kaip išėjo, bus tik 1m ir 5 mėn. Dabar aš jaučiu, kad šiek tiek sunkiau negu su pirmąja buvo.
  • Pametinukus auginantys tėvai dažnai pasvarsto, kad būtų buvę geriau, jei antras vaikas būtų gimęs bent metais kitais vėliau.
  • Kuo mažesnis amžiaus tarpas tarp vaikų, tuo jų konkurencija stipresnė. Visi jie beveik tiek pat pajėgūs tose pačiose srityse.
• 2-4 metų skirtumas:
  • Aš irgi nesuprantu... Tarp mano jaunuolių 2,5 metų skirtumas, bet vis tiek manau, kad šiek tiek per mažas...
  • Jei vienam šešeri, kitam dveji - irgi nieko gero, mažiukas verčia vyresnėlio žaislus ir stalčius, o šis neapsikentęs jį spiria kuo toliau nuo savęs.
  • Jei amžiaus skirtumas 2-4 m., vaikai yra vis dar panašaus amžiaus, žaidžia panašius žaidimus, tačiau aiškiai supranta, kuris vyresnis, kuris jaunesnis. Todėl mažiau galimybių, kad jie ,,peršoks” vienas kitą ir kuris nors taps ypač nuskriaustas. Konkurencija vis dar stipri, tačiau ne tokia didelė kaip pametinukų.
  • Asmenybė formuojasi iki 5-6 m. Tėvai turėjo laiko pamiršti gimdymo ir kūdikio auginimo vargus. Jau atsigavę po bemiegių naktų, todėl su naujomis jėgomis ir džiaugsmu laukė naujagimio.
• 5-7 metų skirtumas:
  • Tėvai, kurie nori darnių santykių tarp vaikų, galėtų prisiminti, kad optimaliausias bendradarbiavimo tarp vaikų amžius yra 5-7 metai. Tokio amžiaus vaikai jau nejaučia grėsmės dėl kūdikių elgesio, jie jau gali pagloboti, pažaisti, priimti vaikelį kaip draugą, būti jam net pavyzdžiu, mokytoju.
  • Tada ir tam mažam dėmesį galėsiu skirti ir didesnis vaikas bus supratingesnis, ir į mokyklą tuo pačiu pradės eit, galėsiu namie daugiau padėti pradžioj mokymosi padėt.
  • Amžiaus skirtumas daugiau nei 6 m. Tai skirtumas, kai broliai ir seserys turi mažiausiai įtakos vienas kito asmenybei. Tokiose šeimose vaikai emociškai jaučiasi taip, tarytum augtų vis kitoje šeimoje.

Amžiaus skirtumo tarp vaikų palyginimas

Pirmagimio paruošimas brolio ar sesers atsiradimui

Joks perskaitytų knygų ar aplankytų paskaitų skaičius negali padėti idealiai pasiruošti kūdikio gimimui. Tas pats pasakytina ir apie pirmagimio paruošimą brolio ar sesers atsiradimui. Jis įpras ir galiausiai pamils jaunesnįjį, tik pradžia gali būti sunkoka (kai nežinote, ką daryti, geriausias dalykas - apkabinti vaiką).

Pasiruošimo svarba ir iššūkiai

Jeigu planuojate antrą vaikelį, turėtumėte šiam žingsniui paruošti vyresnėlį. Kuo anksčiau vyresnis yra ruošiamas, tuo lengviau emociškai apsipranta su naujiena. Vaikas turi turėti galimybę diskutuoti su tėvais apie sesę ar brolį, pasvarstyti, kaip bus, kai namuose atsiras mažiukas, kas pasikeis. Vaikui reikia pasiruošti psichologiškai, kad tai nebūtų didelis netikėtumas ir žinia neužkluptų lyg perkūnas iš giedro dangaus. Tėvai turėtų papasakoti, kada gims broliukas ar sesutė. Aiškinti reikėtų pagal vaiko supratimo lygį. 1-2 m. pirmagimis nesupras, kada gims brolis ar sesė, nes dar nesuvokia laiko. Bet aiškinti vis tiek reikėtų. Ir, aišku, rodyti didėjantį mamos pilvą, papasakoti, kad ten dabar gyvena jo broliukas, kuris jau greitai pasibels į šį pasaulį. Tačiau apie patį faktą, kiek jis yra pastebimas, papasakoti labai svarbu.

Nėštumo mėnesiai - tai metas, kai galima paruošti vaiką naujam vaidmeniui - vyresnio brolio ar sesers. Taip reikia ir pasakoti: tu būsi vyresnis, galėsi savo broliuką ar sesutę daug ko išmokyti, nes iš pradžių jis bus labai mažutis ir nieko ničnieko nemokės. O į tave žiūrėdamas daug ko išmoks. Būtina vaikui pabrėžti, koks jis svarbus tėvams, nes tai sustiprina jo saugumo jausmą. Antra vertus, ruošia jį kitokiam gyvenimo vaidmeniui. Brolio ar sesutės gimimas yra gerokai didesnė įtampa ir įvykis už darželį ar mokyklą. Todėl mamos nėštumo negalima nuslėpti.

Psichologė Karolina Tarnauskienė pabrėžia: „Knygose rašoma, kad mes turime vyresnėlį paruošti. Ir gerai, kad mes apie tai galvojame. Nes, jei gimus antrajam, mes imsime pirmagimį atskyrinėti staiga, tai jam gali būti sunku bei jautru, tuomet jis tikrai jausis nukarūnuotas.“

Dažniausios tėvų klaidos

Dažniausia klaida yra ta, kad atėjus gimdymo laikui ar likus kelioms savaitėms iki jo, tėvai išveža vyresnį vaiką pas senelius ir palieka, nes nenori, kad mažylis matytų prasidedančius sąrėmius, kaip vyksta į ligoninę. Kartais tėvams atrodo, kad vaikas trukdys. Tokia taktika yra bloga, nes kai jis grįžta, namai jau būna pasikeitę. Vaiko vieta užimta. Labai dažnai tai didelė trauma vyresnėliui, su kuria jam labai sunku susidoroti. Ima priešintis tėvams, atsiranda priešiškumas naujagimiui.

Kaip sumažinti pavydą ir puoselėti ryšį

Vyresnėlis yra visateisis šeimos narys, todėl iki pat pabaigos ir turėtų dalyvauti jos gyvenime. Labai gerai, kai yra kam likti su vaiku namuose, kad jis mato, kaip mama išvažiavo į ligoninę - nesijaus išbrauktas iš šeimos gyvenimo. Ir jei tik įmanoma, tėtis tegul nusiveda vyresnį vaikutį į ligoninę, kurioje guli mama su naujagimiu. Tuomet to antrojo atsiradimas bus kur kas natūralesnis. Nes jis, vyresnis vaikas, yra istorijos liudininkas ir dalyvis.

Vaikai labai dažnai pavydi jaunesniam broliukui dėmesio. Ar įmanoma išvengti pavydo? Tai labai priklauso nuo to, kaip tėvai jį paruošia mažylio atsiradimui ir, be abejo, nuo amžiaus. Maždaug nuo trejų metų susiformuoja mažylio savimonė ir yra padedami asmenybės pagrindai. Vis dėlto labai svarbu, kaip vaikas buvo auginamas: ar kaip išskirtinis, ypatingas, daug dėmesio gavęs, todėl jaučiasi esąs visatos centras, ar augo savimi pasitikintis, mylimas, bet savarankiškas. Tačiau praktika rodo, kad vyresni vaikai dažniausiai pavydi mažiesiems.

Paaugliams jaunesnis broliukas dažniausiai netrukdo. Vyresnioji mergaitė įsijaučia į mamos vaidmenį, mielai stumdo vežimėlį. Berniukai irgi nesipriešina kūdikio atsiradimui namuose, neretai žiūri į mažylį kaip į gyvą žaislą. Tik, be abejo, tėvai neturėtų kūdikio priežiūros užkrauti paaugliui, nes tai jo brolis, o ne vaikas. Pagalbos paprašyti galima ir reikia, bet kūdikio priežiūra negali tapti vyresnio vaiko prievole.

Natūralu, kad vyresnėlis netenka dalies tėvų dėmesio. Labai retai būna, kad nedirba abu tėvai ir gali dalyti savo dėmesį abiem vaikams vienodai. Mama, nori nenori, didžiąją savo laiko dalį skiria bejėgiam naujagimiui. Vyresni vaikai į tai reaguoja įvairiai. Vieni labai pyksta, užsidaro savyje, mušasi, kandžiojasi, pakinta jų elgesys. Kartais bando nuskriausti naujagimį. Kiti labai dažnai regresuoja, t. y. bando susitapatinti su jaunesniu broliuku ir „pamiršta” tai, ką puikiai mokėjo. Nori būti kūdikiais ir atgauti mamos dėmesį.

O jeigu vyresnis kelerių metų vaikas nori būti šalia, kai mama maitina mažylį ir apskritai jai padėti, reikia leisti tai daryti. Taip elgiasi tie vaikai, kuriems buvo paaiškinta, kad mama negalės tiek daug dėmesio skirti, bet jie galės būti su broliu, matys, kaip šis auga, galės padėti mamytei. Per tuos kelis mėnesius vyresnėlis pasiruošia naujam vaidmeniui ir su juo susidoroja, aišku, jeigu mama laikosi duoto žodžio ir įtraukia jį į kūdikio priežiūrą. Vyresnis vaikas gali palaikyti buteliuką, paduoti žaisliuką, atnešti rankšluostį, kai kūdikis maudomas, pakalbinti. Nieko nėra blogiau už žodžius: „Eik, užsiimk savo reikalais, susitvarkysiu pati.” Jeigu vaikas nėra atstumtas, galima tikėtis, kad bent regreso (sugrįžimo į kūdikystę) nebus.

Labai svarbu skirti dėmesio tik vyresniam vaikui. Galima paprašyti, kad močiutė ar tėtis liktų su mažyliu, o mama nueitų su vyresniuoju į kiną, teatrą, būrelį. Svarbu, kad vaikas turėtų ritualus, laiką, skirtą tik jam vienam.

Tėvų vaidmuo ir šeimos dinamika su keliais vaikais

Tėvų požiūris į vaiką, artimųjų elgesys su tuo vaiku, ir globalesnė aplinka, kuri supa vaiką nuo mažų dienų, yra esminiai faktoriai formuojant vaiko asmenybę ir jo santykius su broliais bei seserimis.

Mama dviejų vaikų akivaizdoje

Gimus antram vaikui, mamą staiga gali ištikti nesupratimas, kur jos vieta - prie kurio vaiko eiti, kurio poreikis didesnis, kas aš pati per mama apskritai turiu būti. Dauguma pradeda matyti save kaip nepakankamą mamą, kuri nespėja paskui du vaikus.

Psichologė Karolina Tarnauskienė teigia: „Su pirmuoju mes tarsi sulėtėjame, daug skaitome apie vaikelio atėjimą, gimdymą, kūdikių priežiūrą ir panašiai, na, o su antru mes dažnai nebeturime tokios prabangos sulėtėti, išjausti to nėštumo, tiek daug ruoštis. Daug ką jau ir taip žinome iš pirmojo vaiko auginimo, dėl to labai dažnai moterys pameta save tarp rutinos ir antro vaikelio laukimo.“

„Labai svarbus sąmoningas sustojimas ir pripažinimas pačiai sau, kad aš suprantu, kas būtų geriau ateityje, bet šiuo metu aš tiesiog negaliu. Grįžtant prie pokyčio vyresniam vaikui, jis priima tą pokytį su tokia emocija, kokią jam ištransliuoja tėvai. Todėl šioje vietoje labai svarbu jaustis ramiai, pasitikėti savimi, pasitikėti vaiku, kad mes gebame tai išgyventi, kad jis veda mus į gera, ne į bloga.“

Šeimos ašis ir bendradarbiavimas

Tėvai daug ką turi pagelbėti išsiaiškinti, nes vaikai net iki 21 metų gali to nepajėgti patys padaryti tarpusavyje. Tėvai turi būti teisingieji visų vaikų globėjai, sergėtojai. O pavyzdžių gi visokių yra. Net suaugę, kurie susiduria su sunkumais gyvenime, prisimena, kaip juos mama ir tėtis versdavo nusileisti jaunesniajam. Tai nėra teisinga. Mums reikia mokyti vaikus save mylėti, gerbti.

Svarbu paisyti štai tokių dėsnių: vyresnius mes nuolankiai gerbiame, t.y. tėvus; su broliais ir seserimis mes bendradarbiaujame; jaunesnius mes mylime, globojame. Taigi tėvai vaikus myli ir globoja, padeda jiems bendradarbiauti, patys tėvai demonstruoja pagarbą savo tėvams, nes tik taip anūkai mokysis gerbti savo tėvus.

Nedarome už viską atsakingų vyriausių ir neduodame mažiausiems daryti, ką tik jie nori. Toks scenarijus gimdo pagrandukus egoistus, o vyresnėlius - nekenčiančius mažesniųjų. Tėvai negali vaiko skriausti dėl kito vaiko ramybės. Jei auga mažiukas berniukas, kuris tik iš smalsumo griauna vyresnėlio statytas pilis, mama turi išmokti pasaugoti tas pilis, o kai nenusaugo - atsiprašyti vyresniojo vaiko. Tai yra labai subtilus, bet tikrasis, gilusis ir labai skausmingas smurtas prieš vaikus.

Prievarta neverskite vyresniųjų rūpintis mažesniaisiais. Nors tėvai suranda daug pasiteisinimų: man reikia dirbti, aš neturiu kitos išeities. Atsakomybė suaugusiojo žmogaus didelė ir tegu ji prasideda nuo vaikelio planavimo. Tegu tėvai neturi lūkesčių, kad kiti vaikai būtinai pasirūpins jo mažiausiu. Vaikai turi savo gyvenimus ir nuo šeimos aplinkos priklauso, kiek šeimoje įprasta rūpintis vieni kitais. Esame dideli egoistai, nes tik gimę norime turėti gyvenimą sau. Bet be rūpinimosi kitais mes visai gyvenimo neturėsime.

Mitai apie vienturčius ir dideles šeimas

Pagalvojus apie brolių ir seserų kovas, galima spėti, kad vienturtis yra pats laimingiausias. Vis dėlto dauguma mokslininkų yra įsitikinę, kad vienam vaikui šeimoje yra labai sunku. Vienturtis neretai jaučiasi vienišas ir išgyvena baimę, susijusią su tėvų praradimu. Be to, ant jo vieno pečių krinta didžioji našta - atsakomybė už tėvus. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis neturi namie su kuo ,,pasipraktikuoti” socialinių santykių su bendraamžiais.

MITAS - vienturčiai yra dideli egoistai. Teko sutikti daugiau egoistų ne vienturčių, bet nemylėtų vaikystėje. Teko sutikti vienturčių, kurie ramiai sau užaugo, pripildyti meilės, moka dalytis, moka bendradarbiauti ir pan. Koks yra vaikas, priklauso ne tik nuo jo prigimtinio charakterio, bet ir nuo tėvų požiūrio į vaiką, nuo kitų artimųjų elgesio su tuo vaiku, nuo globalesnės aplinkos, kuri supa vaiką nuo mažų dienų.

Jei tik leidžia gyvenimo sąlygos ir turite noro būti tėvais, psichologai pataria turėti daugiau vaikų. Kodėl? Todėl, kad didelės šeimos - geriausias pavyzdys vaikams. Pastebėta, kad daugiau vaikų susilaukia ne tokios išsilavinusios moterys. Bėda ta, kad ne daug kas kalba, jog būtent daugiau vaikų susilaukusios moterys jaučiasi gyvenime laimingesnės, nes motinystė padeda joms labai priartėti prie savo moteriškos prigimties. Žmoniją išgelbės tik šeima. O be moters, kuri yra atsidavusi šeimai, o ne kokiam darbdaviui už didelius pinigus, nebus stabilios šeimos.

tags: #ar #planuoti #antra #vaika

• Daugiau apie Linkuvos socialinės globos namus
• Viskas apie ikimokyklinį ugdymą ir būrelius Vilniaus darželiuose
• kaip pasigaminti kalėdinius žaisliukus su vaikais
• Jėzaus Kristaus gimimo sukaktis
• Išsami informacija apie vaiko pinigus