Ar vėjaraupiai pavojingi 2 mėnesių kūdikiui? Išsami informacija ir prevencija

Vėjaraupiai yra ūminė virusinė liga, kurią sukelia Varicella-zoster virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai. Tai ūmi, labai užkrečiama ir epidemiškai plintanti infekcinė liga, geriausiai atpažįstama iš būdingo niežtinčio, pūslių pavidalo bėrimo. Nors vėjaraupiai dažniausiai siejami su vaikais, jie gali paveikti visus, kurie nebuvo paskiepyti ar anksčiau nebuvo užsikrėtę.

Vėjaraupiai, kadaise buvę dažna vaikystės liga, dėl skiepų tapo retesni, tačiau Lietuvoje jie vis dar kelia didelį susirūpinimą dėl sveikatos. Svarbu suprasti kiekvieną šios ligos aspektą, norint veiksmingai valdyti ligą ir išlikti ramiam, ypač kai kalbama apie pačius mažiausius.

Kaip plinta vėjaraupiai?

Ši liga plinta trimis būdais: oro lašeliniu (kosint, čiaudint, kalbant), taip pat per placentą (jei serga nėščioji) ir tiesioginio kontakto metu, kai yra liečiami bėrimai. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline).

Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi tol, kol visi bėrimai nevirsta šašais - mažiausiai 5 dienas nuo pirmųjų bėrimo elementų atsiradimo.

Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis, tai yra, laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Nors per šį laiką žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams - užkrečiamasis laikotarpis prasideda likus 1-2 dienoms iki bėrimo atsiradimo.

Vėjaraupiai kūdikiams ir naujagimiams

Didžiausią grėsmę vėjaraupių infekcija kelia kūdikiams, nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Taip pat infekcija ypač pavojinga naujagimiams. Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms, įskaitant naujagimius ir silpną imunitetą turinčius asmenis, liga gali sukelti rimtesnes komplikacijas.

Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugančių nuo šios ligos medžiagų, gautų iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga. Be to, jei ketinate maitinti pati, mažylis gaus apsaugą iš Jūsų, jei pati esate sirgusi vėjaraupiais. Žindomi kūdikiai serga lengviau, jei jų mama yra persirgusi arba paskiepyta nuo vėjaraupių. Tačiau svarbu paminėti, kad būdami tokio amžiaus greičiau sunegaluoja neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę sistemą.

Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Kaip pasireiškia vėjaraupiai kūdikiams? Vėjaraupiai kūdikiams dažniausiai prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, mieguistumu ar irzlumu. Po 1-2 dienų atsiranda niežtintis, raudonas bėrimas, kuris virsta pūslelėmis ir vėliau šašais. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti vienintelis ligos požymis.

Martynuko istorija: sunkus vėjaraupių atvejis kūdikiui

Vienos mamos pasakojimas atspindi, kokie pavojingi gali būti vėjaraupiai mažiems vaikams. "Martynukui dar tik 4 mėnesiai. Vėjaraupiams dar kaip ir per anksti, pagalvojau, ir atmečiau šį variantą. Tačiau sulaukę pirmadienio iš pat ankstaus ryto apsilankėme pas gydytoją, ji patikino, jog tai vėjaraupiai ir kartais net kūdikėliams pasitaiko."

Nors iš pradžių padėtis atrodė nekalta, ji greitai pablogėjo. "Kitą dieną padėtis stipriai pasikeitė, spuogelių buvo tokia gausybė… kai kurie ėmė trūkinėti, nebuvo nė vieno su šašeliu, jokių gijimo požymių. Vaikui pakilo temperatūra, iš pradžių nežymiai. Priėmime gydytoja irgi išsigando, sakė jau seniai matė tokią gausybę bėrimų, kai kurie buvo pūlingi. Mus paguldė į ligoninę, skyrė daug tyrimų. Sunku net įsivaizduoti ką jaučia kūdikis, juk sudėjus visus spuogelius, išeitų be galo didelė atvira žaizda, retai kuris suaugęs žmogus ištvertų skausmus… Mano nekaltas angelėlis buvo labai silpnas, vos pajėgė zirzti."

Laimei, po gydymo ligoninėje, mažylio būklė pagerėjo: "Baimė iš mano širdies pasitraukė tik gydytojai patikinus, kad tyrimai geri, į kraują bakterija nespėjo patekti, bet vis tiek uždegimo pėdsakų yra, todėl skyrė antibiotikų kursą (septynias dienas). Dar po poros dienų Martynukas pagaliau apdovanojo mus šypsena ir dabar jau tikrai galėjau atsidusti, grėsmė praėjo, bjaurūs spuogai virto šašiukais ir pradėjo kristi." Ši istorija iliustruoja, kad net ir paprastai vaikystės liga laikomi vėjaraupiai gali turėti sunkių pasekmių labai mažiems kūdikiams.

Vėjaraupiai nėštumo metu

Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas.

1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą (3 trimestro metu, ypatingai jei likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo), naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.

Vėjaraupių eiga ir simptomai

Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, atsiranda būdingiausias požymis - pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas.

Bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas ir jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūstant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1-2 dienas, todėl odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Paprastai ant sveikų vaikų odos būna 200-500 bėrimų, tačiau jų skaičius gali svyruoti nuo 10 iki 1500. Galimos net ir besimptomės vėjaraupių formos.

Išbertas vietas labai stipriai niežti. Asmuo, sergantis vėjaraupiais, aplinkiniams pavojingas apie 10 dienų, todėl labai svarbu, kad ligonis laikytųsi gulimo režimo, gertų daug skysčių.

Galimos komplikacijos

Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Liga gali komplikuotis odos ir minkštųjų audinių antrine bakterine infekcija, kepenų, plaučių bei galvos smegenų pažeidimu. Net kraujo užkrėtimas (sepsis) yra galimas. Ši iš pirmo žvilgsnio nepavojinga liga kai kuriems gali sukelti itin rimtų komplikacijų. Todėl svarbu į ją pažvelgti atsakingai.

Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios. Kuo vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus susirgo, tuo sunkesnė eiga. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juostinę pūslelinę.

Diagnostika ir gydymas

Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnus prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.

Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Specifinio gydymo nuo vėjaraupių nėra. Tai virusinė infekcija, todėl antibiotikai neveiksmingi. Gydymas turi būti paremtas simptomų palengvinimu, pavyzdžiui, karščiavimui mažinti, niežuliui palengvinti. Taip pat reikėtų nepamiršti vartoti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.

Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Svarbiausia - higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais.

Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą). Spiritiniai odos dezinfekcijos tirpalai, įskaitant tuos, kurie turi briliantinės žalumos (liaudyje vadinamos „zelionkės“), nerekomenduojami, nes spiritas džiovina ir gali padidinti niežulį. Odos niežėjimui mažinti gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų arba niežulį mažinančius gelius, pvz., "Fenistil gel" ar "Psylobalsam".

Vaiką galima maudyti 35-36°C temperatūros vandenyje, tačiau tai reikia daryti trumpai ir drungname vandenyje, be stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Į vonią galima įpilti 1-1,5 litro ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo. Nuo vonių mažiau niežti odą, vaikas nesikaso ir į žaizdeles mažiau patenka pūlines odos ligas sukeliančių mikrobų. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant.

Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas, labai svarbu, kad vaikas tuomet nors atsigertų. Tinka nerūgštūs gėrimai. Ligonį nuo sveikų atskirkite 10-12 d, o bendravusieji su ligoniu nuo kitų vaikų turi būti atskiriami 3 savaitėms. Sveikstantys vaikai kaprizingi, dirglūs, neramūs. Su vaiku žaiskite tokius žaidimus, kuriems reikalingas maksimalus susikaupimas.

Prevencija ir skiepai

Primename, kad geriausia apsauga nuo vėjaraupių yra skiepai. Vienintelė efektyvi vėjaraupių profilaktikos priemonė - skiepai. Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju.

Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus, kai kuriais atvejais nuo 12 mėn., ir suaugusiuosius. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.

Rekomenduojama skiepyti šiuos asmenis:

• Visus anksčiau nesirgusius vėjaraupiais vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, ar turinčius imunodeficitą).
• Suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, nesirgę tėvai, kurie ruošiasi leisti vaiką į ugdymo įstaigą, medicinos darbuotojai).
• Anksčiau nesirgusius paauglius ir suaugusiuosius, kurių šeimose yra mažų vaikų.
• Moteris, kurios planuoja nėštumą ir nėra sirgusios vėjaraupiais, paskiepyti reikėtų prieš tris mėnesius, kad antroji vakcinos dozė vėliausiai būtų įskiepyta likus mėnesiui iki nėštumo.

Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti:

• Nėščiųjų;
• Kūdikių iki 9 mėn.;
• Asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas, imunoglobulinai ar kiti kraujo preparatai ar buvo skiriami (per paskutiniuosius 5 mėnesius).

Jau po pirmos vakcinos dozės įskiepijimo sukuriama veiksminga 80-85 proc. apsauga nuo vėjaraupių infekcijos. Antroji vėjaraupių vakcinos dozė skiriama sustiprinti imunitetui, tuomet susiformuoja 97-99 proc. apsauga nuo infekcijos. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %.

Vėjaraupiai: mitai ir faktai

• Mitas: Vėjaraupiai visada yra nedidelė liga.

  Faktas: Ji gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios gali būti pavojingos, ypač kūdikiams, suaugusiems ir nusilpusio imuniteto asmenims.

• Mitas: Vėjaraupiais galima susirgti tik kartą gyvenime.

  Faktas: Persirgus vėjaraupiais virusas lieka organizme ir gali sukelti juostinę pūslelinę. Pakartotinai vėjaraupiais sergama retai (ne daugiau 2-3 proc. atvejų).

• Mitas: Kasant pūsles virusas pasišalina greičiau.

  Faktas: Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos ir randų atsiradimo.

• Mitas: Žolelių pastos ir tradiciniai vaistai gali išgydyti vėjaraupius.

  Faktas: Jokia tradicinė priemonė neišgydo vėjaraupių ir nesutrumpina sveikimo laikotarpio. Gydymas yra simptominis.

• Mitas: Vakcinacija reikalinga tik vaikams.

  Faktas: Rekomenduojama pasiskiepyti ir suaugusiems, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, taip pat planuojančioms nėštumą moterims ir kitiems rizikos grupės asmenims.

• Mitas: Vėjaraupiai nėštumo metu nėra pavojingi.

  Faktas: Vėjaraupiai nėštumo metu yra ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, galintys sukelti įgimtus defektus ar sunkią naujagimio ligą.

Vėjaraupių epidemiologija Lietuvoje

Panevėžio visuomenės sveikatos centras praneša, kad Panevėžio apskrities vaikų ugdymo įstaigose plinta vėjaraupiai. Lietuvoje kasmet serga 13-18 tūkst. gyventojų, dauguma - lapkričio - gegužės mėnesiais. Daugiausiai susirgimų registruojama tarp 4-6 metų amžiaus vaikų, šiek tiek mažiau - tarp 0-3 metų amžiaus vaikų.

tags: #ar #labai #pavojinga #2 #menesiu #kudikiui

• Svarbiausi patarimai geresniam kūdikio miegui
• Kaip pasirinkti kempinę kūdikiui
• maistas kūdikio svorio priaugimui
• atraskite užburiančią pasaką „Tyli naktis“
• Ar vaikštynės yra saugios kūdikiui?