Liežuvio pasaitėlio pakirpimas vaikams: indikacijos, eiga ir pooperacinė priežiūra
Pasaitėlis - tai liežuvį su burnos dugnu jungiantis į plėvę panašus darinys. Įprastai jis prasideda ties liežuvio viduriu, leidžiant liežuviui laisvai judėti. Tačiau pasitaiko įgimta patologija - trumpas liežuvio pasaitėlis, kuris vidutiniškai diagnozuojamas vienam iš dvidešimties naujagimių. Nustatyta, kad berniukams ši būklė pasitaiko 2,5 karto dažniau nei mergaitėms. Nors tikslios šios patologijos priežastys nėra aiškios, medikai bene dažniausiai mini paveldimumą.
Trumpo pasaitėlio įtaka kūdikiams ir vyresniems vaikams
Liežuvis padeda ištraukti pieną iš krūties ir stumti jį per burną gerklės link. Dėl „prisegto“ liežuvio sutrikdomas normalus čiulpimas ir rijimas: burnoje lieka nepakankamai vietos, todėl kūdikis gali apžioti tik dalį krūties, dažniausiai - spenelį. Negalėdamas tinkamai žįsti, kūdikis siurbia, kanda dantenomis, todėl ilgainiui gali „nugraužti“ motinos spenelius. Naujagimiams liežuvio pasaitėlis gali trukdyti žindymui, dėl ko kūdikis nepriauga svorio, gali būti irzlus ar patirti virškinimo sutrikimų dėl žindymo metu pritraukiamo oro.
Vėlesniame amžiuje, vaikui pradėjus kalbėti, trumpas pasaitėlis riboja liežuvio, ypač jo galiuko, judrumą burnos ertmėje. Dėl to vaikui kyla sunkumų tariant liežuvio priešakinius garsus, tokius kaip č, š, ž, r, l, kartais ir s, z. Toks garsų tarimo sutrikimas logopedijoje vadinamas mechanine dislalija. Visgi svarbu atsiminti, kad garsų tarimo sutrikimą gali lemti ir kitos priežastys: netaisyklingas sąkandis, neuropatologinės priežastys, kurtumas, psichinė vaiko būklė ar ryklės ir gomurio raumenų patologija.
Katkus | Miliūtės pirštas | Skvernelis | Trumpas | Jūs rimtai?
Chirurginis gydymas: kada jis būtinas?
Medikų nuomonės dėl tinkamiausio amžiaus atlikti liežuvio pasaitėlio plastiką yra skirtingos. Kadangi pasaitėlis dar gali formuotis apytiksliai 2-3 metus po gimimo, jei jis netrukdo kūdikiui žįsti, medikai rekomenduoja palaukti ir tik tada vertinti situaciją. Vienintelė indikacija atlikti chirurginę intervenciją naujagimiui yra mitybos sutrikimas. Tokiame amžiuje atliekama frenotomija - pasaitėlio įkirpimas žirklėmis suapvalintais galiukais, paliekant jį nesiuvant. Procedūra dažniausiai atliekama be nuskausminimo arba naudojant specialų gelį, kadangi pasaitėlyje beveik nėra kraujagyslių.
Vyresniems vaikams, kai nustatomi kalbos sutrikimai, sprendžiama dėl frenektomijos - pasaitėlio pašalinimo arba plastikos skalpeliu ar lazeriu. Operacijas lazeriu galima atlikti vyresniems nei 5 metų pacientams; šis metodas yra komfortiškesnis, užtikrina greitesnį gijimą ir sumažina komplikacijų riziką.
Gydymo metodų palyginimas
| Metodas | Amžiaus grupė | Ypatumai |
|---|---|---|
| Frenotomija (įkirpimas) | Kūdikiai | Be siūlių, greita procedūra. |
| Frenektomija (pašalinimas) | Vyresni vaikai | Sudėtingesnė, tinkama storiems pasaitėliams. |
| Lazerinė korekcija | Nuo 5 metų | Minimalus kraujavimas, greitas gijimas. |
Pooperacinis laikotarpis ir pratimai
Pagrindinė procedūros rizika yra ta, kad burnos ertmėje esančios žaizdos gyja labai greitai. Kad išvengtumėte pakartotinio pasaitėlio suaugimo, ypač svarbi yra pooperacinė priežiūra ir pratimai. Intensyviausiai mankštą burnai rekomenduojama atlikti pirmąsias 3 savaites, 6 kartus per parą, įskaitant nakties metą.
- Liežuvio pakėlimas: abiem rodomaisiais pirštais palįskite po liežuviu ir pakelkite jį gomurio link, paspaudžiant 1-2 sekundes. Tikslas - ištempti žaizdą į ilgį.
- Žaizdos masažas: švelniai braukite pirštu nuo žaizdos apačios į viršų, kad atskirtumėte horizontalųjį audinį.
- Raumenų atpalaidavimas: tvirtai pirštu pamasažuokite burnos apačią kairėje ir dešinėje pusėse, kad atpalaiduotumėte įsitempusius raumenis.
Po pasaitėlio pakirpimo procedūros žindyti galima iš karto. Jei pakirpimas buvo atliktas su lazeriu, kraujavimo tikimybė yra minimali, o gijimas trunka apie 2 savaites. Svarbu, kad vaikas pajaustų, jog ne visi burnoje atliekami pratimai yra nemalonūs, todėl svarbu išlaikyti kantrybę ir švelnumą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
