Viduriavimas (diarėja) - tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
Viduriavimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių, pavyzdžiui, netinkama mityba, žarnyno infekcija, maisto alergija ar virškinimo trakto ligos. Viduriuojant labai svarbu palaikyti skysčių balansą organizme, kadangi dėl dažno, vandeningo tuštinimosi organizmas netenka daug skysčių ir dehidratuoja.
Vaikų viduriavimo priežasčių yra daug. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. Rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai, kuria dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu.
Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, šigelės, kurios gali būti perduodamos per rankas, vandenį ar maisto produktus. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos. Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija), kurią sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.
Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyra žarnyne. Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį, ar viduriavimas, vartojant tam tikrus maisto produktus, nesikartoja.
Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti, jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.
Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų, jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama.
Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas, pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti, girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškart labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja, reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei vaikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiūvėsius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.
Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai. Tai klausimas, kuris neramina daugelį tėvelių ir senelių. Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat, kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti, kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.
Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui, geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.

Labai dažnai tenka išgirsti tokį klausimą gyvai ar perskaityti socialiniuose tinkluose „O ką daryti, kad vaikas nustotų vemti ar viduriuoti?“. Gyvename skubančiame pasaulyje ir norime, kad mes patys ir mūsų vaikai pasveiktų čia ir dabar, tikimės sužinoti apie stebuklingas piliules, kurios labai greitai išgydytų ir vaikas ir jo tėvai sugrįžtų į gyvenimą. Deja, nuvilsiu - stebuklingos piliulės nėra. Ligas gydo ne vaistai, gyja pats organizmas ir mes arba jam padedame arba ne. Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.
Vaistai, stabdantys viduriavimą ar vėmimą, gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų, naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
Galite nupirkti specialių druskų mišinių tirpalų, nes jie yra geriausia apsauga nuo skysčių ir elektrolitų netekimo. Dėl kiekvieno vaisto Jūs privalote pasitarti su gydančiu gydytoju ar vaistininku.
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas - tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek, kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Neskubėkite vaiko, sirgusio žarnyno infekcija, leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas, persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine), virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Galbūt Jums pravers ir šie patarimai:
tags: #vaikas #viduriuoja #ka #duoti #valgyti