Vaiko mažas svoris: priežastys, pasekmės ir veiksmingos pagalbos strategijos

Vaiko mažas svoris gali būti rimtas sveikatos rodiklis, kuris reikalauja dėmesio. Dažniausiai tai gali būti dėl netinkamos mitybos, ligų ar genetinių veiksnių. Vaiko mažas svoris gali turėti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip vėlesni vystymosi sutrikimai, silpnesnė imuninė sistema ar elgesio problemos. Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui. Tėvams svarbu stebėti vaiko mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą, taip pat skatinti sveiką gyvenimo būdą.

Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos.

Nepakankamo svorio paplitimas

2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija. Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %.

Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio. Vis dėlto Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio iki antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus. Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį.

Vaiko augimo stebėjimas ir vertinimas

Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Svoris yra viena iš vaiko sveikatos indikatorių. Reguliarūs vizitai pas pediatrą gali padėti anksti identifikuoti problemas ir užtikrinti, kad vaikas auga sveikai. Gydytojai ragina tėvus išlikti būdriems ir stebėti vaikų įpročius.

Vaikų svoris yra stebimas nuo pat kūdikystės. Pagal specialias svorio ir ūgio diagramas nustatomas kūno masės indeksas. „Diagramoje matyti, koks vaiko svoris normalus, kiek per didelis ar per mažas. Pagal šiuos rodiklius vertinama vaiko fizinė raida“, - aiškina specialistai. Matuoti kūdikių svorį ir ūgį rekomenduojama kas mėnesį.

„Jau naujagimis yra matuojamas, sveriamas, įvertinamas jo fizinis išsivystymas. Apsilankius pas šeimos gydytoją ar pediatrą šie rodikliai yra atžymimi jo ambulatorinėje kortelėje, augimo diagramoje ir toliau stebimas augimas“, - pasakojo specialistė. Kūdikiai yra matuojami kas mėnesį, vėliau ūgis vertinamas kas tris ar šešis mėnesius, o vyresni vaikai turi būti pamatuoti bent kartą per metus ir tai turi būti pažymėta augimo kreivėje. „Tada galima laiku pastebėti augimo sutrikimą“, - pabrėžia medikai.

Jeigu jūsų vaiko grafikas yra lygiagretus vidutiniajam, nesvarbu, ar jis yra žemiau ar aukščiau, vaikas auga normaliai. Susirūpinti reikėtų tik tuomet, jeigu šie du grafikai išsiskiria. Vaiką stebintis gydytojas gali tiksliau nustatyti, ar yra vystymosi problemų.

Augimo rodiklių vertinimas

Vaikų ūgis vertinamas atsižvelgiant į lytį, nacionalinius ypatumus, todėl Lietuvos vaikų ūgis yra vertinamas pagal prof. J. Tutkuvienės sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Vaikas laikomas žemaūgiu, kai jo ūgis patenka žemiau 3-ios procentilės. Pasak specialistės A. Storpirštienės, į gydytoją dėl lėto vaiko stiebimosi į viršų būtina kreiptis, jei jis labai atsilieka nuo bendraamžių, ilgai neišauga drabužėlių, o per metus paauga mažiau nei penkis centimetrus. Tuomet reikia išsiaiškinti žemo ūgio priežastį.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinamos matavimų indikacijos ir jų reikšmės:

Priežastys, kodėl vaikas nepriauga svorio

Vaiko mažo svorio priežastys gali būti įvairios ir susijusios su skirtingais organizmo aspektais. Suprasti šias priežastis yra pirmas žingsnis link veiksmingos pagalbos.

1. Nepakankamas kalorijų suvartojimas

Kartais kūdikiai svorio priauga labai sunkiai, tenka kovoti dėl kiekvieno gramo. Tam, kad priaugtų svorio, kūdikio bendras suvartojamų kalorijų kiekis turi būti didesnis, nei jo organizmas geba įsisavinti. Tinkama mityba yra esminė vaiko augimui ir vystymuisi, todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai maistingųjų medžiagų.

• Maitinimo sunkumai. Sveiki, išnešioti kūdikiai iš pradžių paprastai žinda kas 2-3 valandas. Dirbtinai maitinami kūdikiai sotūs jaučiasi šiek tiek ilgiau. Tačiau svarbu žinoti, kad kūdikių skrandžiui didėjant, laikui tarp maitinimų ilgėjant, kai kurie kūdikiai negauna pakankamai kalorijų. Naujagimiai žįsdami ar gerdami pieną iš buteliuko dažnai užmiega, tad juos reikėtų žadinti. Jie taip pat turi išmokti koordinuoti čiulpimą, kvėpavimą ir rijimą.
• Žindymo problemos. Menką kūdikio svorio augimą gali lemti, visų pirma, netinkamas krūties apžiojimas. Svarbu, kad žindantis kūdikis apžiotų kuo daugiau aureolės (tai rudasis plotelis aplink spenelį).
• Primaitinimo pradžia. Gydytojai pradėti primaitinti kietu maistu pataria nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis tam jau pasirengęs. Net ir pradėjus primaitinimą, didžioji dalis kalorijų vis dar gaunamos iš mamos pieno arba pieno mišinio iki 12 mėn. „Nevisavertė mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir vaikui iki dvejų metų“, - teigia specialistė A. Storpirštienė.
• Socialiniai ir aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui. Atrankinis valgymas taip pat yra rizikos veiksnys nepakankamam svoriui.

2. Sutrikęs kalorijų įsisavinimas

Kai kurie kūdikiai gali suvartoti pakankamai kalorijų, bet jų neįsisavina dėl virškinimo sistemos sutrikimų:

• Refliuksas. Refliuksas (atpylimas) yra skirstomas į fiziologinį ir gastroezofaginį, ir gali trukdyti maisto medžiagų įsisavinimui.
• Alergijos ir jautrumas maistui. Dalis kūdikių yra alergiški arba apskritai netoleruoja tam tikrų maisto produktų. Jautrus kūdikis gali sunkiau virškinti glitimo turinčius produktus, pieno produktus, jie gali sudirginti žarnyną, sukelti viduriavimą.
• Celiakija. Pirmieji celiakijos požymiai gali pasireikšti vos pradėjus kūdikį primaitinti, pavyzdžiui, grūdų produktais.
• Virškinamojo trakto ligos. Vaikas gali sirgti virškinamojo trakto liga, dėl kurios ne visiškai pasisavinamos maisto medžiagos. Vienas galimų susirgimų - Cistinė fibrozė (įgimta išorinės sekrecijos liaukas pažeidžianti liga). Ši liga pažeidžia daugelį organų, bet dažniausiai ir labiausiai - plaučius, žarnyną, kepenis ir kasą.

3. Padidėjęs kalorijų poreikis dėl greitos medžiagų apykaitos ar ligų

Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau papildomų kalorijų, nes gautąsias jie greitai metabolizuoja arba serga ligomis, didinančiomis energijos poreikį:

• Neišnešiotumas. Kūdikiams, gimusiems anksčiau nei 37 nėštumo savaitę, reikia daugiau kalorijų.
• Kvėpavimo sunkumai. Padidėjęs kvėpavimo darbas reikalauja daugiau energijos.
• Širdies ligos. Tyrimai rodo, kad tam tikromis širdies ligomis sergantiems vaikams reikia 40 proc. daugiau energijos (t. y. kalorijų).
• Genetika ir endokrininės sistemos sutrikimai. Apie 10 proc. vaikų nutukimo atvejų nulemia genetika ar endokrininės sistemos sutrikimai, tačiau genetiniai veiksniai ir endokrininės sistemos disbalansas gali lemti ir per mažą svorį. Žemą vaiko ūgį gali lemti įvairios genetinės ligos. Anot gydytojos I. Margelienės, neretai vaikams fiksuojamas ir skydliaukės veiklos susilpnėjimas, kuris pasireiškia greitu nuovargiu, atminties suprastėjimu ar net jėgų stoka. Kalbant apie žemaūgystę, jai didžiausią įtaką daro hormonų pusiausvyra: gali būti sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Skydliaukės hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, todėl jie irgi turi didelės įtakos augimui ir vystymuisi. Taip pat vaikas gali būti žemo ūgio vėluojant lytiniam brendimui.
• Miego trūkumas. Kaip pasakojo gydytoja, vaiko endokrininei sistemai įtakos gali turėti ir miego trūkumas, nes būtent daugybė hormonų išsiskiria cirkadiniu paros ritmu. Jei yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti ir augimo hormono pusiausvyra.
• Lėtinės ir ūminės ligos. Dažnos ligos, silpnas imunitetas turi įtakos augimo hormono sekrecijai. Ūgio augimas gali sutrikti ar jis slopti ir sergant lėtinėmis, autoimuninėmis ligomis, todėl kai kurių šių ligų gydymui skiriami vaistai. Galbūt vaikas mažai priauga svorio dėl gripo, pneumonijos, šlapimo takų infekcijų, plaučių ligų ar ausies ligos. Kai vaikas ims sveikti, svorio augimas vėl atsinaujins.

Ką daryti? Pagalbos strategijos ir rekomendacijos

Pastebėjus vaiko svorio mažėjimą ar nepakankamą augimą, svarbu veikti kompleksiškai ir kreiptis pagalbos į specialistus. Štai ką galite daryti:

1. Konsultacijos su specialistais ir diagnostika

Visada geriausia kreiptis į specialistus, kad gautumėte individualias rekomendacijas. „Šeimos gydytojas įvertins vaiko fizinę raidą, o pastebėjęs staigių pasikeitimų rekomenduos pasitarti su vaikų endokrinologe“, - sakė gydytoja I. Margelienė. Pirmiausia turėtumėte pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti keletą tyrimų, kad būtų atmestos ligos, kurios gali lemti per greitą ar per lėtą svorio augimą (dažniausiai tai endokrininės ligos).

Jei vaikas, anot I. Margelienės, nuolat ištroškęs, keliasi gerti naktį, pasikeitė jo charakteris, gausiai šlapinasi, vertėtų atlikti tyrimą dėl cukrinio diabeto. Vaikui esant žemo ūgio jam atliekami pagrindiniai tyrimai: kraujo, šlapimo, tiriamas elektrolitų balansas, nustatomas vaiko kaulinis amžius. Kai vaikas nusiunčiamas endokrinologo konsultacijai, nustatoma hormonų koncentracija. Taip pat vaikas ištiriamas genetiškai.

„Labai svarbu yra stebėti ūgio augimo dinamiką metų bėgyje, tada galima pastebėti, kada augimas sulėtėjo, ieškoti priežasties: gal vaikas serga lėtine inkstų liga, kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, hipotireoze ar kitomis ligomis“, - akcentavo specialistė A. Storpirštienė. „Kartu su tėvais diskutuosime ir išspręsime problemą“, - sako gydytoja I. Margelienė. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas. Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.

2. Mitybos korekcija ir subalansuoti įpročiai

Tinkama mityba yra esminė vaiko augimui ir vystymuisi, todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai maistingųjų medžiagų. Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.

Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius. Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi. Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai.

• Didinkite patiekalų energinę vertę. Išmintingai didinkite patiekalų energinę vertę. Pavyzdžiui, košę virkite ne vandenyje, o piene, gardinkite aliejumi, sviestu, smulkiai tarkuotu sūriu, saulėgrąžų, moliūgų sėklų milteliais, kavamalėje smulkiai sutrintais lazdyno riešutų milteliais. Žinoma, nereikia viskuo barstyti vienu metu. Kartą košę duokite su aliejumi, kitą kartą su riešutų milteliais ir t.t. Pagardų kiekis turi neužgožti skonio, pakaks 1 arbatinio šaukštelio šimtui gramų košės.
• Reguliarūs valgymai. Nepraleiskite vaiko valgymų - jis turi valgyti pusryčius, pietus, vakarienę ir užkandžiauti 3 kartus per dieną, kitaip tariant, 5-6 kartus per dieną tuo pačiu metu. Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą.
• Subalansuota mityba. Visi vaikai nusipelnė valgyti kokybišką ir subalansuotą maistą, tačiau jeigu vaikui blogai auga svoris, tėvų atsakomybė dar padidėja. Svarbu įtraukti bent 5 porcijas įvairių vaisių ir daržovių (viena porcija - maisto kiekis, telpantis į vaiko saują). Vaisiai ir daržovės yra geras vitaminų, mineralų ir maistinių skaidulų šaltinis - jie būtini norint palaikyti sveiką žarnyną ir užkirsti kelią virškinimo problemoms. Vaisiai ir daržovės turėtų sudaryti apie trečdalį paros maisto kiekio. Taip pat įtraukite daug baltymų turinčių produktų: liesos mėsos, kiaušinių, žuvies (1-2 kartus per savaitę), pupelių ar kitų ankštinių augalų. Baltymus kūnas naudoja augimui ir organizmo atsinaujinimui. Rinkitės liesesnę mėsą ir ribokite bet kokią perdirbtą mėsą.
• Venkite nesveiko maisto. Kai vaiko svoris per mažas, gali kilti pagunda duoti kaloringo, bet nesveiko maisto - saldainių, saldžių sausainių, bandelių, pyragaičių, saldžių gėrimų. Nors jie suteikia kalorijų, bet stokoja naudingų maistinių medžiagų.
• Valgymo aplinka. Atsipalaiduokite - maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso. Sukurkite teigiamas emocijas - pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme. Leiskite vaikui valgyti pačiam. Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų. Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val. prieš valgį.

3. Žindymo ypatumai ir pagalba

Bandymai išsiaiškinti, ar kūdikis priauga pakankamai svorio, gali kelti nerimą, tačiau sverti mažylio po kiekvieno valgymo nereikėtų. Skiriasi berniukų ir mergaičių, taip pat motinos pienu ir mišiniais maitinamų kūdikių svoris. Ant kūdikių buteliukų yra žymos, nurodančios, kiek mililitrų pieno ar mišinio duodate kūdikiui, tačiau tai - ne vienintelis būdas išmatuoti suvartojamo maisto kiekį. Stebėdami, kaip mažylis čiulpia ir ryja, galite prognozuoti, ar žindymas yra efektyvus. Priglausti prie krūties, kūdikiai čiulpia greitai, o kai pienas pradeda tekėti, tempas sulėtėja, burnos judesiai šiek tiek pasikeičia. Jei manote, kad pieno nepakanka, yra strategijų, kaip pagausinti pieno gamybą. Tiesiog dažniau kūdikį glauskite prie krūties, būtinai žadinkite ir maitinkite kūdikį naktį, taikykite oda prie odos kontaktą, žindykite kas 1-2 val. Be to, žindomo kūdikio suvartojamų kalorijų kiekį galima padidinti jam papildomai duodant ištraukto motinos pieno ar mišinio.

4. Bendrieji patarimai ir mikrobiotos palaikymas

Tėvams svarbu stebėti vaiko mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą, taip pat skatinti sveiką gyvenimo būdą. Net jei vaikas neturi pakankamai svorio, skatinkite jo fizinį aktyvumą, kartu iškylaukite, sportuokite, žaiskite judrius žaidimus. Jeigu tyrimai nerodo sveikatos sutrikimų, antrasis žingsnis turėtų būti vaiko mikrobiotos pažadinimas. Tam pasitelkite probiotinę mitybą (daugiau raugintų ir fermentuotų produktų) bei probiotikų preparatus. Probiotikų papildai padės išsijudinti gerosioms vaiko žarnyno bakterijoms ir subalansuos mikrobiotą.

tags: #ar #normalu #kad #vaiko #svoris #mazeja

• Sužinokite apie priėmimą į priešmokyklinio ugdymo grupes
• receptas įdarytiems kiaušiniams su šonine
• A. Juozaičio visuomeninė veikla
• Kaip nustatoma globa ir rūpyba
• Apie Dvynius, gimusius Kiaulės metais