Šeimos aplinka ir nepilnamečių nusikalstamumas: tyrimų įžvalgos ir valstybės parama daugiavaikėms šeimoms

Šiame straipsnyje nagrinėsime daugiavaikių šeimų ir vaikų nusikalstamumo sąsajas, remdamiesi statistiniais duomenimis ir socialiniu kontekstu. Analizuosime, ar egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp šeimos dydžio ir vaikų polinkio į nusikalstamumą, atsižvelgdami į įvairius socialinius, ekonominius ir kultūrinius veiksnius. Paauglystės raidos etape šeimai priskiriama svarbiausia reikšmė. Šiuo laikotarpiu sukaupta patirtis išlieka labai svarbi visą likusį asmens gyvenimą ir jo santykiuose su kitais žmonėmis. Šeima yra viena iš svarbiausių socialinės įtakos grupių nepilnamečiams.

Užsienio mokslininkai tiria šeimos aplinkos svarbą socialiai priimtino ar delinkventinio elgesio formavimosi procese. Šeima, kuri nereaguoja į vaiko poreikius, skatina elgesio modelių paiešką už jos ribų. Dažnai tokie elgesio modeliai yra socialiai nepriimtini arba delinkventiniai. Nepilnamečių nusikalstamumas yra bendrojo nusikalstamumo dalis, viena iš suaugusiųjų nusikalstamo elgesio priežasčių. Tyrimo objektas yra nusikalsti linkusio paauglio santykis su šeima. Tyrimo problema apima šiuos klausimus: Kaip nusikalsti linkę paaugliai suvokia santykį su savo artimiausia aplinka - šeima? Ar šeima nusikalsti linkusiems paaugliams tampa modeliu, iš kurio jie mokosi elgesio, vertybių, normų? Tyrimo tikslas - nustatyti, kaip paauglys, linkęs nusikalsti, suvokia savo šeimos aplinką.

Nusikalstamumo statistika Lietuvoje ir šeimos aplinkos rizikos veiksniai

Kalbant apie Lietuvos statistiką, kalėjimo departamento (2007) ir Lietuvos statistikos departamento (2007) pateikiami skaičiai rodo, kad kasmet mažėja įkalintų nepilnamečių skaičius. 2003 metais buvo įkalinti 306 nepilnamečiai, lyginant su 2006 metais, kai įkalinti buvo 149 nepilnamečiai. Santykinai sumažėjęs įkalintų nepilnamečių skaičius gali būti siejamas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimais 2003 metais, kurie numatė sušvelnintas bausmes už įvairius nusikaltimus padariusius nepilnamečius. Tačiau Lietuvos nusikaltimų prevencijos centro (2007) pateikta statistinė informacija rodo, kad nepilnamečių padarytų nusikaltimų skaičius, lyginant su bendruoju nusikalstamumo lygiu Lietuvoje, nuolat auga. Statistinių duomenų neatitikimas gali lemti nepakankamą problemos masto suvokimą ir jos sprendimo poreikį. Šeimos aplinka yra vienas iš galimų rizikos veiksnių, kurie gali prisidėti prie nepilnamečių nusikalstamumo rodiklių augimo.

Tyrimų metodologija ir pagrindinės išvados

Tyrimo tikslas - nustatyti, kaip paauglys, linkęs nusikalsti, suvokia savo šeimos aplinką. Šio straipsnio pirmoje dalyje aptariama šeima - pirminė vaiko ugdymo institucija, taip pat žvelgiama į išmokimo kaip ugdymo veiksnio šeimoje funkcionavimą. Nepilnamečiai socializacijos procese perima vertybes, požiūrius, standartus ir konkrečius elgesio modelius iš savo šeimų. Jie tampa pasirengę gyvenimui už artimiausios aplinkos ribų. Šeimos aplinkoje sukaupta patirtis atlieka svarbų vaidmenį likusiam individo gyvenimui santykiuose su kitais žmonėmis, taip pat socialiai priimtino ar delinkventinio elgesio modelių formavimosi procese. Svarbų vaidmenį individualioje auklėjimo aplinkoje atlieka: šeimos sudėtis, santykiai tarp šeimos narių, emociniai tėvų santykiai su vaiku, tėvystės stiliai.

Antroji dalis supažindina su tyrimo metodologija paauglio šeimos suvokimui ištirti. Kokybinis epizodinis naratyvinis interviu buvo atliktas naudojant originalų tyrimo instrumentą, susidedantį iš penkių temų ir trylikos klausimų. Interviu buvo atliktas su šešiais nepilnamečiais, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę vienoje iš Lietuvos sulaikymo įstaigų. Trečiojoje dalyje apibendrinami tyrimo rezultatai, išryškinant šeimos aplinkos svarbą nusikalsti linkusio paauglio gyvenime.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog nusikalsti linkę paaugliai suvokia santykių su šeimos nariais netolygumą, epizodiškumą. Respondentai įvykdytą nusikaltimą sieja su galimu tolesniu santykių tarp jų ir šeimos narių blogėjimu. Empirinis tyrimas parodė prieštaravimą: nepilnamečiai, linkę elgtis nusikalstamai, savo gyvenime suteikia ypatingą reikšmę šeimos institutui, tačiau jie neminėjo šeimos tarp svarbiausių vertybių. Nepilnamečių santykiai su šeimomis yra silpni, netolygūs, epizodiški. Santykis su motina laikomas labai svarbiu nepilnamečių, nors jis taip pat yra silpnas ir epizodiškas. Tėvo santykių trūkumas yra akivaizdus. Tyrimo dalyviai išmoko gyventi savarankiškai pirmiausia iš savo šeimų. Nepriklausomybė suprantama kaip atsiskyrimas nuo šeimų, pabėgimas iš namų. Agresyvūs skirtingų problemų sprendimo būdai daugelyje situacijų šeimų laikomi tinkamais.

Paauglystės amžiaus tarpsnį kaip asmenybės raidos proceso etapą tiriantys autoriai pabrėžia vieną iš paauglystės raidos tarpsnio ypatumų - autonomijos siekimą. Atliktas tyrimas atskleidė, jog dėl disfunkcinės ar iš dalies disfunkcinės nusikalsti linkusio paauglio šeimos aplinkos, rūpinimosi, kontrolės nebuvimo paaugliai tampa „autonomiški“ priverstinai. Tokiose situacijose pernelyg didelė autonomija neretai tampa nekontroliuojamo, socialiai nepriimtino paauglių elgesio priežastimi.

Daugiavaikės šeimos: socialiniai ir ekonominiai iššūkiai

Daugiavaikės šeimos dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais, tokiais kaip didesnis finansinis spaudimas, riboti ištekliai, tėvų dėmesio paskirstymas tarp daugelio vaikų ir galimas socialinis atskirtis. Šie veiksniai gali turėti įtakos vaikų raidai ir elgesiui.

Finansinis spaudimas

Daugiavaikėms šeimoms dažnai tenka didesnė finansinė našta, susijusi su būsto, maisto, drabužių, švietimo ir sveikatos priežiūros išlaidomis. Riboti finansiniai ištekliai gali lemti stresą, įtampą šeimos santykiuose ir galimybių vaikams trūkumą.

Išteklių trūkumas

Daugiavaikėse šeimose gali trūkti ne tik finansinių, bet ir kitų išteklių, tokių kaip laikas, erdvė ir tėvų dėmesys. Tėvai gali būti pervargę ir neturėti pakankamai laiko kiekvienam vaikui individualiai, o tai gali lemti emocinį neprieinamumą ir prastesnį vaikų priežiūros lygį.

Tėvų dėmesio paskirstymas

Daug vaikų turintiems tėvams gali būti sunku vienodai paskirstyti dėmesį ir laiką kiekvienam vaikui.

Socialinė atskirtis

Kai kurios daugiavaikės šeimos gali susidurti su socialine atskirtimi, ypač jei jos gyvena bendruomenėse, kuriose daugiavaikės šeimos nėra įprastas reiškinys. Stereotipai ir neigiamos nuostatos gali lemti diskriminaciją ir riboti galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime.

Nusikalstamumo ir daugiavaikių šeimų sąsajos: kiti veiksniai

Ar statistika rodo, kad vaikai iš daugiavaikių šeimų yra labiau linkę nusikalsti? Šis klausimas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus statistinių duomenų analizės ir atsižvelgimo į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos vaikų elgesiui. Kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai iš didesnių šeimų gali būti labiau linkę į nusikalstamą elgesį. Tačiau svarbu pažymėti, kad tai yra tik koreliacija, o ne priežastinis ryšys. Kiti veiksniai, tokie kaip skurdas, prasta priežiūra, nepriežiūra ir gyvenimas pavojingoje aplinkoje, gali turėti didesnį poveikį vaikų elgesiui. Svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos vaikų nusikalstamumui, nepriklausomai nuo šeimos dydžio.

• Skurdas: Vaikai, augantys skurde, dažniau susiduria su stresu, nepriežiūra ir galimybių trūkumu, o tai gali padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
• Prasta priežiūra: Vaikai, kurie negauna pakankamai priežiūros, dėmesio ir palaikymo iš tėvų ar globėjų, gali būti labiau linkę į elgesio problemas ir nusikalstamumą.
• Nepriežiūra: Vaikai, kurie yra neprižiūrimi ar apleisti, gali būti labiau linkę įsitraukti į pavojingą ar neteisėtą veiklą.
• Pavojinga aplinka: Vaikai, augantys pavojingoje aplinkoje, kurioje vyrauja smurtas, narkotikai ir nusikalstamumas, gali būti labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai gali turėti didelės įtakos vaikų raidai ir elgesiui, ypač daugiavaikėse šeimose.

• Švietimas: Švietimas yra svarbus veiksnys, padedantis vaikams išvengti nusikalstamumo. Vaikai, kurie gauna gerą išsilavinimą, turi daugiau galimybių įsidarbinti, užsidirbti pragyvenimui ir integruotis į visuomenę. Daugiavaikėse šeimose gali būti sunkiau užtikrinti, kad visi vaikai gautų kokybišką išsilavinimą dėl finansinių apribojimų ir ribotų išteklių.
• Užimtumas: Tėvų užimtumas yra dar vienas svarbus veiksnys, padedantis vaikams išvengti nusikalstamumo. Tėvai, kurie yra įdarbinti ir uždirba pakankamai pragyvenimui, gali užtikrinti savo vaikams stabilumą, priežiūrą ir galimybes. Daugiavaikėse šeimose gali būti sunkiau tėvams įsidarbinti dėl didesnių šeimos įsipareigojimų ir ribotų išteklių.
• Socialinė parama: Socialinė parama, tokia kaip šeimos, draugų ir bendruomenės parama, gali padėti daugiavaikėms šeimoms įveikti iššūkius ir užtikrinti savo vaikams teigiamą raidą. Daugiavaikės šeimos, kurios neturi pakankamai socialinės paramos, gali būti labiau linkę į stresą, izoliaciją ir kitas problemas, kurios gali padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Valstybės parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje: prevencinės priemonės

Svarbu įgyvendinti prevencines priemones, kurios padėtų daugiavaikėms šeimoms įveikti iššūkius ir sumažinti vaikų nusikalstamumo riziką. Pagrindinė valstybės parama daugiavaikėms šeimoms yra finansinė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, jog kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, arba kitaip - vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Vaiko pinigai ir papildomos išmokos

Nuo 2025 m. išmoka vaikui - 122,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma 72,1 euro dydžio išmoka per mėnesį. Svarbu: papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams.

Parama mokinio reikmenims ir nemokamas maitinimas

Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į 140 eurų dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro. Išimtiniais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas, nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti gali būti skiriama, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui yra mažesnės kaip 442 eurai. Mokiniams, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui mažesnės nei 331,5 euro (išimtiniais atvejais - 442 eurai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Šeimos kortelė

Gausios ar auginančios vaiką su negalia šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, užtikrinančia specialias vienkartines ar daugkartines lengvatas, paslaugas, privilegijas ar nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms, paslaugoms, renginiams. Teisę į Šeimos kortelę turi daugiau kaip 42 tūkst. šeimų, kortele jau naudojasi daugiau kaip 35 tūkst. Prašymą išduoti Šeimos kortelę galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) patvirtinant suformuotą preliminarų prašymą arba prašymą užpildžius savarankiškai, taip pat prašymą galima pateikti paštu arba atvykus į Socialinių paslaugų priežiūros departamentą.

Mamadieniai/Tėvadieniai

2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau arba keturias dienas per savaitę po 1 valandą trumpiau. Svarbu žinoti ir tai, kad papildomas poilsio laikas darbuotojui priklauso ir tuo atveju, jeigu jis dirbo ne visą mėnesį, pavyzdžiui, dalį laiko atostogavo, buvo laikinai nedarbingas ir panašiai.

Parama būstui

Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti - kredito likučiui ar kredito pradiniam įnašui padengti. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka. Daugiavaikėms šeimoms taip pat gali būti mokama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, jeigu šeimos atitinka kitus reikalavimus. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir privalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Pensijos ir kompensacijos daugiavaikėms mamoms ir tėvams

Antrojo laipsnio valstybinė pensija mamoms ar tėvams, išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 147,24 eurų (2025 m.) pensija gali būti skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), jei atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, jiems nebuvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos arba kai daugiavaikė motina neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų. Pensiją skiria ir moka „Sodra“, ji gali būti mokama kartu su įprasta senatvės pensija. Dėl šios valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikės motinos ar tėvai turėtų kreiptis į „Sodrą“.

Šalpos senatvės pensija tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) pensija gali būti skiriama tėvams, kurie išaugino 5 ar daugiau vaikų, sulaukė senatvės pensijos amžiaus, bet negauna įprastos senatvės pensijos, nes nesukaupė minimalaus stažo. Už išaugintus vaikus šalpos senatvės pensija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų. Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų. 372 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) dydžio šalpos kompensacijos skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją: šalpos pensiją, socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu daugiavaikė mama įgyja teisę gauti mažesnio dydžio pensiją, ji vietoj pensijos gali pasirinkti toliau gauti šalpos kompensaciją. Dėl šalpos senatvės pensijos ar šalpos kompensacijos daugiavaikės motinos turėtų kreiptis į „Sodrą“.

Svarbu. Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.

Paramos formų ir sąlygų apžvalga

Apibendrinant pagrindines paramos formas ir sąlygas daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje, pateikiame lentelę:

Kriminologinė nusikalstamumo analizė

Nusikalstamumas yra sudėtingas socialinis reiškinys, susijęs su įvairiomis kitomis socialinėmis problemomis. Jis nuolat veikiamas įvairių veiksnių ir pats daro poveikį aplinkai. Nusikalstamumas yra neišvengiamas, nes egzistuoja bet kurioje visuomenėje ir visiškai panaikinti jo neįmanoma. Dėl didelės nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų įvairovės, jie skirstomi į atskiras kategorijas ar grupes, kad būtų lengviau juos nagrinėti. Yra du būdai tai padaryti: teisinis ir kriminologinis. Teisinis požiūris atsispindi bet kurios valstybės baudžiamajame kodekse, kur nusikalstamos veikos grupuojamos į atskirus skyrius pagal kėsinimosi objektą.

Turtinis nusikalstamumas

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, turtiniai nusikaltimai sudaro didžiausią dalį visų nusikaltimų. Turtinis nusikalstamumas apima neteisėtus veiksmus, kuriais kėsinamasi į asmens nuosavybę. Tai gali būti vagystės, plėšimai, turto prievartavimas, sukčiavimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kitos veikos.

Nusikalstamumo priežastys ir veiksniai

Nusikalstamumo priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Jas lemia socialiniai, ekonominiai, psichologiniai ir kiti veiksniai.

tags: #ar #linke #vaikai #nusikalsti #is #daugiavaikiu

• išsamus Ospamox dozavimo vadovas 14 kg vaikams
• Efektyvus kremas kūdikių alergijai
• viskas apie Krikšto sakramentą
• kaip „Futboliukas“ suvienija Marijampolės lopšelio-darželio „Rūta“ bendruomenę
• Idėjos Velykoms su vaikais