Ar moterys, neturinčios vaikų, gamina pieną?
Motinos pienas yra nepaprastai vertingas maisto šaltinis, aprūpinantis kūdikį visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis ir apsaugančios jį nuo įvairių ligų. Tačiau ne visos mamos žino, kad pieno sudėtis laikui bėgant kinta, o jo gamyba yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių.
Pagrindiniai motinos pieno komponentai yra angliavandeniai, baltymai ir riebalai, taip pat vanduo, užtikrinantis skysčių balansą. Be šių pagrindinių maistinių medžiagų, motinos piene aptinkama daugiau nei 40 fermentų, gyvų ląstelių, hormonų, kurie reguliuoja organizmo funkcijas, ir net mikro-RNR molekulių, turinčių įtakos imuninei sistemai ir ląstelių vystymuisi. Oligosacharidai, dar vadinami prebiotikais, maitina naudingąsias žarnyno bakterijas, o baltymai skatina kūdikio augimą, vystymąsi ir stiprina imuninę sistemą.
Iškart po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis - tirštas, lipnus skystis, dar vadinamas „skystuoju auksu“. Pirmosiomis paromis jo išsiskiria nedaug (iki 40-50 ml), tačiau jis itin svarbus naujagimiui. Priešpienyje gausu antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių, kurie apsaugo kūdikį nuo infekcijų pereinant iš sterilios aplinkos į pasaulį, pilną mikroorganizmų. Be to, priešpienis veikia kaip lengvas vidurius laisvinantis vaistas, padedantis greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms.
Priešpienį palaipsniui pakeičia pereinamasis pienas, kurio spalva kinta nuo gelsvos iki baltos. Jo gamybos kiekis didėja, atsižvelgiant į kūdikio poreikius. Pereinamasis pienas yra riebesnis ir kaloringesnis, jame daugiau laktozės, todėl jis idealiai tinka greitai augančiam naujagimiui. Maždaug po dviejų savaičių nuo gimdymo pereinamasis pienas virsta brandžiuoju pienu, kuris yra šviesesnis, baltas ar net melsvas.
Nemažai žindančių mamų nerimauja dėl pieno vertės, jei žindymas tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti iki 24 mėnesių, o tai patvirtina ir daugybė mokslinių tyrimų. Pasak PSO sukauptų duomenų, tik 1-2% moterų dėl specifinių organizmo patologijų negali gaminti pieno. Dažniausiai tai moterys, kurios iki nėštumo sirgo rimtomis ligomis, turėjo sunkumų pastojant ar išnešiojant vaikus. Visos kitos, sėkmingai išnešiojusios ir pagimdžiusios vaikelį, potencialiai gali gaminti pieną.
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad žindymą inicijuoja beveik visos motinos (98%), tačiau per pirmuosius tris mėnesius žindyti nustoja apie 34% motinų. Kritiškiausias laikotarpis yra pirmieji 1-4 mėnesiai, kai daugiausiai motinų nutraukia žindymą. Vėliau šis skaičius mažėja. Dauguma motinų, nutraukiančių žindymą, nurodo patirtą stresą, staigų pieno dingimą, manomą nepakankamą pieno gamybą ar kūdikio nenorą žįsti krūtį. Tačiau svarbu pastebėti, kad apie pieno trūkumą motinos dažniausiai sprendžia pagal numelžtą pieną, kūdikio verksmą ar tuščias krūtis, o ne pagal objektyvų rodiklį - kūdikio svorio augimą.
Klaidingi įsitikinimai ir išankstinės nuostatos dažnai lemia motinų sprendimą nutraukti žindymą. Pavyzdžiui, dažnas kūdikio noras valgyti kas 1-1,5-2 valandas klaidingai interpretuojamas kaip pieno trūkumas, lyginant su kūdikiais, maitinamais mišiniais, kurie miega ilgesnius periodus. Tačiau mišinys yra sunkiai virškinamas maistas, o motinos pienas lengvai įsisavinamas. Be to, kiekvienos mamos organizmas yra individualus, ir pieno gamybos poreikis bei stimuliacijos dažnumas gali skirtis.
Kai kuriais atvejais motinos neteisingai interpretuoja pieno kiekį ar jo kokybę. Pavyzdžiui, melžiant krūtis, išteka nedidelis kiekis pieno, nes tai nėra „karvės tešmuo“. Pieno gamyba stimuliuojama ilgiau trunkant žindymui ar melžimui (ne trumpiau 20 minučių). Taip pat svarbu suprasti, kad pienas visada yra toks, kokio reikia kūdikiui. Pirminis pienas yra skystesnis, mėlynos spalvos, praturtintas laktoze, o galinis - riebesnis ir sotumo jausmą suteikiantis. Jei kūdikis nori žįsti dažnai, tai nereiškia, kad pieno trūksta. Tai gali būti jo poreikis būti arčiau mamos, ar tiesiog natūralus virškinimo procesas.
Svarbu paminėti, kad skysčių vartojimas, didinantis pieno gamybą (pvz., kmynų arbata), dažnai yra nepagrįstas ir gali net slopinti pieno gamybą, jei vartojamas per didelis kiekis.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti kūdikius iki 2 metų ir ilgiau, kol vaikas pats atsisako krūties. Ilgiau nei 2 metus vaikai retai patys atsisako žindymo, dažniausiai tai įvyksta tarp 3-4 metų. Vakarų kultūroje žindymo kultūra buvo smarkiai pažeista atsiradus dirbtiniam maitinimui ir pasikeitus vertybėms. Tačiau daugelyje Azijos, Afrikos ir Indijos šalių iki 2 metų žindymas yra beveik šimtaprocentinis, ir tai nelaikoma neįprastu ar neetišku.
Dažna klaida, galinti sukelti geležies trūkumą, yra pieno vartojimas iš karto po maisto, ypač košės. Pienas neutralizuoja geležį, todėl rekomenduojama palaukti bent valandą po valgio, prieš duodant kūdikiui gerti pieno. Geležies trūkumas gali pasireikšti ir paaugliams dėl intensyvaus augimo, streso ar netinkamos mitybos.
Nors motinos pienas yra nepaprastai vertingas, svarbu nepamiršti, kad jo nepakanka visų maistinių medžiagų poreikiams tenkinti, kai vaikas greitai auga. Todėl laiku ir protingai pradėtas primaitinimas yra būtinas. Primaitinimą rekomenduojama pradėti nuo kruopų arba daržovių, o mėsos duoti nedideliais kiekiais (apie 50 g tris kartus per savaitę). Geležies taip pat gausu grikiuose ir nevalytuose ryžiuose.
Vien motinos pieno neužtenka, ypač neišnešiotiems ar mažesniems nei 2500 gramų svorio gimusius kūdikiams, taip pat mamoms, sirgusioms mažakraujyste ar turėjusioms gimdymo patologijų. Kitiems sveikiems naujagimiams motinos pienas yra puikus pagrindas, tačiau ilgainiui jo gali nepakakti.
Labai svarbu suprasti, kad pienas krūtyse gaminasi pagal paklausos ir pasiūlos dėsnį. Kūdikio žindymas stimuliuoja hormonų išsiskyrimą, kurie skatina pieno gamybą ir tekėjimą. Jei pienas krūtyse lieka nepanaudotas, pieno gamyba gali sumažėti. Todėl svarbu reguliariai stimuliuoti krūtis žindymu ar retkarčiais švelniu pienuko nusitraukimu, jei jaučiamas diskomfortas. Tačiau nereikėtų persistengti ir melžti pieno po žindymo, nes tai gali paskatinti dar didesnę gamybą.
Stresas, vaistai, hormonų sutrikimai, čiulptukų ir buteliukų naudojimas gali neigiamai paveikti pieno gamybą. Svarbu vengti streso, pasikonsultuoti su specialistais dėl vaistų vartojimo, o jei naudojami čiulptukai ar buteliukai, stengtis kuo dažniau grįžti prie natūralaus žindymo.
Motinos pienas yra nepaprastai vertingas maistas, teikiantis ne tik mitybinę naudą, bet ir stiprinantis ryšį tarp motinos ir vaiko. Nors pieno neturėjimo sindromas egzistuoja, dažniausiai tai yra susiję su klaidingais įsitikinimais, o ne su fizine negale gaminti pieną. Svarbu ieškoti informacijos, konsultuotis su specialistais ir pasitikėti savo organizmu.
Burnoje tirpstanti šoninė | Gaminti pačiam verta? (E3)
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
