Valstybės apsauga nuo žalos: teisingo valdymo ir teisinių iššūkių analizė
Valstybės apsauga nuo žalos per teisingą valdymą yra esminis principas, užtikrinantis visuomenės gerovę ir teisėtumą. Šis principas apima įvairias sritis - nuo aplinkosaugos iki vartotojų teisių apsaugos ir asmens teisių garantavimo. Lietuvai, remiantis 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. aktais dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo, Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos valstybę kuria Tauta, o jos teisinis pagrindas yra aukščiausiasis teisės aktas.
Valstybės gebėjimas veiksmingai valdyti ir spręsti problemas, ypač susijusias su aplinkosauga ir teisingumu, yra nuolat tobulinamas procesas. Vis dėlto, administracinėje praktikoje ir teisėsaugos institucijų veiksmuose kartais iškyla klausimų dėl taikomų principų ir procedūrų teisingumo bei veiksmingumo.
Aplinkos apsauga ir teisingumo principai: milijoniniai ieškiniai ir metodikos iššūkiai
Aplinkos apsauga yra viena iš sričių, kurioje teisingo valdymo principai yra ypač svarbūs. Milijoniniai civiliniai ieškiniai dėl žalos aplinkai atlyginimo (51 mln. eurų, 33 mln. eurų, 49 mln. eurų, 21 mln. eurų) sukelia viešo pasipiktinimo bangas bei pasmerkia visuomenės ir žiniasklaidos teismui. Jų pagrindu taikomi atsakingų asmenų nuosavybės teisių ir veiklos apribojimai, padaroma neatitaisoma reputacinė žala.
Iškyla klausimų, ar ne per dažnai Lietuvoje yra kriminalizuojami žalos aplinkai incidentai. Vieši asmenys komentuoja aplinkosauginių incidentų detales, ignoruodami tai, kad incidentų tyrimo pradžioje paprastai nebūna (ir objektyviai net negali būti) nustatytas aplinkos elemento ir (ar) funkcijos neigiamas pokytis. Civilinių ieškinių kaip žalos aplinkai atlyginimo prioritetinis taikymas kildinamas iš administracinėje praktikoje teršalų išleidimo fakto prilyginimo žalos aplinkai faktui.
Dabartinis teisinis reguliavimas vis dar nedraudžia Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) nuo pat teršalų išleidimo fakto nustatymo momento pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame žalos aplinkai dydis skaičiuojamas teoriniu būdu. Taip prioritetas suteikiamas žalos atlyginimo pinigais būdui, o ne žalos atlyginimui natūra (įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones bei paneigiant atsakingo asmens teisę (o kartu ir pareigą) atkurti aplinkos būklę per pirminį, papildomą ir kompensuojamą žalos ištaisymą kaip galima greičiau).
Žalos aplinkai faktas ir dydis yra nustatomi, nevertinant pirminės aplinkos būklės bei jos pablogėjimo ir ar šis pablogėjimas yra reikšmingas, o taikant teorines matematines formules, pagrįstas išimtinai teršalais, jų kiekiu bei koeficientais, nustatytais aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikoje (Metodika).
LVAT 2023-07-05 sprendime nustatyta, kad analogišką poziciją išdėstė ir Aplinkos ministerija, nurodydama, kad Metodika turėtų būti siekiama kompensuoti tik likutinę žalą. Tuo tarpu AAD, valdydamas aplinkosauginius incidentus, paprastai elgiasi diametraliai priešingai: pareiškia civilinį ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo, neišsemdamas aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo galimybių bei nepaisydamas įstatymais nustatyto draudimo piktnaudžiauti savo teise ir valdžia.
Tik tuo atveju, kai atsakingam asmeniui pavyksta įgyvendinti su AAD suderintus aplinkos atkūrimo priemonių planus, sutinkama sumažinti civiliniu ieškiniu reikalaujamas sumas ar jų apskritai atsisakyti sukurto aplinkosauginio efekto dydžiu. Nepaisant to, kad LVAT 2023-07-05 sprendime padaryta išvada, kad Metodikoje nustatytas žalos aplinkai dydžio nustatymo metodas vertintinas kaip galimos piniginės kompensacijos pinigais metodas, kyla pagrįstų teisinių abejonių, ar toks nacionalinis teisinis reguliavimas atitinka ES teisę.
Pagal Metodiką pinigais apskaičiuotas žalos dydis, remiantis joje nustatytomis matematinėmis formulėmis, nėra susijęs su prarasto aplinkos elemento (ištekliaus) ir (ar) funkcijos atstatomąja (atkuriamąja) verte (kaip to įsakmiai reikalauja Direktyva), o yra siejamas su teršalų išleidimo į gamtinę aplinką faktu, dauginant jų kiekius pagal matematines formules iš joje nustatytų koeficientų.
Teismų praktika ir žalos aplinkai įrodymo svarba
Valdant aplinkosauginius incidentus, visų pirma, turi būti nustatytas žalos aplinkai faktas. LAT 2023-03-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303 nurodyta, kad Kuršių marių vandens būklės neigiamo pokyčio faktui nustatyti nepakanka nustatyti į jį patekusių teršalų fakto. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, išleidus teršalus į gamtinę aplinką, žalos dydis turi būti nustatomas ir negali būti preziumuojamas. Civilinė atsakomybė už žalą aplinkai sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis, ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
Panašios nuomonės LAT laikosi ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų aplinkai, kur pabrėžiama, kad žalos grėsmė aplinkai, jos pobūdis ir dydis gali būti nustatyti tik remiantis kvalifikuoto specialisto išvadomis; kilusios grėsmės aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, o būtina ją įrodyti.
2023 m. liepą Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 271 1, 277 1 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymu 270 4 straipsniu įstatymą (šis įstatymas įsigalioja 2024 m.). Iki BK pataisų įsigaliojimo už atliekų ar teršalų išmetimą į gamtinę aplinką tais atvejais, kai jos elementams nepadaroma didelė žala (reikšmingas neigiamas poveikis), baudžiamoji atsakomybė netaikytina, o savaiminis atliekų (teršalų) išleidimas į gamtinę aplinką nesudaro pagrindo konstatuoti jos atsiradimo sąlygos. BK pataisos nustatė baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlygą - 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką.
Aplinkosaugos žalos nustatymo metodikų palyginimas
| Aspektas | AAD metodika (prieš teismų sprendimus) | Teismų praktika (po naujausių sprendimų) |
|---|---|---|
| Žalos nustatymas | Teršalų išleidimo fakto prilyginimas žalos aplinkai faktui. Taikomos teorinės matematinės formulės, pagrįstos išimtinai teršalais ir koeficientais. | Reikia įrodyti žalos aplinkai faktą ir dydį, nevertinant pirminės aplinkos būklės ir jos pablogėjimo. Žalos grėsmė turi būti įrodyta kvalifikuoto specialisto išvadomis. Nepakanka nustatyti į aplinką patekusių teršalų fakto. |
| Žalos atlyginimo būdas | Prioritetas piniginiam žalos atlyginimui. | Piniginis atlyginimas taikomas tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), prioritetas - aplinkos atkūrimui natūra (pirminis, papildomas ir kompensuojamas žalos ištaisymas). |
| Prisiteistų pinigų panaudojimas | Patenka į valstybės biudžetą. | Keliamas klausimas, kodėl skirtos sumos nėra skiriamos pažeistam aplinkos elementui ir (ar) funkcijai atkurti. |
Asmens teisės į gerą administravimą ir teisingą procesą
Ar tokiais administracinių ir (ar) teisėsaugos institucijų veiksmais nepažeidžiamos ES pagrindinių teisių chartijos 41, 47 ir 48 straipsniuose nustatytos asmens teisės į gerą administravimą, teisingą procesą ir veiksmingą teisinę gynybą? Natūraliai kyla klausimai: kodėl trejetą dešimtmečių formuota, pasak AAD, „aiški“ administracinė praktika 2023 metais tapo „nebeaiški“? Ar šie neaiškumai yra susiję su viena konkrečia aplinkosaugine byla, ar tai yra klausimai, kurių vien iškėlimo faktas liudija sisteminio / institucinio pobūdžio trūkumus?
Lietuvos Konstitucija ir tarptautiniai aktai užtikrina pamatinės asmens teisės. Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Piliečiai turi teisę kreiptis į teismą. Kiekvienam asmeniui garantuojama teisė kreiptis į teismą, jei pažeidžiamos jo teisės. Administraciniai aktai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme. Teismai nagrinėja bylas ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Asmuo išnaudoja visas teisinės gynybos priemones.
Valstybė siekia užtikrinti gerą valdymą ir kontrolę. Seimo kontrolieriai tiria valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnų (išskyrus teismų) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo faktus. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas.
Vartotojų teisių apsauga - teisingo valdymo dalis
Teisingas valdymas taip pat apima ir vartotojų teisių apsaugą, užtikrinant, kad fiziniai asmenys būtų apsaugoti nuo nesąžiningos verslo praktikos. Vartotojas - fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (asmeniniais tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti (pavyzdžiui, įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą, negavus visų ar dalies prekių ar paslaugų, dėl pardavėjo ar paslaugos teikėjo veiksmų patyrus materialinę žalą ar kt.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas vartotojo prašymą išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai gavo šio Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
