Atostogos mokslo metų metu: kada vaiko nebuvimas mokykloje yra pateisinamas?

Klausimas, ar tėvams leidžiama išsivežti vaikus atostogauti mokslo metų metu, dažnai sukelia diskusijas ir neaiškumus. Nors teisės aktai nustato, kad vaikams mokslas yra privalomas, yra niuansų, kada toks išvykimas gali būti pateisinamas, o kada užtraukia atsakomybę. Specialistai pabrėžia, kad esminis aspektas - tai tėvų atsakomybė ir bendradarbiavimas su ugdymo įstaiga, siekiant užtikrinti vaiko teisę į ugdymą.

Teisės aktai, tėvų atsakomybė ir naujoji lankomumo tvarka

Lietuvos Konstitucijoje įteisinta, kad mokymasis yra privalomas iki 16 metų. Švietimo įstatyme nusakoma, kad tėvų pareiga - užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą. Jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, tėvai nedelsdami turi informuoti mokyklą.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Ugnė Klingerė LNK žinioms sakė, kad išvykimas su vaiku anksčiau, ar ilgiau paatostogauti tikrai nėra pažeidimas, jeigu tėvai su mokykla šį klausimą aptaria, pasirūpina, kad vėliau grįžęs vaikas atsiskaitytų, pasivytų klasės draugus. „Esminis dalykas - jeigu vykstame su vaiku atostogauti ne jo atostogų metu, tai susitarti su mokytojais, mokykla. Taip pat užtikrinti, kad vaikas grįžęs atliktų užduotis, pasivytų klasės draugus“, - LNK sakė U. Klingerė.

Ji priminė, jog tėvai yra atsakingi už savo vaikų ugdymą, todėl jie turi būti užtikrinti, kad ne mokinių atostogų metu išvykęs vaikas pasivys klasės draugus ir už praleistas pamokas atsiskaitys. U. Klingerė kalbėjo, jog jeigu tarnyba gauna pranešimus apie tai, kad tėvai vaiko ilgą laiką neleidžia į mokyklą, arba ilgalaikės vaiko atostogos kartojasi, todėl mokyklai kyla nerimas, tada tarnyba reaguoja.

Naujoji praleistų pamokų pateisinimo tvarka

Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja praleistų pamokų pateisinimo tvarka. Tėvai per mėnesį galės pateisinti penkias dienas. Jei moksleivis praleis daugiau pamokų, privalės gauti medicininę pažymą. Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą. Anksčiau tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu.

Daugėja situacijų, kuomet žiemą, nuotoliniu būdu galintys dirbti tėvai, į šiltus kraštus ilgesniam laikui išsiveža ir vaikus. „Vaiko teisės mokytis užtikrinimas priklauso nuo tėvų, kaip jie įgyvendina šią pareigą“, - tėvams primena advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Vilkelytė.

Sankcijos už kliudymą vaikui mokytis

Piktnaudžiaujant mokinių lankomumu tėvai gali susilaukti Švietimo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos dėmesio. Tokiais atvejais gali grėsti ne tik baudos, bet ir įpareigojimai dalyvauti įvairiose prevencinėse programose, neformaliojo švietimo veiklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Vijeikytės teigimu, atsakomybė ir pasekmės už tai gali būti apibrėžiamos mokymo sutartyse, kurias pasirašo mokykla su mokiniais ar jų tėvais. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse suformuluota, kad tėvų (globėjų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas užtraukia įspėjimą arba baudą. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia didesnę baudą.

Administracinės baudos ir poveikio priemonės

Štai kokios baudos ir poveikio priemonės numatytos teisės aktuose:

1. Tėvų (globėjų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis:
   • Įspėjimas arba bauda nuo 140 iki 300 eurų.
   • Pakartotinis nusižengimas: bauda nuo 280 iki 600 eurų.
2. Administracinio poveikio priemonės:
   • Įpareigojimas dalyvauti bendravimo su vaikais tobulinimo, prevencijos programose.
3. Vaiko teisių pažeidimas mokymo ir kitų įstaigų vadovų ar auklėtojų:
   • Įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 150 eurų.
4. Savivaldybės skiriamos priemonės (kai praleista daugiau kaip pusė pamokų be pateisinamos priežasties):
   • Įpareigojimas tęsti mokymąsi, dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje.

Pirmiausia tai yra apie konsultavimą, priminimą, nukreipimą tėvus pagalbos. Apie atsakomybę galime kalbėti jau tik kraštutiniais atvejais, kada tai trunka ilgą laiką ir tėvai negirdi mokyklos ar mūsų pastabų“, - LNK žinioms sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė U. Klingerė. Dažniausiai būtent mokyklos kreipiasi dėl tokių atvejų, kad vaikas jau ilgai nesilanko mokykloje arba jo praleistų pamokų skaičiai yra itin dideli. ŠMSM atstovų teigimu, jei problemos neišeina išspręsti mokykloje ir vaikas praleidžia daugiau nei pusę pamokų, mokyklos vadovas apie tai praneša mokyklos steigėjui - savivaldybei, Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Kodėl tėvai renkasi keliauti ne per atostogas?

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai su vaikais pasirenka keliauti praleidžiant pamokas, yra noras sutaupyti ir išvengti varginančių grūsčių. Kelionių agentūros „Tez tour“ VR ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebi, kad kelionių poreikis per moksleivių atostogas išauga maždaug dvigubai. „Natūralu, kad moksleivių atostogų metu dėl padidėjusios paklausos kelionių kainos būna aukštesnės - jos ūgtelėja apie 30 proc.“, - neslėpė I. Aukštuolytė.

Delfi Kelionės redaktorė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė patikino, kad pastebimai padidėjęs poreikis keliauti šeimų su mokyklinio amžiaus vaikais taip pat neaplenkė. Ji atkreipia dėmesį, kad keliaujant su visa šeima dažniausiai reikia ir didesnių apartamentų, o kartais net ir dviejų numerių. Tai automatiškai stipriai iškelia kelionės kainą. Kelionių ekspertai tikino, kad tokio poilsiautojų kiekio nematė net per 2019 metų rudens atostogas. Šiemet per mokinių atostogas oro uostai buvo sausakimši, o eilėse reikėjo pastovėti ilgiau nei įprasta.

Kelionių kainų skirtumai atostogų metu ir ne atostogų metu (pavyzdžiai)

Kelionių agentūrų pateikiami pavyzdžiai iliustruoja kainų skirtumus:

„Makalius.lt“ vadovas Rimvydas Širvinskas asmeniškai tiems, kas gali keliauti nebūtinai moksleivių atostogų metu, visuomet rekomenduoja apsvarstyti vengti šių datų dėl itin didelio užimtumo, išaugusių kainų. Tačiau suprantama, kad šeimos su vaikais ar ugdymo įstaigose dirbantys asmenys (ypatingai mokytojai) kitų datų pasirinkti negali.

Neigiamas poveikis mokinių pasiekimams ir gerovei

ŠMSM atstovai primena, kad visas laikas, praleistas mokykloje, yra svarbus, ir pirmiausia dėl to nukenčia ne kas kitas, bet patys mokiniai. EBPO išvados vienareikšmiškai teigia, kad yra tam tikras santykis tarp laiko, kurį mokiniai praleidžia mokydamiesi mokyklose ir už jų ribų, ir jų pasiekimų. Iš tarptautinių tyrimų žinoma, kad mokinių, kurie vėluoja į pamokas ar jas praleidinėja, rezultatai prastesni negu tų, kurie stropiai lanko visas pamokas.

Paskutinis tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA parodė, kad mokinių, kurie į mokyklą vėlavo bent 1 kartą, pasiekimai yra žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 28-54 taškais, matematinio raštingumo 20-44 taškais, gamtamokslio raštingumo 24-52 taškais. Mokinių, kurie praleido bent vieną pamoką be pateisinamos priežasties per dvi savaites iki tyrimo, pasiekimai žemesni už Lietuvos vidurkį visose srityse. Pamokų praleidinėjimas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 38-76 taškais, matematinio raštingumo 34-54 taškais, gamtamokslio raštingumo 36-67 taškais.

PIRLS ir TIMSS tyrimai parodė, kad 4 klasių mokiniai, kurie neateidavo į pamokas kartą per savaitę ar dažniau, pasiekė vidutiniškai 57 taškais žemesnius skaitymo, 85 taškais žemesnius matematikos, 53 taškais žemesnius gamtos mokslų rezultatus, nei beveik nepraleidžiantys pamokų mokiniai. 8 klasių beveik visada ar visada lankančių pamokas mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų vidurkis buvo 57 taškais aukštesnis nei mokinių, kurie neateina į mokyklą kartą per savaitę ar dažniau.

Be akademinių pasiekimų, pamokų praleidinėjimas turi ir kitų neigiamų pasekmių:

• Suprastėję mokymosi rezultatai: Akivaizdu iš tyrimų duomenų.
• Socialinė izoliacija: Dažnas neatvykimas į mokyklą reiškia, kad vaikui trūks galimybių bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais.
• Prasti santykiai su mokytojais: Gali kilti konfliktų ir nesusipratimų.
• Apribotos ateities galimybės: Prasti mokymosi rezultatai gali paveikti tolimesnio mokymosi ar karjeros pasirinkimus.
• Sumažėjusi disciplina, žalingų įpročių formavimasis: Pastovios struktūros trūkumas gali vesti prie nepageidaujamo elgesio.
• Paaštrėjusios psichikos sveikatos problemos: Mokyklos nelankymas gali tik dar labiau paaštrinti simptomus.

Pedagogų teigimu, atostogų metu sutrikdomas ugdymo procesas, jei atostogos - ilgesnės nei 1 savaitė, gali formuotis mokomųjų dalykų spragos, prastėti mokinio, ypač vyresniųjų klasių, mokymosi rezultatai.

Kaip šią problemą sprendžia kitos šalys?

Savavališkas mokinio atostogų, tėvų sprendimu, pailginimas nebūdingas Vakarų Europos šalims. Pamokų praleidinėjimas netoleruojamas, kai kuriose šalyse egzistuoja itin griežtos tvarkos ir taikomos sankcijos, taip pat piniginės baudos. Lietuva viena iš šalių, kurioje į tokį pamokų praleidinėjimą dar žiūrima gana liberaliai. Daugelis Europos šalių taiko kur kas griežtesnes priemones už vaikų išvežimą atostogauti ne per mokinių atostogas.

Štai keli pavyzdžiai:

• Vokietija: Numatoma galimybė skirti baudas tėvams. Jeigu tėvai su vaikais keliauja ne per mokinių atostogas, o mokslo metu, oro uoste iš tėvų gali pareikalauti mokyklos leidimo keliauti ir vaikui kelionė gali baigtis jau oro uoste. Išimtiniais atvejais vaiką iš namų į mokyklą gali pristatyti policija.
• Norvegija: Neatvykus vaikui ar keliskart pavėlavus į pamokas, iš pradžių įspėjami tėvai, o po to pranešama atitinkamoms tarnyboms, susijusioms su vaiko teisėmis.
• Vengrija: Jei per nustatytą laiką mokinys praleido 50 ir daugiau pamokų - jam suteikiama švietimo pagalba, dirbama su tėvais, o, esant poreikiui, įsikišti gali ir vaiko teisių apsauga.
• Estija ir Suomija: Čia yra sukurti specialūs komitetai, kurie sprendžia rimtas mokinio nelankymo problemas.
• Čekija: Mokiniui pavėlavus į pamoką 5-10 min., žymima kaip praleista pamoka.
• Jungtinė Karalystė: 1996 m. Švietimo įstatyme įtvirtinta, kad nuo 5 iki 15 metų amžiaus jaunuoliai mokytųsi nuolat, o septintame skirsnyje įtvirtinta, kad mokinys veiksmingai mokytis turi visą dieną. JK pabrėžiama, kad vaiko teisę į mokymąsi turi užtikrinti tėvai, mokykla ir vietos valdžia.

Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės požiūris

Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė neslėpė, kad jos požiūris į ugdymą yra ganėtinai griežtas - pamokas vaikai gali praleisti tik dėl itin svarbių priežasčių. Jos teigimu, ugdymo procesas turi būti nuoseklus, nenutrūkstamas. Politikė nurodė, kad Lietuvoje turime labai ilgas vaikų atostogas vasarą - vienas ilgiausių Europoje - ir jų metu tikrai įmanoma pasiplanuoti keliones.

I. Kačinskaitei-Urbonienei ne paslaptis, kad kelionės į užsienį per mokinių atostogas atsieina ženkliai brangiau. Tačiau ji įsitikinusi, kad, planuojant iš anksto, galima rasti palankių pasiūlymų. Jei tai - vos kelios dienos su suderintu individualiu mokymosi planu, kad vaikas nepraleistų svarbios ugdymo dalies, didelio nuostolio nėra. Kelionės tikrai prisideda prie kultūrų pažinimo, pasaulėžiūros plėtimo. Tačiau, jei tai - savaitėmis trunkantis procesas, kai neužtikrinamas vaiko ugdymas, pašnekovės nuomone, tai yra žalinga vaikui ir tai neatitinka geriausių vaiko interesų, ką privalo užtikrinti tėvai.

Vis tik Seimo narė nemano, kad baudos yra geriausias būdas reguliuoti šį procesą. Anot jos, pirmiausia reikalingas švietimas ir informavimas, kas ir kodėl geriausia vaikams. Antra, pilietiškumo, atsakomybės ugdymas, paaiškinimas, kokios yra tėvų ir vaikų pareigos bei kokia atsakomybė už tų pareigų nesilaikymą. „Visgi, jei toks tėvų elgesys yra sistemingas, tada reikia pritaikyti priemones, o yra tikrai ne viena, nebūtinai finansinės baudos. Juk tėvams, kurie turi galimybes vežtis vaikus į užsienį atostogų, turbūt finansai nėra didžiausia kliūtis“, - savo pastebėjimais dalinosi I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Psichologų rekomendacijos ir optimalios atostogos

Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė pabrėžia individualaus dėmesio vaikui svarbą. Leidžiant individualų laiką su vaiku, stiprinamas ryšys su juo, kuriamas saugumas santykyje ir stiprinama vaiko savivertė. Tai suteikia vaikui stabilumo, saugumo ir pasitikėjimo savimi, padeda rasti išeičių iš sudėtingų situacijų. Kai vaikui nereikia kovoti dėl tėvų laiko, jis nebando dėmesio išsikovoti, skriausdamas save ar kitus, sirgdamas ir kt.

Vaikas vienas namuose

Vienos nuomonės nuo kokio amžiaus vaikas gali likti vienas namuose nėra. Iki septynerių metų nereikėtų vaikų palikti vienų namuose, nes daugmaž tokiu laiku formuojasi vaiko savarankiškumas ir atsakingumas. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, jį mato kasdien ir žino, ką šis gali ir ko ne, todėl jie geriausiai gali nuspręsti ar gali vaiką palikti vieną namuose. Pradžioje reikėtų pamėginti vaiką palikti valandai ar kelioms ir pastebėti kaip jam sekasi.

„Nieko neveikimo“ periodas

Nieko neveikimas yra gerai, kai netrunka pernelyg ilgai, tai galėtų būti savaitė ar dvi, o paskui net ir atostogos turi turėti kažkokią struktūrą ir dienotvarkę. Trys mėnesiai nieko neveikimo vaikui yra per daug, nes vaikas išsibalansuoja, gali sutrikti jo miego ir būdravimo režimas, vaikas nuolat bus piktas ir nervingas, o sugrįžti į mokyklą bus be galo sunku. Su vaiku prieš atostogas reikėtų aptarti ką jis norėtų per jas veikti, ką išmokti, sužinoti, pamatyti, patirti ir tada tikslingai poilsiauti.

Vaikų noras užsidirbti

Vaikams užsidirbti pinigėlių yra labai naudinga patirtis, taip jie mokosi savarankiškumo, supranta pinigų vertę, susipažįsta su realiu suaugusiųjų pasauliu, gali lengviau apsispręsti ką norės veikti gyvenime. Gal ir nereikėtų vaikams per visas atostogas dirbti, bet padirbėti pagal savo galimybes mėnesį ar pusantro tikrai nebus blogai. Apie uždarbiavimą galima pradėti galvoti nuo 15-16 metų.

Optimalios 3 mėnesių atostogos

Kažkokių idealių atostogų scenarijų nėra. Reikia atsižvelgti į vaiko pomėgius ir šeimos galimybes. Taip pat per atostogas reikėtų stengtis kuo daugiau būti gryname ore ir judėti, nes šiuolaikiniai vaikai per mokslo metus juda nepakankamai, todėl nukenčia jų sveikata. Rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, tačiau visada svarbu užtikrinti pusiausvyrą tarp poilsio, bendravimo, fizinio aktyvumo ir, esant reikalui, papildomo mokymosi ar įgūdžių tobulinimo.

tags: #ar #pateisinamos #vaiko #nebuvimas #tevams #atostogaujant

• Išsami informacija apie Girkalnio darželį
• Šiuolaikinė apsauga nuo vėjaraupių
• Kas yra gimimo metrikų apyrašo rodyklė?
• Svarbiausi patarimai tėvams apie vaikų apsaugą nuo saulės
• Kada daryti kraujo tyrimus?