Daugelis būsimų tėvų susiduria su klausimu: ar vyras turėtų likti nakvoti gimdymo namuose po gimdymo, ar jis ten reikalingas naktį? Ar galėtų nakvoti ir namuose, o rytais vėl atvažiuoti? Šis sprendimas priklauso nuo daugelio individualių veiksnių, šeimos norų ir galimybių. Apsvarstykime įvairias situacijas ir patirtis.
Kiekvienas gimdymas yra skirtingas, todėl ir poreikis tėčio buvimui ligoninėje naktį gali skirtis. Pavyzdžiui, po pirmojo gimdymo, jei moteris negali net normaliai vaikščioti, vyro buvimas gali būti labai svarbus.
Viena moteris dalijasi: „Po pirmojo gimdymo negalėjau net vaikščioti normaliai, tai pagimdžiau 3 ryto, tai vyras buvo visą laiką kartu, prižiūrėjo vaiką, o aš miegojau. Kitom naktim nepasilikdavo, miegodavo namie ir sukausi jau viena.“ Kitas pavyzdys rodo didesnį tėčio įsitraukimą: „Pirmagimis gimė dar net nekvepiant kovidu, tai liko nakvoti visas naktis, kol buvau ligoninėje. Buvau siūta gan stipriai, negalėjau visai sėdėti, maitinau ilgai ir tik gulėdama, tai atnešdavo pavalgyt, atsigerti, keisdavo sauskelnes, išleisdavo į WC (na bent man tai būdavo ilgas ritualas ten, o ne šiaip minutei :D).“
Tačiau pandemijos laikotarpis pakeitė galimybes: „Antras gimė kovido epochoje, tad nedalyvavo nei gimdyme, nei galėjo įeiti į palatą.“ Kai kurioms moterims vyro pagalbos reikėjo, bet jos būtų susitvarkiusios ir be jo: „Man vyras po gimdymo daug padėjo (pirmas vaikas; nieko nemokėjau, plius, iškart susirgau korona ir plaučių uždegimu), bet... Turbūt būčiau susitvarkius ir be jo.“ Kai kurios mamos net išsiunčia vyrus namo po pirmos nakties ligoninėje: „Pas mus pirmą naktį jis liko ir išvariau namo.“
Svarbiausia, kad sprendimas priklauso nuo Jūsų norų ir galimybių. Jei jausitės blogai, o vyro nebus, tai padės personalas. Jei jausitės gerai, tai susitvarkysite pati. Didelės reikšmės turi ir komfortas bei privatumas - pavyzdžiui, galimybė po gimdymo gauti privačią palatą, kad šeima galėtų pasilikti kartu.

Tėčio buvimas yra svarbus ne tik po gimdymo, bet ir paties gimdymo metu. Moksliškai įrodyta, kad tais atvejais, kai gimdyme dalyvauja artimas žmogus, jo eiga būna sklandesnė, prireikia mažiau priemonių skausmui malšinti, rečiau atliekama cezario pjūvio operacija ar kiti instrumentinio gimdymo metodai. Dėl to netgi rekomenduojama, kad esant galimybei gimdyme dalyvautų ir tėtis. Tiesa, jeigu gimdyvė pageidauja, jame gali dalyvauti ir kitas artimas asmuo: mama, sesuo, draugė ar dula.
Jeigu atliekama cezario pjūvio operacija ir naujagimio būklė leidžia, gydytojai siekia, kad vykstant operacijai, jis galėtų ilsėtis tėčiui ant krūtinės, taip gaudamas savą tėčio mikroflorą, šilumą ir meilę. Be to, užgimęs vaikutis dedamas mamai ant krūtinės dar nenukirpus virkštelės. Kai virkštelė nustoja pulsuoti, jos nukirpti kviečiamas tėtis. Virkštelė dviejose vietose suspaudžiama specialiais spaustukais, o tarp jų kerpama. Tai ritualinis, daug įtampos iš tėčio reikalaujantis momentas.

Gimdyvės ligoninėje jaučiasi drąsiau, joms netgi patinka čia leisti laiką, nes sulaukia ligoninės personalo pagalbos ir dėmesio, gauna visas reikiamas procedūras, šviežiai paruošto maisto ir kt. Kitoms moterims - atvirkščiai: ligoninės aplinka kelia nemalonias emocijas, asociacijas, stresą, jos baiminasi infekcijų, nerimauja dėl kitų namuose likusių vaikų ir nori kuo greičiau grįžti namo.
Lietuvos teisės aktuose griežtai nėra reglamentuojama, kada gimdyvė su naujagimiu jau gali vykti namo. Dažniausiai, jeigu nekilo komplikacijų, į namus natūraliai gimdžiusios gimdyvės išrašomos 2-3 parą, o jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, ligoninėje gali tekti praleisti iki 5 parų. Pasaulio sveikatos organizacija gimdyvėms rekomenduoja ligoninėje po natūralaus gimdymo praleisti mažiausiai 24 val.
Kiekvienas suaugęs žmogus (su nedidelėmis išlygomis) turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo sveikatos priežiūros, atliekamų tyrimų, procedūrų ir kitų intervencijų, o taip pat ir dėl hospitalizacijos. Tad gydytojai neturi teisės drausti gimdyvei išvykti iš ligoninės anksčiau, jeigu ji to pageidauja. Tėvai, jeigu jų teisės nėra niekaip apribotos, taip pat gali priimti sprendimus dėl naujagimio medicininės priežiūros. Tačiau, jeigu medikų nuomone, tėvų sprendimas anksti išvykti namo su naujagimiu objektyviai gali būti pavojingas naujagimio sveikatai ar gyvybei, jie gali informuoti vaiko teisių apsaugos institucijas.
Dažniau vykti namo praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo ryžtasi nebe pirmą kartą gimdžiusios ir patirties jau turinčios moterys, kurios nori greičiau sugrįžti į savą aplinką. Kartais norą greičiau vykti namo lemia labiau praktinės priežastys, pavyzdžiui, gausi šeima ar mamos noras toliau žindyti kitą, jaunesnį vaiką. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gimdymo namuose naujagimiai gali užsikrėsti infekcija, pavyzdžiui, auksiniu stafilokoku.
Jei gimdyvė nuspręstų namo vykti po gimdymo praėjus 6 valandoms, tačiau pageidauja, kad naujagimiui būtų atliekami visi rekomenduojami tyrimai ir jis būtų paskiepytas, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Po gimdymo prasideda kitas labai svarbus etapas - pogimdyminis periodas ir žindymas. Mamai nuolat padeda bei konsultuoja akušerės, o jei reikia - ir gydytojas. Naujagimį kasdien lanko naujagimių gydytojas ir su juo dirbanti akušerė ar slaugytoja. Padėti pasiruošusios žindymo specialistės.
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sekundžių ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 minutės ir 5 minučių, bet gali būti vertinamas dar ir po 10 minučių.
Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 valandą, geriausia 2 valandas. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Visi naujagimiai įvertinami pagal vadinamąją Apgar skalę, kurią pasiūlė JAV naujagimių gydytoja Virdžinija Apgar. Ši vertinimo skalė tapo tarptautine. Yra penki vertinimo kriterijai: širdies plakimas, kvėpavimas, odos spalva, raumenų tonusas, refleksai. Tada visi balai sudedami ir gaunamas tas svarbusis balas, kuris skiriamas naujagimiui.
Naujagimio laukia ir dar vienas egzaminas - naujagimių gydytojas tikrina jo naujagimystės refleksus (žingsniavimą, padukų rietimą ir pan.), reakcijas. Atslūgus euforijai, mama apžiūrinėja vaiką ir apiberia naujagimių gydytoją šimtu klausimų: „Kodėl tokia pailga galva, kodėl toks mėlynas, kodėl neprasimerkia?“. Visi vaikučiai gimsta kiek mėlstelėję, kaip gydytojai sako, - cianotiški. Mamos, pamačiusios tokį „violetinį“ naujagimį, išsigąsta. Kiekvienas naujagimis gimsta padengtas storesniu ar plonesniu „varškės“ sluoksniu, susitepęs krauju, vaisiaus vandenimis. Akušerė apšluosto naujagimį sausu, šiltu vystyklu, kad taip greitai neatvėstų, tada uždeda mamai ant krūtinės. Visiems naujagimiams profilaktiškai suleidžiama vitamino K, kuris apsaugo nuo galimų kraujavimų.
Naujagimių skyriuje visiems mažyliams iš kulniuko paima kraujo. Tas lašiukas kraujo keliauja į Vilniaus Genetikos centrą, kur tiriama, ar naujagimis neserga įgimtomis paveldimomis medžiagų apykaitos ligomis - hipotireoze, galaktozemija, įgimta antinksčių hiperplazija ir fenilketonurija. Šias ligas anksti nustačius ir skyrus gydymą, vaikas gali pasveikti ir gyventi normalų gyvenimą. Naujagimių skyriuje mažyliai skiepijami nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Naujagimiams atliekami ir neinvaziniai patikrinimai (testai): raudono akies dugno reflekso testas ir klausos testas, o anksti vykstantiems į namus, atliekamas kritinių įgimtų širdies ydų testas.
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą.
Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 valandas po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra. Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Dažnai moterį vargina obstipacijos.
Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui. Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį.
Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 valandas. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės iš lėto. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda.
Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.

Vykstant į ligoninę patogu turėti du krepšius: pirmajame - gimdymo metu ir iškart po jo mamai bei mažyliui reikalingi daiktai, o antrajame - tai, kas bus reikalinga vėliau, jau palatoje. Taip patogu greitai atrasti reikalingus daiktus. Štai išsamus sąrašas:
| Krepšys | Daiktai mamai | Daiktai mažyliui |
|---|---|---|
| Pirmasis krepšys (gimdymui ir iškart po jo) |
|
|
| Antrasis krepšys (palatai) |
|
|