Skiepai mokyklose: tvarka, reikalavimai ir svarba
Prasidėjus naujiems mokslo metams, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skiepus mokyklinio amžiaus vaikams. Vaikų kolektyvuose didėja rizika užsikrėsti oro lašeliniu keliu plintančiomis infekcijomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie skiepų svarbą ir būtinybę, ypač mokyklose. Augantis neskiepytų vaikų skaičius kelia susirūpinimą medikams ir visuomenės sveikatos specialistams, kurie įspėja apie galimą užmirštų ligų atgimimą. Tačiau tėvų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria: vieni palaiko skiepijimą kaip efektyvią apsaugos priemonę, kiti abejoja dėl galimo šalutinio poveikio ir pasisako už laisvą pasirinkimą. Šiame straipsnyje aptarsime skiepų situaciją Lietuvoje, argumentus už ir prieš skiepijimą mokyklose, tėvų teises ir specialistų rekomendacijas.
Skiepų svarba: istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad augantis neskiepytų vaikų skaičius yra didėjanti problema. Ji primena, kad prieš 600 metų, kai nebuvo vakcinų, sergamumas tymais, raudonuke ir kitomis ligomis siekė dešimtis tūkstančių atvejų kasmet. Pradėjus skiepyti, sergamumas sumažėjo iki pavienių atvejų, tačiau skiepijimo procesas turi būti nuolatinis. Atsiradus visuomenės daliai, kuri nebetiki skiepais, atsiranda imli visuomenės dalis. Epidemiologė teigia, kad tiek pernai, tiek šiemet daugėja ligų, kurios buvo pamirštos dėl skiepų. Tymų, kokliušo, raudonukės ir epideminio parotito atvejų registruojama dešimtimis. Dėl atsisakymo skiepyti Lietuvoje vyksta šių ligų atgimimas, o tas pats procesas stebimas ir Europoje. Kiekvienoje Europos šalyje kokliušo atvejai registruojami šimtais, o nuo tymų registruojamos mirtys Rumunijoje, kur sergamumas siekia tūkstančius. Šiemet jau fiksuota 20 tymų atvejų, kurių 70 proc. yra neskiepyti asmenys, iš kurių 5 yra vaikai. Kokliušo šiais metais nustatyti jau 32 atvejai, kai per visus praėjusius metus buvo tik 7.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) neseniai skelbė, kad iki šių metų liepos 27 d. Lietuvoje užregistruoti 44 tymų atvejai: susirgo 11 vaikų ir 33 suaugusieji. Dauguma susirgusiųjų - suaugę asmenys, kurie nebuvo skiepyti arba skiepyti tik viena vakcinos doze. Iki šių metų rugpjūčio 31 d. tokių susirgimų padaugėjo dar 7 atvejais. Pernai užregistruota 11 tymų atvejų.
Skiepai yra saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Skiepų pagalba apsaugomi ne tik pasiskiepiję asmenys, bet ir tie, kurie dėl sveikatos būklės to padaryti negali. Skiepijant vaikus, labai svarbu laiku atlikti visus rekomenduojamus skiepus pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tačiau, jei dėl ligos ar dėl kitų priežasčių, skiepus, kurie buvo numatyti Kalendoriuje, teko praleisti, reikia nedelsiant kreiptis į vaiką prižiūrintį gydytoją, kuris sudarys individualų skiepijimų planą.
Reikalavimai ir tvarka
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6 - 7 metų vaikai nemokamai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, raudonukės, epideminio parotito ir tymų; 11 metų mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso sukeltos infekcijos; 15 - 16 m. paaugliams rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
Praleidus skiepą, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jūsų vaikui gali būti sudarytas individualus skiepijimų planas.
Kaip ir kasmet, artėjant šaltajam sezonui tikėtinas peršalimo ligų ir gripo sergamumo padidėjimas, todėl rekomenduojama vaikus, ypač sergančius lėtinėmis ligomis, paskiepyti nuo gripo. Viena iš dažnesnių gripo komplikacijų yra pneumokokinės infekcijos sukelti ausų, sinusų, gerklės, plaučių ar net smegenų ir širdies uždegimai, todėl rekomenduojama pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Rizikos grupių vaikams pneumokokinės infekcijos skiepai kompensuojami valstybės.
Darželinukus ir mokinukus taip pat rekomenduojama paskiepyti nuo vėjaraupių. Ši vakcina nėra kompensuojama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, todėl tėvai ar globėjai už skiepus turi mokėti savo lėšomis.
Dėl visų skiepų vaikams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad vaikams iki 16 metų būtina skiepytis kartu su vienu iš tėvų. Pagal Pacientų įstatymą, pacientui, kuriam dar nėra 16 metų, atstovauja vienas iš tėvų, globėjas, rūpintojas. Tad nepilnametis iki 16 metų skiepytis nuo užkrečiamosios ligos atvykti turi su savo atstovais. SAM teigimu, pagal nustatytą tvarką skiepijimo paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpose. Taip pat numatyta galimybė, suderinus su vakcinacijos centru, skiepyti darbovietėse, socialinių paslaugų įstaigose, asmenų namuose ar laikinai įrengtose skiepijimo vietose. Į bet kurią skiepijimo vietą skiepytis nepilnamečiai iki 16 metų turėtų atvykti su savo atstovais.
Nuo kitų metų turėtų įsigalioti tvarka, pagal kurią mažametį į vaikų darželį leidžiantys tėvai privalės pateikti pažymėjimą, kad mažylis yra skiepytas.
Tėvų nuogąstavimai ir specialistų atsakymai
Viena iš priežasčių, kodėl mažėja besiskiepijančių, yra tėvų klaidingas įsitikinimas, kad jei nėra ligos, nereikia ir skiepijimo. Tačiau jie neįvertina, kad būtent dėl skiepų tos ligos buvo suvaldytos. Be to, tėvai labai sureikšmina nepageidaujamas povakcinines reakcijas ir bijo, kad tai gali sukelti ligas ar komplikacijas. Jie taip pat įvardija mokslo pagrįstos informacijos apie skiepus trūkumą ir abejoja vakcinų veiksmingumu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas patikina, kad reakcijos į vakcinas, kurios yra nacionaliniame imunoprofilaktikos kalendoriuje, yra labai retos. Tai vakcinos, sukurtos prieš 30-40 metų, ir apie nepageidaujamas reakcijas turime 4 dešimtmečių duomenis.
P. Gradeckas teigia, kad dabar grįžtama prie to, kad skiepai iš visuomenės sveikatos priemonės tapo individualia apsaugos priemone. Tačiau jis pabrėžia, kad tai nėra tik individualus sprendimas, nes skiepai reikalingi norint, kad liga neplistų visuomenėje. Jis pateikia analogiją su saugos diržu automobilyje: visuomenės nuomonė apie tėvus, kurie neužsega saugos diržo savo vaikams, yra labai neigiama, tuo metu apie neskiepijančius tėvus ji nėra tokia kategoriška.
Epidemiologas aiškina, kad visuomenėje egzistuoja dalis vaikučių, kurie negali būti paskiepyti arba kuriems pasiskiepijus imunitetas nesusidaro. Visuotinis skiepijimas, kai pasiekiame 98 proc., apsaugo tuos vaikus. Taip tie, kas gali pasiskiepyti, apsaugo tuos, kurie negali.
Mitai apie skiepus ir patikima informacija
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dalinasi informacija apie skiepus ir bando išsklaidyti dažniausiai girdimus mitus, tokius kaip: Vaikų skiepyti nereikia, nes pavojingos ligos išnykusios. Skiepai nėra saugūs. Skiepyti vaikus pavojinga dėl galimo šalutinio poveikio.
Mitas Nr. 1: Vaikų skiepyti nereikia, nes pavojingos ligos išnykusios.
Panašūs teiginiai labai dažnai pasitaiko prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje. Jų potekstė, matyt, kad skiepai nėra būtini. Geresnės socialinės ir ekonominės sąlygos, be abejo, turėjo netiesioginį poveikį sergamumui. Geresnė mityba, juolab gydymo antibiotikais ir kitų gydymo būdų atsiradimas, padidino ligonių išgyvenamumą. Erdvesni būstai ir mažesnis gyventojų tankumas sumažino ligų perdavimą, o mažesnis gimstamumas - ligoms imliems asmenims rizikingų buitinių kontaktų skaičių. Pavyzdžiui, sergamumas tymais per daugelį metų tai kilo, tai krito, tačiau realus, nuolatinis naujų susirgimų tymais atvejų skaičiaus kritimas sutapo su tymų vakcinos skiepijimų pradžia 1963 metais. Kitų skiepijimu išvengiamų ligų paplitimo dinamika iš esmės mažai kuo skiriasi. Galime paanalizuoti kelių išsivysčiusių šalių patirtį po to, kai jos leido imunizacijos lygiui nukristi. Trys šalys (Didžioji Britanija, Švedija ir Japonija) sumažino skiepijimą vakcina nuo kokliušo dėl su ja susijusių baimių. Poveikis buvo dramatiškas ir pasireiškė iš karto. Didžiojoje Britanijoje vakcinacijos nuo kokliušo lygiui kritus 1974 m., prasidėjo epidemija: iki 1978 m. buvo registruota daugiau nei 100 000 kokliušo atvejų, 36 mirtys. Japonijoje, maždaug tuo pačiu metu, vakcinacijos lygis sumažėjo nuo 70% iki 20 -40%. Tai lėmė susirgimų kokliušu šuolį nuo 393 atvejų be mirties atvejų 1974 m. iki 13 000 atvejų ir 41 mirties 1979 m. Švedijoje sergamumo lygis kokliušu 0-6 metų amžiaus vaikų grupėje padidėjo nuo 700 atvejų (iš 100 000 vaikų) 1981 m.
Mitas Nr. 2: Skiepai neveiksmingi.
Tai dar vienas argumentas, dažnai pasitaikantis prieš skiepijimą nukreiptoje literatūroje. Jo potekstė: vakcinos neveiksmingos. Šis paradoksas aiškintinas dviem veiksniais. Pirma, 100% veiksmingų vakcinų nėra. Kad vakcinos būtų saugesnės nei ligos, bakterijos ar virusai yra nužudomi ar susilpninami (atenuotąja vakcina). Dėl individualių žmogaus organizmo savybių, imunitetas susiformuoja ne visiems paskiepytiems asmenims. Daugumos įprastinei vakcinacijai naudojamų vakcinų veiksmingumas siekia 85% - 95%. „Vidurinėje mokykloje iš 1 000 mokinių niekas nėra sirgęs tymais. Visi, išskyrus penkis mokinius buvo skiepyti dviem vakcinos dozėmis ir yra visiškai imunizuoti. Tymų užkrato poveikį patyrė visi, užsikrėtė visi imlūs šiai ligai mokiniai ir, žinoma, penki neskiepytieji. Bet tarp 995 skiepytų mokinių atsirado keli, kuriems nesusiformavo imunitetas. Dviejų dozių tymų vakcinos veikmingumas gali siekti > 99%. Mokykloje imunitetas po skiepijimo nesusiformavo septyniems mokiniams ir jie taip pat užsikrėtė. Pavyzdys neįrodo, kad vakcina neveikia - jis įrodo viena: dauguma iš klasės vaikų buvo paskiepyti, todėl mokinių, kurie buvo paskiepyti ir kuriems nesusiformavo imunitetas, skaičius viršijo neskiepytų mokinių skaičių. Pažvelgus iš kitos pusės, iš neskiepytų vaikų tymais užsikėtė 100%, o tarp paskiepytųjų tokių buvo mažiau nei 1%.
Mitas Nr. 3: Skiepai nėra saugūs.
Iš tikrųjų, skiepai yra saugūs, nepaisant priešingų išvadų, kurios yra skelbiamos prieš skiepijimą nukreiptuose leidiniuose. Dauguma skiepijimo sukeltų nepageidaujamų reiškinių yra lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, tai gali būti paraudimas, patinimas skiepijimo vietoje ar lengvas karščiavimas. Dažnai po skiepijimo užtenka išgerti paracetamolio. Sunkesni nepageidaujami reiškiniai pasitaiko retai (nuo vieno atvejo tūkstančiams iki vieno atvejo milijonams dozių), o kai kurie pasireiškia taip retai, kad rizika negali būti tiksliai įvertinta. Kalbant apie vakcinas, sukėlusias mirtį, vėlgi tiek mažai mirties atvejų gali būti įtikinamai priskirta skiepijimui, kad mirties rizika sunku įvertinti statistiškai.
Mitas Nr. 4: DTP vakcina sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS).
Yra vienas, matyt, neišnaikinamas mitas, kad DTP vakcina sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS). Šis įsitikinimas atsirado dėl to, kad tam tikra gana ribota dalis mirusių nuo SIDS vaikų neseniai buvo skiepyti DTP vakcina. Iš pirmo žvilgsnio, tai byloja apie priežastinį ryšį tarp šių dviejų faktų. Jei įvertinsime tai, kad dauguma SIDS atvejų įvyksta tuo amžiaus tarpsniu, kai vaikas skiepijamas tris kartus sušvirkščiant DTP vakciną, tikėtina, kad skiepijimas DTP vakcina prieš pasireiškiant SIDS yra tiesiog atsitiktinumas. Iš tikrųjų, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo atlikta keletas gerai kontroliuojamų tyrimų ir tyrėjai padarė išvadą, beveik vienbalsiai, kad mirčių nuo SIDS, chronometriškai susijusių su skiepijimu DTP, skaičius neviršijo tikėtinų atsitiktinių mirties atvejų statistinių ribų. Iš tikrųjų, pagal kai kurių tyrimų duomenis, tikimybė, kad SIDS pasireikš tarp DTP vakcina neseniai paskiepytų vaikų buvo mažesnė. JAV Medicinos instituto ataskaitoje rašoma: „visi kontroliuojamieji tyrimai, lyginę skiepytus vaikus su neskiepytais, neatrado visai jokių sąsajų su... arba mažesnę SIDS riziką... Tačiau, vien rizikos vertinimo nepakanka: visada būtina pasverti tiek riziką, tiek naudą. Net vieno sunkaus nepageidaujamo poveikio atvejo milijonui vakcinos dozių negalima pateisinti, jei skiepijimas neduoda naudos. Jei nebūtų skiepų, būtų daugiau ligos atvejų, o kartu su jais, daugiau rimtų šalutinio poveikio ir daugiau mirties atvejų. Antai, pasak imunizacijos nuo DTP naudos ir rizikos analizės, jei Jungtinėse Amerikos Valstijose nebūtų vykdoma imunizacijos programa, kokliušo atvejų galėtų padaugėti 71 kartą ir mirčių dėl kokliušo - keturis kartus. Vaikas gali žymiai labiau nukentėti nuo vienos iš šių ligų, nei nuo bet kokios vakcinos. Nors bet kokios rimtos pasekmės ar mirtis nuo vakcinos yra nepriimtinos, aišku ir tai, kad skiepų nauda gerokai nusveria visai nedidelę riziką, ir kad be skiepų susilauksime žymiai daugiau neigiamų pasekmių ir mirčių.
Mitas Nr. 5: Skiepai nėra būtini, nes dabar nėra ligų.
Tai, kad vakcinacija leido mums sumažinti sergamumo skiepijimu išvengiamomis ligomis lygį daugelyje šalių yra gryniausia tiesa. Tačiau kai kurios iš jų tebėra labai paplitusios (net epideminės) kitose pasaulio šalyse. Kitas dalykas: jei vienu metu šalyje registruojama palyginti nedaug ligos atvejų, be apsaugos, kurią teikia skiepai, jų labai greitai gali padaugėti iki dešimčių ar šimtų tūkstančių atvejų.
Mitas Nr. 6: Vaikų imuninė sistema negali atlaikyti tiek daug skiepų.
Vaikai kiekvieną dieną patiria daugelio svetimų antigenų poveikį. Su maistu į organizmą patenka naujos bakterijos, daug bakterijų gyvena burnos ertmėje ir nosyje, o tai reiškia, kad imuninė sistema patiria dar didesnį antigenų poveikį. Esant viršutinių kvėpavimo takų virusinei infekcijai vaiką gali veikti nuo keturių iki dešimties antigenų, o anginos („ūminio gerklės uždegimo“) atveju nuo dvidešimt penkių iki penkiasdešimties. Kaip rašoma 1994 m. JAV Medicinos instituto ataskaitoje „Nepageidaujami reiškiniai, susiję su skiepais vaikystėje“: „Kalbant apie šiuos įprastus reiškinius, mažai tikėtina, kad atskiri antigenai, esantys vaikams skirtose vakcinose... Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriais vertintas įvairių vakcinų derinių poveikis, skiepijant jomis vienu metu. Yra du praktiniai sumetimai, kodėl vaiką geriau paskiepyti nuo kelių ligų vieno vizito metu. Pirma, geriausia vaikus paskiepyti kuo anksčiau ir taip suteikti jiems apsaugą pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, tuo metu, kai jie yra pažeidžiamiausi. Paprastai tai reiškia, kad vaikas paskiepijamas dviem inaktyvuotomis vakcinomis, pradedant nuo antrojo gyvenimo mėnesio, ir dviem gyvosiomis vakcinomis, pradedant nuo dvyliktojo mėnesio. Kitaip sakant, skiepijimo įvairiomis vakcinomis laikas dažnai sutampa. Antra, skiepijimas vienu metu iškart nuo kelių ligų reiškia mažesnį vizitų pas gydytoją skaičių, tėvams tai leidžia sutaupyti pinigų ir laiko ir mažiau traumuoja vaiką.
Mitai ir faktai apie vaikų vakcinas
Skiepai mokyklose: galimybės ir apribojimai
Žurnalistė Rita Miliūtė feisbuke pasidalijo Žemynos gimnazijos administracijos žinute, jog skiepobuso, tėvų pageidavimu, prie mokykos nebus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad vyksta derinimas, kuriose mokyklose galimai būtų vaikų, kurie norėtų pasiskiepyti. Savivaldybė planuoja kasdien po dvi mokyklas.
Švietimo įstaigos pasitinka naujus mokslo metus įprastai - be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų. NVSC specialistai primena, jog tiek mokiniai, tiek mokyklos darbuotojai į ugdymo įstaigas turi atvykti sveiki, o pajutus peršalimo ar kitus simptomus, būdingus COVID-19 ligai, nedalyvauti ugdymo procese. Nors izoliuotis neprivaloma nei sergančiajam, nei sąlytį su juo turėjusiesiems asmenims, simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas.
Mokinių vakcinacijos statistika Vilniuje: pasiskiepiję yra kiek daugiau nei trečdalis (38 proc.) 12-15 metų vaikų ir daugiau nei du trečdaliai - 70,2 proc. - 16-24 metų jaunuolių.
Kodėl svarbu skiepytis?
Vakcina - saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Skiepų pagalba apsaugomi ne tik pasiskiepiję asmenys, bet ir tie, kurie dėl sveikatos būklės to padaryti negali. Paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas yra labai svarbu, nes į naują kolektyvą ateina skirtingi vaikai, kurie gali nešioti įvairių užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Uždarose patalpose, t. y. klasėse, labai palankios sąlygos įvairioms ligoms plisti. Visi turbūt žinome, kad rudenį padidėja sergamumas gripu ir COVID-19 liga bei kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis, kuriomis užsikrėtę vaikai negalės būti skiepijami skiepais pagal Kalendorių. Tuomet juos turėsite atidėti, vaikai nebus paskiepyti laiku ir tai nėra gerai.
Primename, kad nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) gali pasiskiepyti visi vienuolikmečiai. Džiaugiamės, kad nuo pernai vasario mėnesio turime galimybę paskiepyti ne tik vienuolikmetes mergaites, bet ir to paties amžiaus berniukus. Nes ŽPV infekcija, kaip yra žinoma, lyties nesirenka. Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį. Vyrams - išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Abiejų lyčių žmonėms šie virusai gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas.
Pagal Kalendorių 6-7 metų vaikai pakartotinai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės poliomielito, tymų, epideminio parotito raudonukės. 15-16 m. paaugliams reikia pakartotinai pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
„Artėjant mokslų metų pradžiai raginu nepamiršti ir tuberkuliozės prevencijos - pasinaudoti nemokama galimybe atlikti tuberkulino mėginį. Jį gali atlikti 6-7 metų amžiaus vaikai ir vaikai, priklausantys tuberkuliozės rizikos grupėms, pavyzdžiui, dažnai sergantys peršalimo ligomis, bendraujantys su sergančiaisiais tuberkulioze šeimoje ar kolektyve.“
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad tuberkuliozė (TB) - tai infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, perduodama lašeliniu būdu. Pagrindinis TB šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB. Tinkamai negydant, išsivysto aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 proc. BCG vakcina, skiepijant kūdikius kuo jaunesniame amžiuje, galima apsaugoti juos nuo susirgimų itin sunkiomis TB formomis.
Virusinis hepatitas B - tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas - hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali pereiti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Patikima apsaugos nuo infekcijos priemonė yra vakcinacija (skiepai). Lietuvoje nuo 1998 metų pradėti skiepyti visi naujagimiai.
Difterija - tai viena iš sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamųjų infekcinių ligų, pasižyminti dideliu mirtingumu. Veiksminga difterijos profilaktika - vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių ir 6-7 bei 15-16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Stabligė - tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Stabligės sukėlėjas - tai bakterija Clostridium tetani. Patikimiausia stabligės profilaktikos forma - skiepai. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Kokliušas - tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Veiksmingiausia kokliušo prevencija - skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, vėliau - sulaukus pusantrų metų.
Poliomielitas - tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Pagrindinė poliomielito kontrolės priemonė - skiepai. Lietuvoje nuo 2007 m.
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina.
Raudonukė - tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kitais simptomais. Skiepijimas MMR vakcina yra efektyvi priemonė, apsauganti nuo šios ligos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
