Visapusiškas ugdymas ir pratimai vaikams, turintiems specialiųjų poreikių

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių ugdymas yra svarbi švietimo sistemos dalis, reikalaujanti specialių mokymo priemonių ir metodų. Šiame straipsnyje aptariami specialiųjų poreikių mokinių ugdymo aspektai Lietuvoje, mokymo priemonių pritaikymas, atrankos kriterijai ir naujausios tendencijos, taip pat detalizuojami specializuoti pratimai ir jų svarba visapusiškai vaiko raidai.

Specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas ir pagalbos planavimas

Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT) ar Švietimo pagalbą teikiantį centrą (ŠPT). Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.

Specialistų vaidmuo vertinant vaiko poreikius

Šio vertinimo metu, įvairūs specialistai atlieka išsamius tyrimus:

• Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus.
• Logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus.
• Specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį.
• Socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką.
• Gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.

Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.

Dokumentacija ir individualaus plano sudarymas

Vertinimo pagrindu išduodamos dvi pagrindinės pažymos:

1. Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Joje pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama).
2. Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Joje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.

Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.

Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo, tačiau gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose. Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Rengiant mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir planuojant ugdymo procesą visada būtina remtis „stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip „apeiti“ arba lavinti „silpnąsias“. Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai. Taip pat svarbu įvardyti labai svarbius dalykus, kurių mokinys negeba (pavyzdžiui, neturi savarankiško darbo įgūdžių ir kt.), vengti teiginių „nieko nemoka“ ar „nieko nežino“. Organizuodama mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla gali pati pasirinkti programos sudarymo formą.

Mokymo priemonių svarba ir pritaikymas

Mokymo priemonės, skirtos SUP turintiems vaikams, atlieka itin svarbų vaidmenį. Specialistai pastebi, kad tokio pobūdžio mokomosios priemonės yra itin reikalingos, kadangi mokymo(si) priemonių, skirtų specialiųjų poreikių mokiniams ugdymui(si), yra nedaug. Be to, dabartinės priemonės dažnai jau reikalingos atnaujinimo. Jos padeda pedagogams pasiruošti pamokoms. Mokytojo knygos padės pedagogams pasiruošti pamokoms. Jose gausu duomenų, statistinės medžiagos, iliustracijų. Pateikta itin gausi, skatinanti mokytojų išradingumą, puikiai iliustruota siūlomų mokymo(si) metodų įvairovė, leisianti pedagogams optimaliai išnaudoti pamokos laiką, sudominti mokinius, kelti mokymosi motyvaciją.

Mokymo priemonių atrankos kriterijai

Renkantis mokymo priemones, būtina atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir gebėjimus. Pagrindiniai atrankos kriterijai:

• Iliustruoja žodinę medžiagą: vaizdinė medžiaga turi būti glausta ir informatyvi (pvz., schemos, lentelės, piešiniai ir kt.).
• Padeda įsiminti žodžiu pateiktą informaciją: grafiniai vaizdai, diagramos; taisyklės, formulės, sąvokos, terminai ar simbolių rinkiniai ir kt.
• Skatina samprotavimą: pvz., dėlionės, didaktiniai kortelių žaidimai ir kt.

Specifinių sutrikimų atsižvelgimas

Atsižvelgiant į skirtingus sutrikimus, mokymo priemonės turi būti pritaikytos individualiems poreikiams:

• Skaitymo, rašymo ir matematikos sutrikimai: Mokiniams, turintiems šių sutrikimų, būdingas nepakankamas daiktų suvokimas regėjimu, sunkumai atpažįstant, diferencijuojant ir įsimenant matomus vaizdinius bei simbolius, atliekant vizualinę analizę, skiriant atskiras dalis iš visumos, suvokiant erdvinius santykius, orientuojantis erdvėje.
• Regėjimo sutrikimai: Silpnaregiams rekomenduotini tekstai padidintais rašmenimis. Patogiausi yra paryškinti 14-28 dydžio, vienodo storio (Tahoma, Verdana, Arial tipo) rašmenimis spausdinti tekstai. Priemonės orientavimuisi erdvėje apima baltąją lazdelę, Brailio rašomąją mašinėlę, kalbos sintezatorius bei kitą garsu ar lytėjimu prieinamą informaciją ar tam tinkamas priemones.
• Klausos sutrikimai: Kurtiesiems ir neprigirdintiesiems informacijos bei mokomosios medžiagos pateikimas neatsiejamas nuo gestų kalbos, taigi mokymo priemonė turi būti bilingvinė - tokia, kurioje informacija pateikiama dviem kalbomis - ir lietuvių kalba, ir lietuvių gestų kalba.
• Pratybos: SUP mokiniai mokosi ypatingai lėtai, mokomąją medžiagą būtina daug kartų kartoti, todėl šios pratybos pasitarnauja kaip mokymo turinio įtvirtinimo priemonė.
• Kompiuterinės priemonės: Pavyzdžiui, kompiuterinė priemonė, skirta matematikos mokymosi sutrikimams šalinti.
• Alternatyvios komunikacijos priemonės: Galima bendrauti alternatyvios komunikacijos būdu naudojant programinę įrangą (pvz. Writing with Symbols 2000, "One by Four Talker", "Pocket Go Talk", Tech/Talk ir kt.).

Lentelė: Pagrindiniai Mokymo Priemonių Atrankos Kriterijai

Naujausios tendencijos ir iniciatyvos

Lietuvoje vyksta nuolatinis darbas siekiant pagerinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą. Naujosios mokymo(si) priemonės orientuotos ne į žinių perteikimą, bet į kompetencijų ugdymą, mokiniai skatinami naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC) aktyviai dalyvauja kuriant ir platinant mokymo priemones, skirtas SUP turintiems mokiniams. Visos mokytojų knygos rugsėjo mėnesį bus paskelbtos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro interneto svetainėje. Naujas mokymo(si) priemones gali gauti visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose yra mokinių, besimokančių pagal adaptuotas Bendrąsias ugdymo programas.

Kineziterapijos svarba ir praktiniai pratimai

Pratimai vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, yra esminė visapusiškos raidos dalis. Jiems kineziterapijos užsiėmimai yra ypatinga pagalba kasdienėje rutinoje. Be to, daugelis juos itin mėgsta, nes per užsiėmimus yra aiškios ribos, taisyklės, nurodymai.

Kineziterapeutas nėra tik greitoji pagalba reabilitacijos procese. Derėtų daugiau dėmesio skirti kineziterapijos prevencinėms programoms, ypatingai dirbant su vaikais. Šių specialistų pagalbos dažniausiai ieškome po traumų, sužeidimų, operacijų, tačiau darbas su pačiais mažiausiais nėra įprasta kineziterapeuto kasdienybė.

Kodėl svarbu dirbti su darželinio amžiaus vaikais?

Gyvenimo būdas per pastaruosius kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė. Nors atrodo, kad per dieną turime daug veiklų, visgi esame tapę sėslesni, mat, daug laiko praleidžiame automobiliuose, vykdami iš vieno taško į kitą, taip pat neįtikėtinai daug laiko ryte suryja ekranai. Vaikai nuo gimimo perima iš tėvų nejudrų gyvenimo būdą - kai į mokyklą, būrelius vyksta ne pėsčiomis, dviračiais, miesto transportu, o tiesiog yra pervežami automobiliais ir tenka leisti laiką kamščiuose. Būtent ikimokyklinio amžiaus vaikams dėl judesio stokos ar netaisyklingo judėjimo ima formuotis tam tikrų laikysenos nukrypimų. Ankstyvame amžiuje ryškėja, kurie vaikai turi polinkį į plokščiapėdystę, skoliozę. Dalis vaikų turi pusiausvyros problemų, kai vienos raumenų grupės dominuoja ir dėl to atsiranda judėjimo aparato disbalansas.

Šeimos vaidmuo ir fizinio aktyvumo svarba

Svarbu, kad visa šeima augtų ta pačia kryptimi, vieni kitus palaikydami, pastiprindami. Pirmiausia išugdyti vaikams įgūdžius judėti nuolatos ir daryti tai taisyklingai. Suaugusius - vaikų tėvus, senelius, brolius ar seses - kviečiame tam, kad vaikai turėtų didesnę motyvaciją sportuoti drauge su šeimos nariais. O suaugusieji drauge mokytųsi taisyklingo judesio ir galėtų individualiai prižiūrėti, kaip mankštinasi jų vaikai. Tai labai svarbu. Mes kalbame apie judesio higieną. Jeigu nuo mažų dienų vaikai bus mokomi taisyklingai judėti, tai jiems pravers visą gyvenimą. Kalbu apie kasdienes mankštas, kasdienius, mums įprastus, taisyklingai atliekamus judesius. Judrieji žaidimai, įvairiausių sporto šakų apjungimas, judrumas ne tik sporto salėje, bet ir kieme, aikštelėje, tiesiog miške. O jame galima tiek naudų gauti - ir po medžius karstytis, ir pro krituolius lįsti, lipti, perlipti, o kur dar visa miško terapija - kvapai, garsai, vaizdai. Vaikai pirmiausia mokosi iš tėvų. Ir jei šeimoje nėra nuolatinio fizinio aktyvumo, nėra kasdienio pavyzdžio, tai tie vaikų pasportavimai būna tikrai nepakankami, fiziniai krūviai menki.

Traumų prevencija

Augant, jei vaikai ima siekti profesionalesnių rezultatų sporte, fiziniai krūviai didėja. Tačiau tuomet vystosi tam tikros specifinės raumenų grupės, pamirštant apie viso organizmo balansą. Tai ypatingai matosi komandiniame sporte. Yra daugybė jaunųjų krepšininkų, futbolininkų traumų, kurių galima būtų išvengti, jei būtų tolygiai vystomos visos organizmo raumenų grupės. O tai jau ilgas ir kruopštus darbas su fizinio rengimo treneriais ir kineziterapeutais. Suaugusieji - pirmiausia tėvai - turi suprasti, kad mažasis sportininkas turi vienintelį tikslą - laimėti, būti geriausiu. Ir jam tikrai nerūpi taisyklingai atliekami apšilimo pratimai prieš treniruotes ar varžybas, tempimo pratimai po jų ar specialūs balansiniai pratimai toms raumenų grupėms, kurios mažiau aktyvios sportuojant. Mes kalbame apie traumų prevenciją.

Kineziterapijos užsiėmimai

Kineziterapijos metu dirbama su įvairiomis balansavimo platformomis, bosu kamuoliais, kamuoliais su spygliukais, lazdelėmis, pasipriešinimo gumomis, taip pat su savo kūno svoriu. Beje, vaikams labai patinka dirbti su įrankiais, mat pratimai su savo kūno svoriu jiems nuobodoki. Apskritai mažieji yra smalsūs ir jiems labai patinka žinoti, kodėl jie atlieka vienus ar kitus pratimus. Tad rodai ir aiškini, kurios raumenų grupės šiuo metu dirba ir kodėl jas reikia lavinti. Jie susipažįsta su savo kūnu ir sąmoningai mokosi jį ugdyti. Su kokiu džiaugsmu pasakoja visiems, kad iš pradžių ant nestabilios platformos viena koja galėdavo išstovėti tik sekundę, dabar štai stovi 15 sekundžių, o pastumtas išlaiko balansą ir nenukrenta. Taigi jie patys gali stebėti, įvertinti savo progresą ir tai nuostabu!

Amžius ir ankstyva intervencija

Jau nuo kūdikystės galima matyti, kurioms mažylio raumenų grupėms reikia skirti daugiau dėmesio. Nuo mažų dienų mokantis taisyklingo judėjimo galima užkirsti kelią daugybei sveikatos sutrikimų. Stuburas, klubai, pėdos, kojos, rankos... Judesiu galima tvarkyti visą kūną. Ir kuo anksčiau pastebime vienas ar kitas bėdas, tuo sėkmingiau jas galime spręsti. Iki šešerių gyvenimo metų, kol yra intensyviausias vaiko augimo, formavimosi etapas, ir yra pats palankiausias metas judesiu atlikti raumenų grupių korekcijas. Rezultatai šiuo periodu tikrai puikūs, nes organizmas iki šešerių yra paslankus, lengviausiai pasiduodantis taisyklingam formavimui. Mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams koreguojant laikysenos problemas, tarkime stuburo iškrypimą (skoliozę), jau prireikia kur kas daugiau pastangų, specialios medicininės įrangos. Paprastų pratimų jau tikrai nepakanka.

Ikimokyklinio ugdymo gairės ir aplinka

Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos. Vaikų žaidimas yra paties vaiko kuriama ir valdoma veikla, kuomet sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos. Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste.

Ugdymo(si) aplinka

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba ji tampa matoma vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų įvairovė

• Žaismės kontekstas: Palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.

Ugdymo sritys

Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis. Pirmaisiais metais vaikai jiems siūlomų spalvingų, skambančių, judančių žaislų siekia vis geriau įvaldydami rankos judesius. Pirštų, plaštakos ir visos rankos judesius vaikai lavina mokytojo žaidinami, drauge su juo žaisdami pirštukų žaidimus, plodami, ką nors rinkdami, spaudydami.

Fizinio aktyvumo ir mitybos įpročių ugdymas

Judėjimo pratimai pagal amžių

• Vaikai iki 1 metų: Mokytojo kalbinami, žaidinami, įvairiais patraukliais žaislais ir daiktais motyvuojami vaikai vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų. Išlaikyti pusiausvyrą vaikai pratinasi ir savarankišką vaikščiojimą tobulina judesių nevaržančioje saugioje aplinkoje eidami link juos kviečiančio mokytojo, nuo vieno patrauklaus objekto link kito, ką nors stumdydami, ridendami.
• 2-3 metų vaikai: Vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi, įveikdami kliūtis, lipdami į kalniuką.
• 3-6 metų vaikai: Juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, kuriuose lavinami visi pagrindiniai judesiai. Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria laisvai bėgiodami, landžiodami, šokinėdami, laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais, žaisdami su kamuoliais, važinėdami triratukais, dviratukais. Vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėja žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant. Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes; lavina pagrindines fizines ypatybes; mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis; išlaikyti kūną statinėje būsenoje; judėti (ne)persikeldami erdvėje; įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą. Taip pat lavina rankos judesių tikslumą, akies ir rankos koordinaciją ką nors dėliodami, konstruodami, verdami, piešdami ir kt.

Mitybos įpročiai

• Vaikai iki 3 metų: Su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles, korteles, piešinius. Matydami estetiškai patiektą, skleidžiantį šviežią kvapą maistą, jį skanaudami ir nuolat girdėdami vaisių, daržovių bei kitų maisto produktų pavadinimus, vaikai kaupia atitinkamą žodyną.
• 3-6 metų vaikai: Aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę ir dėlioja savo dienos meniu iš kortelių, ugdydami sąmoningus mitybos įpročius.

Specialiojo ugdymo organizavimas ir metodai

Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.

Klasių komplektavimas ir mokinių skaičius

Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis:

• Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių.
• Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.

Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio.

Profesinis mokymas

Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.

Individualizuotos programos ir ugdymo planai

Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse. Vaikai, mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą, turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).

Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei. Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val. papildomos pagalbos.

Mokymo strategijos ir metodai

Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, paprastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.

Sutrikusios klausos mokinių ugdymas

Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.

Sutrikusios regos mokinių ugdymas

Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.

Mokymosi pasiekimų vertinimas

Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.

tags: #pratybos #spec #poreikiu #vaikams

• Philips Avent rinkinio apžvalga
• Vaikų ugdymas: nuo finansinio raštingumo iki kūrybiškumo
• Žmogaus kūno pažinimas: naudingos veiklos mažiesiems
• Priežastys, kodėl po ovuliacijos skauda galvą
• Pirmasis primaitinimas bulvėmis