Kūdikio išmatos gali būti svarbus rodiklis, atspindintis jo virškinimo sistemos būklę, toleranciją maistui ir bendrą savijautą. Tėvams mažų vaikų sveikata - nuolatinis rūpestis, o pasikeitusi išmatų spalva dažnai kelia nerimą. Vienas iš dažniausiai pastebimų pokyčių - žalios išmatos. Ar tai ligos požymis, ar tiesiog vaiko virškinimo sistemos reakcija į maistą? Kada reikėtų sunerimti, o kada tai - visiškai normalu?
Šiame straipsnyje aptarsime įvairius kūdikių išmatų aspektus, įskaitant spalvas, konsistenciją ir galimas reikšmes, kad galėtumėte geriau suprasti, kas vyksta su jūsų kūdikio virškinimo sistema. Pasiimdami vaiką iš darželio pirmiausia paklausiame, ką jis valgė. Pediatrai siūlo pridurti ir dar vieną klausimą: o kaip tą dieną vaikas tuštinosi? Iš tiesų - vaiko išmatos gali daug pasakyti apie jo sveikatą.
Kiekvieno vaiko išmatos yra unikalios savo dydžiu, forma ir kvapu, tačiau yra keletas dalykų, rodančių sveiką (arba nesveiką) išmatą. Dažniausiai nedideli išmatų spalvos pokyčiai atsiranda dėl dietos. Juk ne kiekvieną valgį, kiekvieną dieną valgome tą patį. Tačiau kartais spalvos pasikeitimas gali reikšti nedidelę sveikatos problemą. Retais atvejais tai reiškia, kad jūsų virškinimo sistemoje kažkas negerai.
Pirmosiomis dienomis po gimimo kūdikio išmatos vadinamos mekonijumi. Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Tai tamsiai žalsvai rudas arba juodas, tąsus, bekvapis darinys, susidedantis iš vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių ir plaukelių, prarytų dar būnant gimdoje. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje.

Priešpienis, pirmasis motinos pienas, atlieka svarbų vaidmenį šalinant mekonijų, nes pasižymi laisvinamosiomis savybėmis. Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui. Mekonijus - beveik bekvapis. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį.
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos, nors gali būti ir šviesiai gelsvos arba gelsvai žalsvos, tirštos košelės konsistencijos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę.

Jei vien tik krūties pieno maitinamo mažylio išmatų spalva kiek pasikeitė, tačiau jis jaučiasi normaliai - noriai žinda, būdrauja ir miega, nepasikeitė jo elgsena, - nerimauti nereikia. 10-14 parą gali prasidėti žarnyno kataras, kurio metu išmatos tampa vandeningos, savito rūgštaus kvapo ir garstyčių konsistencijos, su nesuvirškinto baltymo gumulėliais.
Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Mišinuku maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Jų spalva dažnai skiriasi nuo žindomų - gali būti gelsva, žalsva ar net rusva. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.

Apskritai, kūdikių, kurie maitinami mišiniais, išmatų kvapas stipresnis, yra tamsesnės spalvos ir kietesnės nei kūdikio, kurį maitina krūtimi.
Pradedant įvedinėti papildomą maistą, kūdikio išmatos gali keistis. Tai normalu, nes virškinimo sistema prisitaiko prie naujų maisto produktų. Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Jeigu išmatose pamatėte morkų, burokėlių ar pomidoro spalvos intarpų, o mažylio savijauta nėra pakitusi, neišsigąskite. Vadinasi, daržovių košė žarnyne slinko greitai ir ne visa buvo suvirškinta.
Žalios išmatos vaikui dažnai išgąsdina tėvus - ypač jei tai pastebima pirmą kartą. Ar tai reiškia ligą? Ar tai gali būti normalu? Dalis atvejų visiškai nepavojingi ir susiję su mityba ar papildais, tačiau kartais žalios išmatos gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas. Žalia išmatų spalva atsiranda dėl tulžies pigmentų, kurie natūraliai susidaro kepenyse.

Tulžis yra žalsvai geltonos spalvos skystis, kuris padeda virškinti riebalus. Kol išmatos keliauja per žarnyną, tulžies pigmentai keičiasi - nuo žalios iki rudos spalvos. Tačiau, jei žarnynas veikia greičiau nei įprasta, tulžis nespėja pilnai "pasendėti" - išmatos gali būti žalios.
Žalios išmatos itin dažnos maitinamiems krūtimi kūdikiams, ypač pirmosiomis savaitėmis. Tai visiškai normalu - kūdikio virškinimo sistema dar bręsta, o mamos pienas greitai pereina per žarnyną. Taip pat žalios išmatos gali atsirasti, kai kūdikis gauna daugiau „priekinio“ pieno (kuris yra vandeningesnis) ir mažiau „galinio“ (riebesnio). Tokiu atveju galima pabandyti ilgiau maitinti viena krūtimi, kad kūdikis gautų ir sotesnį pieną. Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų, tai gali lemti žalią tuštinimąsi.
Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Geležies papildai ar mišinėliai su didesniu geležies kiekiu taip pat gali nudažyti išmatas žaliai - tai nekelia grėsmės. Geležies preparatai dažnai nudažo išmatas tamsiai žaliai ar net juodai. Tai natūralus šalutinis poveikis, rodantis, kad organizmas apdoroja geležį.
Gydytojas Jonathan Leighton (Mayo Clinic, JAV) pažymi: „Geležies papildai dažnai keičia išmatų spalvą į tamsiai žalią ar juodą. Tai ne liga, o įprasta reakcija, kuri neturėtų kelti nerimo.“
Vyresnių vaikų išmatos gali tapti žalsvos dėl tam tikrų maisto produktų, tokių kaip tamsiai žalios daržovės (špinatai, brokoliai) arba maisto dažikliai. Vienas dažniausių veiksnių - maistas. Jei vaikas valgė daug špinatų, brokolių ar kitų žalių daržovių, jų pigmentai (chlorofilas) gali tiesiogiai pakeisti išmatų spalvą. Panašiai veikia ir žalios spalvos maisto dažikliai, kurių yra gėrimuose ar saldainiuose.

Žindančios moters mityba taip pat gali turėti įtakos. Svarbu stebėti, ar kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, kurių laikinai reikėtų atsisakyti. Jei vaikas jaučiasi gerai, valgo ir elgiasi įprastai - nerimauti nereikia.
Kartais žalios išmatos gali būti virškinimo sutrikimų ar lengvos infekcijos požymis. Ypač jei: vaiko išmatos tampa skystos, dažnos, putotos; atsiranda pilvo skausmai, vėmimas, karščiavimas; išmatose pastebima gleivių ar nemalonus kvapas. Tokiais atvejais tai gali būti virusinė ar bakterinė infekcija (pvz., rotavirusas, salmonelė) arba alerginė reakcija į maistą. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
Vaikų gastroenterologas dr. Peter Sullivan (Oxford Children’s Hospital, JK) įspėja: „Jeigu žalios išmatos atsiranda kartu su viduriavimu ar kraujo pėdsakais, būtina neatidėlioti ir kreiptis į gydytoją. Tai gali būti infekcijos ar uždegimo požymis.“
Po antibiotikų vartojimo pasikeičia žarnyno mikroflora - išmatos gali būti žalios, skystesnės. Tai dažniausiai laikina. Svarbu pasirūpinti probiotikais ir stebėti, ar būklė gerėja.
Tėvams dažnai sunkiausia atskirti, ar žalios išmatos yra tik natūralus organizmo atsakas, ar ženklas, kad būtina kreiptis į medikus.
Žalios išmatos dažniausiai yra nekaltas reiškinys, jei vaikas jaučiasi gerai, yra aktyvus, neturi karščiavimo, pilvo skausmų ar kitų simptomų. Tokios situacijos apima:
Šiais atvejais pakanka stebėti vaiką ir laukti, kol spalva normalizuosis savaime.
Žalios išmatos tampa pavojingu ženklu, jei jas lydi kiti simptomai. Sunerimti reikėtų, jei:
Pediatrė dr. Laura Kairienė (Santaros klinikos) akcentuoja: „Vien žalios išmatos dažniausiai nėra pavojingos. Tačiau jei jos lydi vaiko savijautos pablogėjimas - tėvai turi reaguoti rimtai ir kreiptis į medikus.“
Išmatų spalva priklauso ir nuo maisto virškinimo ir slinkimo virškinamuoju traktu greičio. Svarbu įvertinti ne tik išmatų spalvą, kvapą, bet ir jų konsistenciją.
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite įvairių išmatų spalvų ir konsistencijos paaiškinimus:
| Išmatų spalva ar konsistencija | Galima reikšmė |
|---|---|
| Juodos (po mekonijaus) | Gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte (retais atvejais), arba geležies papildų vartojimą. |
| Juodi taškeliai ar siūleliai | Gali atsirasti dėl kraujuojančių spenelių (žindant). |
| Raudonas kraujas | Gali būti išangės įtrūkimas (dėl vidurių užkietėjimo), infekcija, maisto alergija. |
| Gelsvai žalsvos gleivės | Alergijos/jautrumo, žarnyno infekcijos požymis, arba dygstantys dantukai. |
| Baltos, pilkos ar baltai gelsvos | Gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją (tulžies latakų atrezija, kepenų uždegimas). |
| Šviesiai geltonos | Gali būti dėl tulžies išsiskyrimo intensyvumo, suvartotų daržovių (morkos, abrikosai). |
| Raudonos (ne kraujas) | Dėl suvartotų burokėlių ar kitų raudonų maisto produktų. |
| Chaki ar žalsvos | Laikinai atsiranda suvalgius daugiau žalių lapinių daržovių. |
| Skystos, vandeningos, gleivėtos | Viduriavimas, alergija maistui, virusinė liga (rotavirusas, norovirusas). |
| Kieti, panašūs į riešutus gabaliukai | Vidurių užkietėjimas. |
| Su nesuvirškinto maisto gabaliukais | Normalu įvedus primaitinimą, arba blogai sukramtytas maistas. |
Ne visas maistas žarnyne taip pakinta, kad nebūtų įmanoma atskirti koks buvo suvalgytas, todėl išmatose pastebima morkų, kopūstų, lapinių daržovių gabalėlių, uogų (pvz., įvairių serbentų, vynuogių, agrastų, slyvų) apvalkaliukų, ir tai natūralu. Nesuvirškinto maisto gabaliukų dažniau pasirodo, kai vaikas blogai sukramto maistą. Išmatas tiriant mikroskopu beveik visuomet randama truputį nesuvirškintos narvelienos, ir tai norma. Kai mažylio svoris neauga, jei jis pablyško, ir nesuvirškinto maisto gabaliukų yra nuolat, dera kreiptis į gydytoją.
Nedaug gleivių būna beveik visuomet. Daugiau gleivių rodo uždegimą. Gleivių išmatose pagausėja dėl įvairios infekcijos žarnyne. Ji įtariama, kai pakinta mažylio savijauta, pvz., atsiranda viduriavimas, apetito pokyčių, vidurių pūtimas. Taip pat gali būti ir dygstant dantukams dėl pagausėjusio seilėtekio.
Kraujo siūliukai gleivėse rodo, kad žarnyne esama uždegimo. Kraujo taškučiai, vienas kitas lašelis gali pasirodyti, kai viduriai yra užkietėję. Išmatoms slenkant per išangę gali trūkti smulkiausia kraujagyslė (kapiliaras) ir dėl to pasirodo kraujo lašas ar taškučiai. Tai nepavojinga. Jeigu žindomo mažylio išmatose pastebėjote juodų intarpų, o jums skauda spenelius, galima įtarti, kad mažylis prarijo kraujo. Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja.
Juodos išmatos ne visuomet yra kraujavimo iš skrandžio požymis. Jas pastebėjus, būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei vaikas pasiskundė pilvo skausmu. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Labai šviesios, beveik baltos išmatos rodo, kad yra sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Tuo pačiu metu būna ir kitų negalavimo požymių. Dera kreiptis į gydytoją. Labai šviesiai geltonos, beveik baltos išmatos atsiranda, kai susergama kepenų uždegimu, sukeltu hepatito viruso. Tuomet pakinta ir mažylio savijauta, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.
Išmatos gali būti natūralaus kvapo arba dvelkti puvėsiais. Kai žarnyno veikla normali, išmatų kvapas būna įprastas. Išmatas sudaro ne tik suvirškintas maistas, bet ir galybė žarnyno bakterijų. Kai pasikeičia bakterijų sudėtis, išmatų kvapas irgi pasikeičia - dvokia puvimu. Išmatų kvapas gali pasikeisti, kai vaikui trūksta gerųjų žarnyno bakterijų, pavyzdžiui, viduriuojant arba vartojant antibiotikus.
Pirmiausia svarbu neišsigąsti - daugeliu atvejų žalios išmatos nėra pavojingos ir praeina savaime. Tėvams rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. Kreipkitės skubiai į gydytoją, jei žalios išmatos yra gausios, skystos, su kraujo ar gleivių priemaišomis, o vaikas atrodo labai nusilpęs, negalima delsti. Tokiais atvejais rekomenduojama vykti į artimiausią gydymo įstaigą.
Vaikų gastroenterologas dr. Peter Sullivan (Oxford Children’s Hospital, JK) pabrėžia: „Tėvai dažnai nerimauja dėl spalvos, tačiau svarbiausia yra vaiko būklė.“