Karjeros ir motinystės derinimas moterims Lietuvoje: iššūkiai, galimybės ir palaikymas
Šeima ir darbas - daugelio Lietuvos gyventojų pagrindinės gyvenimo vertybės, tačiau dažnas mūsų šalies gyventojas susiduria su profesinio gyvenimo ir šeimos pareigų derinimo problema. Šiandien, kai ir vyrai, ir moterys vienodai dalyvauja darbo rinkoje, kurioje vyrauja ilgų darbo valandų, intensyvaus darbo tempo ir aukštų darbo kokybės reikalavimų, naujų technologijų diegimo kultūra, šeimoms, auginančioms mažamečius vaikus, dažnai iškyla darbo ir šeimos pareigų suderinimo dilema.
Lietuvoje, LR statistikos departamento duomenimis, vis dar didžiausia procentinė dalis vaikų priežiūros atostogų išeina moterys, todėl dažniausiai jos susiduria su profesinės karjeros tęstinumo trūkdžiais, motinystės ir karjeros suderinimo galimybių problema. Nors vyrų ir moterų lygių teisių judėjimai pasiekė nemažai teigiamų rezultatų, manoma, kad moterys vis dar yra diskriminuojamos darbe dėl tokių pareigų kaip motinystė ir papildomų atostogų - vaikui auginti ir prižiūrėti (Pavilionienė, 2010).
Tyrimų įžvalgos ir iškeltos hipotezės
Šio straipsnio tyrimo objektas yra moterys, dirbančios ir auginančios vaikus. Tyrimo tikslas - nustatyti motinystės ir karjeros suderinimo galimybes Lietuvoje. Buvo iškelta hipotezė, kad moterys - mamos yra nepaklausi darbuotojų grupė, kuri dažnai diskriminuojama Lietuvos įmonėse. Ją patvirtinti ar paneigti darbe buvo naudotasi anketine apklausa, išplatinta internete. Šiuo tyrimo būdu buvo apklaustos moterys iš įvairių Lietuvos regionų.
Buvo atlikta mokslinės literatūros analizė apie moterų diskriminaciją Lietuvos įmonėse. J. Čyžiūtė, M. A. Pavilionienė, E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė (2010) ir kiti atkreipė dėmesį, kad motinos vaidmens šeimoje stereotipas dažnai trukdo moterų karjeros sėkmei ir galimybėms Lietuvoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje dauguma moterų teikė pirmenybę šeimai, o ne darbui. Moterims, užimančioms vadovaujančias pareigas, buvo mažiau tikėtina išeiti motinystės atostogų, palyginti su ne funkcinėmis darbuotojomis. Tyrimo duomenimis, jaunos mamos Lietuvoje, kaip pagrindines grįžimo į darbo rinkos priežastis įvardija savirealizaciją, darbo vietos išsaugojimą arba finansinių išteklių stabilumo siekį.
Iššūkiai ir diskriminacija darbo rinkoje
Dirbančios ir vaikus auginančios moterys susiduria su konkrečiais iššūkiais. Inga Jablonskė, „WoW University“ įkūrėja ir „1000 moterų projekto“ iniciatorė, pastebi: „Diskriminacijos pavyzdžių tikrai netrūksta: darbo pokalbiuose moteris neretai išgirsta verdiktą - esą mažus vaikus auginanti mama dažnai neišeis į darbą, nes vaikai sirgs, taip pat negalės pilnai įsitraukti ar vykti į komandiruotes. Tai rodo, kad motinystė neretai laikoma kliūtimi.“ Panašią patirtį mini ir buvusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė: „Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dalis dar pademonstruoja praeitimi dvelkiantį požiūrį - moteriai su mažais vaikais primetamas nepatikimumo šleifas.“
Kintančiame šeimos modelyje tarp tėčio ir mamos iš dalies vyrauja tradicinis vaidmenų pasiskirstymas, kuomet tėtis atsakingas už finansinį stabilumą, o mama - už namų ūkio priežiūrą ir vaikų auklėjimą. Visgi, VDU edukologijos dokt. G. Tamoliūnė pristato vaidmenų derinimo šeimoje svarbą: „Visgi, jaunieji tėvai pastebi, kad tradicinis vaidmenų pasiskirstymas jau nebėra toks stiprus bei aktualus ir labiau priklauso nuo susidariusios situacijos, kurios metu tėvai geba keistis vaidmenimis ir pareigomis“. Tyrėjos teigimu, kai kalbama apie vaidmenų naštą, priskirtus ir suvoktus vaidmenis svarbu ieškoti kompromisų, nes sunku susidoroti su iškilusiomis kliūtimis ir naujomis atsakomybėmis, patiriama įtampa bei vidiniais konfliktais.
Motinystės įgytos kompetencijos - vertingas resursas
Nepaisant iššūkių, motinystė suteikia neįkainojamų įgūdžių. Inga Jablonskė akcentuoja, kad namuose išmokstami įgūdžiai - kaip tik yra labai vertingi, o kartais net vertingesni nei tie, kurie kaupiami biure. „Su vaiku susitarti kartais sunkiau nei su kolega - tai stiprina derybų įgūdžius ir empatiją. Šeimos biudžeto planavimas tampa tikru finansų valdymu, o kasdienis daugybės užduočių derinimas - projektų vadyba“, - sako ji. Mokslų daktarė, Islandijos universiteto profesorė Inga Minelgaitė Antanavičienė priduria, kad tiesa ir tai, kad motinystė suteikia puikią progą išvystyti daugybę kompetencijų. „Supratimas, kad motinystėje ugdomi gebėjimai yra tokie pat realūs ir reikšmingi kaip formali darbo patirtis, turėtų tapti norma, o ne išimtimi,“ - pabrėžia Inga Jablonskė.
Sėkmingas motinystės ir karjeros derinimas yra įmanomas, o esminiai kintamieji šiai sėkmei užtikrinti: pačios moters ryžtas, noras bei vertybių perkainojimas gimus vaikams; gebėjimai planuoti laiką; artimųjų palaikymas.
Valstybės ir darbdavių vaidmuo užtikrinant lygias galimybes
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje nėra tinkamos socialinės sistemos, kuri sukurtų sąlygas moterų karjeros plėtrai. Taip pat nėra lanksčios darbo valandų sistemos moterims, auginančioms vaikus, ir nėra tinkamų santykių tarp darbdavio ir darbuotojo po motinystės atostogų. Šiuolaikinėse visuomenėse moterys dažnai susiduria su iššūkiu suderinti karjeros siekius ir motinystės pareigas. Tai gali būti nelengva užduotis, tačiau tinkamai planuojant ir pasirinkus tinkamą darbo vietą, šį balansą galima pasiekti.
Vis daugiau įmonių, ypač technologijų sektoriuje, supranta lankstaus darbo grafiko svarbą, suteikiant galimybę moterims būti produktyvioms darbuotojoms ir kartu atsidavusioms mamoms. Vienas iš pagrindinių aspektų, siekiant derinti karjerą ir motinystę, yra efektyvus laiko planavimas. Moterys, derinančios darbą ir šeimos gyvenimą, dažnai susiduria su daugybe užduočių tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Todėl labai svarbu tinkamai susiplanuoti laiką, kad galėtumėte produktyviai atlikti savo darbus, o taip pat skirti pakankamai dėmesio vaikams ir šeimai. Lankstumas darbo grafike taip pat padeda valdyti laiką ir leidžia prisitaikyti prie šeimos poreikių.
Šeimai draugiškos darbo vietos: lankstumas ir privalumai
Šiandien vis daugiau įmonių supranta, kad šeimai draugiškos darbo sąlygos ne tik padeda darbuotojams geriau suderinti asmeninius ir profesinius įsipareigojimus, bet ir pritraukia bei išlaiko aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Ypač technologijų sektoriuje, kur darbas dažnai gali būti atliekamas nuotoliniu būdu, lankstumas tampa vienu svarbiausių kriterijų, siekiant pritraukti talentus.
IT staffing Belgrade yra puikus pavyzdys, kaip įmonės prisitaiko prie šių tendencijų. Belgrade įsikūrusios įmonės siūlo lanksčias darbo sąlygas, kurios leidžia dirbančioms motinoms laisviau valdyti savo laiką, taip pat nuotolinis darbas tampa vis dažniau praktikuojamas. Panaši situacija pastebima ir IT staffing Armenia. Armėnijoje technologijų sektorius sparčiai auga, ir daugelis įmonių taip pat įgyvendina šeimai draugiškas iniciatyvas. Nuotolinis darbas ir hibridinis darbo modelis leidžia moterims planuoti savo laiką taip, kad jos galėtų produktyviai dirbti ir skirti laiko šeimai.
Darbdaviams svarbu kurti sistemas, kurios leistų mamoms per motinystės laikotarpį patogiai mokytis, sekti inovacijas ir išlikti profesiniame ritme. Didžiausią įtaką darbuotojui, siekiančiam derinti darbą ir šeimą, padaro darbdavių teikiamos lengvatos, kurios paremtos lanksčiomis darbo organizavimo formomis, sutrumpinta darbo diena, lanksčiu darbo grafiku. „Apklausti darbdaviai Lietuvoje supranta, kad yra svarbi organizacijos kultūra, kuri apima pokalbius ir domėjimąsi darbuotojo šeimos poreikiais, bendradarbiavimą tarp darbuotojų ir administracijos, darbuotojo poreikių analizę, geranoriškumą ir palankų požiūrį į darbuotojo problemas, o visa tai užtikrina darbuotojų lojalumą ir gerą savijautą bei kokybišką darbą“, - teigia edukologė I.
Valstybė turi užtikrinti vienodą atlygį už tą patį darbą ir pasirūpinti infrastruktūra - darželiais bei lanksčiomis paramos priemonėmis, kurios mažintų barjerus. Darbdaviai esą turėtų sudaryti galimybes mamoms mokytis, palaikyti ryšį su darbu jų motinystės laikotarpiu ir pripažinti šeimos patirtyje įgytas kompetencijas kaip profesines. O visuomenė turi keisti požiūrį.
Vieniša mama - komplimentas, o ne gailestis
Kasdienybėje kartais girdima frazė „ji gi vieniša mama“ dažnai skamba kaip nuosprendis. Bet pašnekovės sako - tai turi virsti komplimentu. „Išgirdusi frazę „vieniša mama“ jaučiu pasididžiavimą, nes pati nemažai metų ja buvau ir didžiausią karjeros postūmį pasiekiau būtent būdama vieniša mama - sako Inga Minelgaitė Antanavičienė. - „Tai stiprybės ženklas.“ Inga Jablonskė priduria: „Už šios frazės dažnai slepiasi šablonas - tarsi kalbėtume apie auką. Bet realybė priešinga: vieniša mama žongliruoja dešimtimis rolių - ekonomine našta, buitimi, vaikų priežiūra, saviugda, darbu. Tai ne silpnumas, tai - lyderystė.“ Aušrinė Armonaitė priduria: „Tos mamos, kurias matau savo aplinkoje, mane įkvepia. Jos per dieną padaro daugiau nei daugelis kitų.“
Grįžimas į darbo rinką po motinystės atostogų
Kasmet šimtai Lietuvos moterų po motinystės atostogų grįžta į darbo rinką. „Svarbiausia nepanikuoti ir suprasti, kad pirmosios dienos ar savaitės bus emociškai intensyvios. Ilgą laiką praleidus namie, dažnai moteriai atrodo, kad ji viską pamiršo bei atsiliko nuo rinkos tendencijų. „Nė velnio, nes čia taip pat kaip išmokti važiuoti dviračiu“, - dalijasi viena mamų. „Svarbu kelti sau realius lūkesčius. Jei įtikinėsime save, kad per metus ar dvejus viską pamiršome, pačios sau uždarysime duris. Sukaupta patirtis niekur nedingsta, tik reikia vėl „įsivažiuoti”. Pora savaičių darbe po grįžimo ir vėl jautiesi pilna pasitikėjimo. Man asmeniškai grįžimas po motinystės atostogų atrodo žymiai lengvesnis nei pozicijos ar įmonės keitimas”, - teigia Agnė.
Grįžtant į darbą po ilgesnės pertraukos dažnai lydi nepasitikėjimas savimi. Po daugelio metų kyla klausimai - ar vis dar esu tinkama darbo rinkai? Viktorija pabrėžia, kad būtent šie psichologiniai barjerai neretai tampa didesne problema nei pati darbo paieška. Katažina Bylinska pritaria, kad svarbiausia - rasti balansą tarp šeimos ir darbo. „Motinystė nereikalauja atsisakyti karjeros. Reikia tik atrasti būdus, kaip suderinti šiuos du gyvenimo aspektus“, - sako moteris.
Mamos kaltės sindromas ir pasitikėjimas savimi
Daugelis dirbančių mamų nuolat jaučia vidinį konfliktą - darbe mintys krypsta į vaikus, namuose - į darbo reikalus. Ypač sunku, kai vaikai suserga. Tačiau, Agnės teigimu, grįžus į darbą, su vaikais praleistas laikas tapo net kokybiškesnis nei būnant namuose visą dieną. Dauguma dirbančių mamų jaučia mamos kaltės sindromą. „Manau, kad mums tas kaltės apraiškas įveikti gali padėti sąžiningumas sau, - pasakoja Agnė, - Kai atrodo, kad galėčiau būti geresnė mama, tiesiog klausiu savęs - ar padariau viską, ką galėjau?“
Moteris prisimena, kaip naiviai įsivaizdavo savo grįžimą į darbą: „Galvojau, kad vienu metu ir dirbsiu, ir būsiu puiki mama, ir kasdien gaminsiu sveiką vakarienę, ir sportuosiu, ir žaisiu su vaikais, ir dar raidelių juos mokysiu. Su laiku išmokau atleisti sau tuos įsivaizduojamus netobulumus. Kitais vakarais, kai nebelieka energijos žaidimams, skaitau knygą ant sofos arba kalbuosi su vyru, o vaikai, pasirodo, puikiai užsiima patys. Svarbiausia palaikyti balansą ir skirti dėmesio ne tik vaikams, bet ir savo antrajai pusei ir, žinoma, sau”, - tvirtina Agnė.
„Dabar suprantu, kad nereikia bijoti pripažinti - visko aprėpti neįmanoma. Perfekcionizmas šioje situacijoje tampa mūsų priešu. Kad ir kokia stipri bebūtum, kartais reikia nuleisti kartelę ir priimti pagalbą iš šalies. „Po antrųjų motinystės atostogų į darbo rinką grįžau jau geriau pasiruošusi. Perplanavome šeimos išlaidas ir pasisamdėme auklę, kuri padėtų vaikų ligų atvejais“, - dalijasi patirtimi A. Jankauskė.
„Kiekviena moteris motinystę išgyvena skirtingai. Vienoms tai tampa gyvenimo pilnatvės šaltiniu ir jos atranda save būdamos namie su vaikais. Aš priklausau antrajai grupei, - atvirai pripažįsta komunikacijos vadovė, - Po kurio laiko pradėjau ilgėtis savo profesinio gyvenimo ritmo, kasdienių iššūkių, kolegų. Visgi laikas parodė, kad šis sprendimas buvo naudingas visai šeimai. Kai mama jaučiasi realizavusi save, jos džiaugsmas ir energija persiduoda visiems namiškiams. Dabar suprantu - nėra vieno teisingo būdo būti mama, svarbiausia išdrįsti rinktis tai, kas tinka būtent tau ir tavo šeimai”, - užbaigia pokalbį A.
Aušrinė Armonaitė akcentuoja pasitikėjimo savimi svarbą: „Pirmiausia kiekviena turime sau pasakyti: aš galiu. Jei į darbo pokalbį einame jau nusiteikusios, kad mūsų nepasirinks, tai trukdo parodyti savo stiprybes. Reikia tikėti savo jėgomis, nes kompetencija vis tiek išlieka esminiu faktoriumi. O buvimas mama yra nuostabus pasiekimas, kuris profesinį profilį dar labiau praturtina.“
Karjeros konsultavimo paslaugos ir modelis
Lietuvos jaunos šeimos retai naudojasi karjeros konsultavimo paslaugomis, kurios turėtų sumažinti įtampą, kylančią tarp darbdavių poreikių ir darbuotojų lūkesčių. Jauni tėvai teigia, kad jie dažniausiai išmano įstatymus, numatančius lengvatas, susijusias su šeimos ir darbo derinimu. Tačiau tik 16,1 proc. žino, kad šeimos ir karjero derinimo klausimais galima kreiptis į darbo biržos konsultantus. „Ekspertiniai interviu su darbdaviais ir jų personalo specialistais, aukštųjų mokyklų ir darbo biržos karjeros konsultantais parodė, kad karjeros konsultavimo paslaugos dėl darbo ir šeimos įsipareigojimų vykdymo ieškantiems darbo, dirbantiems ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose asmenims yra menkai išplėtotos, beveik neteikiamos“, - pristato VDU Edukologijos katedros dėstytoja dr. E.
Kalbant apie šeimos ir karjeros derinimo socialinį modelį, svarbu išskirti keturis šeimą, tėvystę, darbą ir karjerą apjungiančius, valstybinį, socialinį, institucinį ir individualų lygmenis. Šie tyrimo metu išskirti aspektai gali padėti lengviau susitvarkyti su pareigomis, atsakomybėmis ir asmeniais siekiais.
| Lygmuo | Esminės sudėtinės dalys |
|---|---|
| Valstybinis | Palankios jaunai šeimai įstatyminės bazės kūrimas; Karjeros konsultavimo sistemos diegimas. |
| Socialinis | Karjeros konsultantų paslaugų plėtra; Grįžtančiųjų iš motinystės ir tėvystės atostogų į darbo rinką palaikymas; Vaikų priežiūros ir paramos galimybių didinimas. |
| Institucinis | Lankstaus darbo grafiko derinimas; Šeimai draugiškos darbo vietos kūrimas; Aktyvaus dialogo tarp darbuotojo ir darbdavio palaikymas; Palankios jaunai šeimai organizacijos kultūros plėtojimas; Nuolatinė karjeros konsultantų pagalba. |
| Individualus | Atsakingas skirtingų vaidmenų derinimas; Dialogo šeimoje paieškos; Balanso tarp darbo ir šeimos palaikymas; Karjeros planavimas ir valdymas. |
Rekomendacijos sėkmingam derinimui
Anot tyrėjų, siekiant įgyvendinti šį modelį jaunoms šeimoms ir karjeros specialistams reikia aktyviau išsakyti nuomonę dėl prielaidų sudaryti lankstesnes darbo sąlygas darbovietėse, atsižvelgiant į galimybes, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei dalyvauti atvirose ir intensyviose diskusijose su darbdaviais, analizuojant palankias jaunai šeimai darbo sąlygas ir draugišką darbo aplinką.
Kaip vieną svarbiausių rekomendacijų VDU tyrėjos išskiria karjeros konsultavimo paslaugų plėtrą ir informacijos apie galimas konsultacijas sklaidą. „Lietuvoje svarbu plėsti karjeros konsultavimo paslaugas, teikiant patarimus apie jaunos šeimos ir karjeros derinimo ir laiko bei išteklių planavimo galimybes, įtraukiant į šią veiklą darbo biržos atstovus ir karjeros konsultantus bei žmonių išteklių vadybininkus bei numatyti viešinimo instrumentus, kurie padėtų informuoti jaunas šeimas apie tai, kokios lengvatos arba palengvinimo priemonės galėtų padėti planuoti ir derinti šeimos ir karjeros įsipareigojimus, tam kad informacija tikslingai pasiektu jaunas šeimas ir įmonių vadovus“, - rekomendacijas aptaria VDU Edukologijos katedros docentė dr. A.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
