Ruošiantis šeimos pagausėjimui, svarbu atkreipti dėmesį į motinos ir vaisiaus kraujo grupes. Kraujo grupė ir rezus faktorius yra nuo senų laikų žinomi genetiniai požymiai. Dar būdamas įsčiose, vaisius juos turi ir vėliau jie išlieka nepasikeitę visą likusį gyvenimą. Žmogaus kraujo grupę lemia ant eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) esantys A ir B antigenai, o Rh sistemoje pagrindinis antigenas yra D, kuris nulemia, ar kraujo grupė yra RhD teigiama, ar RhD neigiama.

Serologinis konfliktas - vaisiui pavojinga būsena, kuomet būsimos mamos kraujyje esantys antikūnai pradeda naikinti besivystančio vaiko kraujo ląsteles. Serologinio konflikto rizika egzistuoja tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - teigiamą (Rh+). Tokiu atveju yra apie 50 proc. tikimybė, jog vaikelis paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+).
Jei vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, patenka į motinos kraują, - moters imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus, dėl ko vaisiui pradeda vystytis mažakraujystė.
Mamos organizmas prieš vaikelio eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tada, kai į jos kraują patenka vaisiaus kraujo ląstelių su teigiamu rezus. Tai įprastai atsitinka gimdant ar po to, kai atsiskiria placenta. Todėl, nepriklausomai nuo rezus faktoriaus, pirmasis nėštumas dažniausiai būna sklandus ir vaikui pavojaus nekelia. Tačiau kitų nėštumų serologinio konflikto rizika priklauso nuo to, ar mamos kraujyje po pirmojo gimdymo spėjo pasigaminti antikūnai.
Jeigu mamos kūno atsakas labai stiprus, pasireiškia hemolizinė liga. Ji gali stipriai paveikti vaisiaus ir gimsiančio naujagimio sveikatą. Svarbiausi simptomai:
Šiuolaikinė medicina efektyviai užkerta kelią galimoms komplikacijoms. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius. Jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama, 28-30 nėštumo savaitėmis moteriai taikoma imunoprofilaktika - suleidžiamas imunoglobulinas. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama.
Jei moters kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi. Tokiais atvejais atliekami neinvaziniai tyrimai: ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Pastebėjus mažakraujystės progresavimą, gali būti perpilamas kraujas vaisiui dar esant gimdoje.
| Situacija | Rizikos lygis | Veiksmai |
|---|---|---|
| Mama Rh-, tėtis Rh- | Rizikos nėra | Standartinė priežiūra |
| Mama Rh-, tėtis Rh+ | 50% tikimybė, kad vaisius Rh+ | Imunoprofilaktika 28-30 savaitę |
| Nustatyti antikūnai kraujyje | Didelė rizika | Specializuota priežiūra, ultragarsas |
Nėštumo metu vaisiaus DNR patenka į motinos kraują, ir ši genetinė medžiaga gali būti naudojama vaisiaus lyties, chromosominių ligų ir Rh faktoriaus nustatymui, nesukeliant jokios rizikos nei pačiam vaisiui, nei motinai. Dabartinės galimybės leidžia sužinoti vaisiaus kraujo grupę dar jam negimus, todėl nemažai moterų pasinaudoja šiuo tyrimu.
Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Jei yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą - Vilnių arba Kauną. Svarbu pabrėžti, kad jokio papildomo specialaus pasiruošimo planuojant nėštumą nėra, o mokslinių įrodymų, kad persileidimas yra tiesiogiai susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu, nėra.