Vaiko teisė į mokslą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Deja, mokyklos nelankymas tebėra aktuali problema, kuri ne tik stabdo vaiko vystymąsi, bet ir laikoma rimtu vaiko teisių pažeidimu. Kai vaikas reguliariai nelanko pamokų, jam ne tik prarandama galimybė įgyti žinių ir įgūdžių, bet ir kyla socialinės izoliacijos, ateities perspektyvų apribojimo rizika.
Lietuvos valstybė, pripažindama šią problemą ir siekdama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į kokybišką ugdymą, imasi teisinių priemonių. Siekiama, kad mokiniai gautų visapusišką ir sklandų ugdymosi procesą, kuris yra esminis jų asmenybės formavimuisi ir sėkmingam integravimuisi į visuomenę.
Seimas pritarė siūlymui griežtinti pamokų lankomumo užtikrinimo tvarką, sukuriant teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam ir sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti.
Šis žingsnis rodo valstybės įsipareigojimą kovoti su mokyklos nelankymu, siekiant apsaugoti vaiko teisę į švietimą ir užtikrinti, kad kiekvienam mokiniui būtų sudarytos vienodos galimybės sėkmingai mokytis ir tobulėti.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 28 straipsnis aiškiai įtvirtina vaiko teisę į mokslą. Ši teisė apima ne tik galimybę būti priimtam į mokyklą, bet ir realią galimybę joje mokytis ir gauti tinkamą ugdymą. Mokyklos nelankymas tiesiogiai pažeidžia šią teisę, atimdamas iš vaiko galimybes:
Mokyklos nelankymas retai kada yra vieno veiksnio rezultatas. Jis dažnai susijęs su kompleksinėmis problemomis, tokiomis kaip šeimos socialinės-ekonominės problemos, patyčios mokykloje, mokymosi sunkumai, sveikatos problemos, motyvacijos trūkumas ar net nepriežiūra. Sėkmingam problemos sprendimui reikalingas visų suinteresuotų šalių - tėvų, mokyklos, socialinių darbuotojų ir valstybės institucijų - bendradarbiavimas.
Svarbu identifikuoti nelankymo priežastis ir pasiūlyti individualizuotą pagalbą. Tai gali apimti psichologinę pagalbą, socialinę paramą šeimai, papildomas pamokas ar specializuotas ugdymo programas. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus ir motyvuotas mokytis.

Prevencinės priemonės yra itin svarbios siekiant sumažinti mokyklos nelankymo mastą. Jos apima ankstyvąją intervenciją, kai atsiranda pirmieji nelankymo signalai. Mokyklos turi aktyviai bendrauti su tėvais, siūlyti konsultacijas ir informaciją apie turimas paramos galimybes. Socialiniai pedagogai, psichologai ir specialieji pedagogai atlieka esminį vaidmenį, teikdami individualią pagalbą mokiniams, susiduriantiems su sunkumais. Be to, valstybinės ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti pakankamą finansavimą ir išteklius, skirtus vaikų, kuriems gresia mokyklos nelankymas, prevencijai ir paramos programoms.
