Motinystės amžius: kada geriausia?
Ar pagalvojote, kaip klostytųsi jūsų gyvenimams, jei būtumėte pagimdžiusi dešimt metų anksčiau? O jei - gerokai vėliau? Gal būtumėte labiau atsipalaidavusi, o gal būtų daug sunkiau? Jauna mergina, žydinti moteris ar brandi, jau priartėjusi prie menopauzės - visi etapai savaip žavūs, taip pat ir galimybe tapti mama. Bėgant laikui, motinystė išgyvenama skirtingai, ir daugelis moterų kankina save klausimais: „Gal galėjau pagimdyti dar vieną vaiką, bet išsigandau, kad būsiu „sena mama“?; „Kodėl nepasiryžau išsaugoti nėštumo, kai buvau pirmo kurso studentė?“; „Kaip keista jaustis keturiasdešimtmete mama... Kodėl taip ilgai delsiau?“
20 metų: noriu jaustis suaugusi!
Jei pastojama 19-20 m. ar šiek tiek vėliau, dažniausiai nėštumas nebūna planuotas. Moteris, pati tik ką iškopusi iš paauglystės, tampa mama. Kartais, ekspertų nuomone, toks „atsitiktinis“ nėštumas išduoda pasąmoningą norą patikrinti, ar „su manimi viskas gerai“. Vis tik dauguma ryžtasi gimdyti. Tai tarsi iššūkis - nes pasiryžti labai jaunai susilaukti kūdikio, tai tarsi išreikšti savo nepriklausomybę tėvams, prisiimti atsakomybę, nutraukti bambagyslę su mama ir kurti savo šeimą, nors joje būtų tik jauna moteris ir jos kūdikis.
Daugelis moterų, kurios gimdė labai anksti, vėliau prisimena, kad nėštumo metu jautėsi labai užtikrintai, savo būklę traktavo kaip didžiulę laukimo laimę. Jaunos mamos labai optimistiškos, pilnos gyvenimo džiaugsmo ir energijos. Tam tikra prasme jos tarsi artimesnės vaikui už brandžias mamas, joms lengviau savo atžalai perteikti gyvenimo džiaugsmą.
Kita vertus, jauna mama dar nesurado savo vietos gyvenime, ji dar tik ruošiasi užkariauti pasaulį, suvokti jame save. Ji dar nepatyrusi netekčių ir sunkių gyvenimiškų išbandymų. Gal todėl jaunos mamos lengvai palieka vaikus močiutėms ar kaimynėms, nes jų laukia mokslai, draugės ir vakarėliai, tačiau jos turi ir daugiau šansų nepririšti vaiko prie savęs, leisti jam klysti ir augti. Tuo pačiu greitai subręsta ir jauna mama - jei jai nusibosta močiučių pamokymai, kaip reikia auginti jų anūką, ypač jei jauna šeima gyvena kartu. Tai tarsi postūmis pagaliau atsiskirti ir pradėti gyventi taip, kaip norisi.
30 metų: noriu realizuoti savo svajones!
Trisdešimtmetė jau sąmoningai apsvarsto, kada jai susilaukti vaikų. Ji jau spėjo šio to pasiekti profesinėje srityje, beveik neturi finansinų problemų, žino, ko nori iš gyvenimo. Taigi, jai lengviau adaptuotis naujam gyvenimo etapui - motinystei.
Ji dažniausiai priima save tokią, kokia yra, žino savo silpnybes ir trūkumus, be to, visuomenė tokio amžiaus moteris vertina kaip brandžias, galinčias priimti teisingus sprendimus, asmenybes. Tokios moterys nebesijaučia nevisavertės, kaip labai jaunos mamos, kurias, pirmai progai pasitaikius, visi stengiasi pamokyti ar mestelti repliką, jog „vaikai vaikų prisigimdo“. Taigi, aplinkinių požiūriu, tokio amžiaus moteriai gimdyti „pats tas“.
Kai tau daugiau nei 30, dažnai išsipildo svajonės apie laimingą šeimą ir vaikus. Tokia moteris pasitiki savimi, taigi, jos vaikui negresia tikimybė būti uždusintam pernelyg didelės mamos meilės. Tačiau tokios mamos - labai racionalios, dažnai stengiasi auginti kūdikius pagal tam tikrą griežtą dienotvarkę. Ir kartais mamos troškimas žūtbūt siekti karjeros aukštumų būna toks didelis, kad kūdikis tampa „šalutiniu projektu“.
Tokia mama sukuria savo vaiko auklėjimo modelį ir stengiasi jį įgyvendinti kaip dar vieną verslo projektą, kartais neatsižvelgdama į atžalos asmenybę. Vaikui paaugus, ypač jei vis yra vienintelis šeimoje, tokia mama iš jo tikisi labai daug - nes vaikas juk turi neatsilikti nuo jos, o dar ir pralenkti...
40 metų: noriu būti šalia savo vaiko!
Jėgų ir energijos ji turi šiek tiek mažiau, nei trisdešimtmetė. Tokia moteris jau jaučia artėjančios menopauzės požymius, vaisingumo periodas baigiasi, o tai kai kurioms sukelia liūdesį: kaip eina laikas! Ji tampa vis mažiau svarbi vyresniesiems vaikams, todėl nieko keisto, jog ima svajoti apie dar vieną kūdikį, nes norisi dar kartą pasijusti kažkam besąlygiškai reikalinga.
Daugelis 40-mečių mamų, jau turinčių didesnių vaikų, prisipažįsta, kad tik dabar iš tikrųjų patyrė motinystės džiaugsmą - ir tai natūralu. Nes artėjant 40-mečiui, ateina kitas gyvenimo etapas, norisi naujos savirealizacijos. Tokia mama nesilaiko griežto vaiko auklėjimo plano, jai svarbiau tiesiog būti šalia, stebėti, kaip jis auga, ir tuo džiaugtis. Jai kiek sunkiau auginti kūdikį nei jaunai mamai, tačiau ji kantresnė, geranoriškesnė ir į daug ką gali pažvelgti su humoru. Viso to jai trūko auginant pirmuosius vaikus. Kartais 40-metes, lygiai kaip ir 20-metes, ištinka neplanuotas nėštumas, nes kai kurios būna įsitikinusios, kad jau nebepastos. Toks siurprizas gerokai praskaidrina gyvenimišką rutiną, leidžia vėl pasijusti jauna.
Amžius ir medicina: rizika ir galimybės
Seimo narys konservatorius Valdas Rakutis sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą, laidoje paleidęs repliką apie tai, kad trisdešimtmetės moterys turėtų susirūpinti vaikais ir Lietuvos demografine padėtimi, jei vis dar dar nėra pagimdžiusios. Sulaukęs kritikos, jis išdėstė ir tai, kad trisdešimtmetis esą yra rizikingo gimdymo pradžia. „Ne visas amžius yra tinkamas gimdymui. Nėra gerai, kai gimdo per jaunos moterys, ir per senos. Per jaunos yra nepasirengusios moraliai, neturi tvarios šeimos ar sąlygų. Per senos šiuo požiūriu moterys gali nebegalėti gimdyti, yra įvairių sveikatos rizikų. Taigi, yra optimalus moters amžius, kada jai tinka gimdyti. Rakutis.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. „Tai jokiu būdu nereiškia, kad po 35 metų moteris negali pastoti. Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė akcentavo, kad Lietuvoje sėkmingai gimdo ir vyresnio amžiaus moterys, pavyzdžiui, vyriausia klinikų gimdyvė pernai buvo 52-ejų. Pavyzdžiui, rizikingiau gimdyti turinčioms lėtinių ligų moterims, gyvenančioms ne pagal sveiką gyvenimo būdą. Su amžiumi atsiranda tokios ligos, kaip hipertenzija - aukštas kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, viršsvoris, kartais jau keturiasdešimties metų moterys būna patyrusios insultą ar infarktą. „Galima įvardyti ir socialinį amžių.
Pasak M. „Taip, nuo 35 metų moteris turi didesnę vaisiaus chromosominės ligos riziką. Šiais laikais turime platų genetinių tyrimų spektrą ir tas ligas galime diagnozuoti anksti ir priimti sprendimus. Skatiname ir vyresnių, ir jaunesnių moterų pasirinkimą lauktis ir pirmo, ir antro, ir trečio vaiko, ir nesigąsdiname. Tačiau nuo 42 metų vaisiaus chromosominės ligos rizika didėja ir vyrams.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kurie yra naujausi, 2022 m. vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje buvo 30,2 metų (2021 m. - 30,3 metų), o vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius - 28,2 metų (2021 m. Ekspertai taip pat įspėja apie demografinę krizę dėl gimstamumo. 1990-aisiais Lietuvoje gimė 56,9 tūkst. vaikų. Praėjus dvylikai metų, 2002-aisiais, šis skaičius buvo kone perpus mažesnis ir siekė 29,5 tūkst. Lietuvoje sparčiai mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų, o dėl to mažėja ir gimstančių kūdikių skaičius. Dar mažesnis skaičius fiksuotas 2021-aisiais - tais metais Lietuvoje gimė 23,3 tūkst.
Anot medikų, tikimybė pastoti moterims mažėja nuo 35 metų, nuo šio amžiaus didėja ir vaisiaus chromosominės ligos rizika, taip pat vyresniame amžiuje gimdyti pavojingiau, jei yra lėtinių ligų ar dėl gyvenimo būdo. Vienos moterys džiaugiasi vyresne motinyste, o kitos išgyvena, kad delsė ir negimdė anksčiau, nes nebegali pastoti.
Vyresnė motinystė: „Už” ir „prieš”
Didžiausias motinystės jauname ir vyresniame amžiuje skirtumas tas, kad vyresnė motinystė dažniau būna sąmoningesnė. Moteris tikrai žino, kad kūdikio nori, atsakingiau ruošiasi jo atėjimui į šį pasaulį, apdairiau elgiasi per nėštumą, geriau pažįsta savo organizmą, neretai ilgiau žindo kūdikį. Vyresniame amžiuje rečiau pasitaiko atsitiktinio nėštumo atvejų. Emociniu požiūriu motinystė vyresniame amžiuje būna ramesnė. O tai labai svarbu sklandžiai nėštumo eigai, gimdymui. Žinoma, fiziologiškai gali būti ir kitaip.
Priimta skaičiuoti, kad nėštumas ir gimdymas laikomas vėlyvu, kai moteriai sukanka 35-eri ir daugiau. Maždaug tokio amžiaus moters organizme pradedami pastebėti pirmieji senėjimo požymiai: po truputį keičiasi medžiagų apykaita, hormoninė pusiausvyra, kaulinė struktūra. Pakinta ir pačių kiaušidžių veikla - subręsta mažiau kiaušinėlių, jie būna nebe tokie kokybiški.
Taip, tai ne iš piršto laužta. Kiekviena mergaitė, būdama mamos pilve, jau turi genetiškai nulemtą tam tikrą kiekį kiaušinėlių. Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos šių lieka apie 300 tūkst. Iš šių per vaisingąjį moters laikotarpį (iki menopauzės) ovuliuoja tik apie 300-500, visi kiti sunyksta. Ir tai visiškai nepriklauso nuo nėštumų skaičiaus, moters ciklo, kontracepcijos. Matematika čia labai paprasta: dvidešimtmetės merginos kiaušidėse yra vienoks kiekis kiaušinėlių, o trisdešimtmetės ar keturiasdešimtmetės jų, savaime suprantama, - jau mažiau.
Kiaušinėlių ne tik mažiau, bet jie ir silpnesni. Mat kuo moteris vyresnė, tuo jos sukauptas ligų „bagažas” didesnis, per gyvenimą daugiau patirta įtampos, suvartota daugiau vaistų, įvairių kitų cheminių medžiagų. Visa tai turi įtakos kiaušidėms, jų genetinei informacijai. Tiesa, jokiu būdu to negalima pasakyti apie visas vyresnes moteris. Daugybė jų labai lengvai pastoja, o nėštumas ir gimdymas būna be komplikacijų. Tai puikiai iliustruoja antros moters pasakojimas.
Sakyčiau, vyresnės gimdyvės rizikuoja labiau savo sveikata, o ne mažylio. Kadangi dėl amžiaus organizme sulėtėja kolageno sintezė, didesnė tikimybė, kad po gimdymo išsitampę audiniai lėčiau „grįš” į savo vietas. Gimdant didesnio svorio mažylį ir ilgai stanginantis, padidėja tikimybė nusileisti makšties sienelėms. Rezultatas: sunkiau sulaikomas šlapimas ir dujos, ypač ši bėda pradeda varginti perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu.
Tokiu atveju moteriai po gimdymo gali prireikti net ir plastinės makšties operacijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad vyresniame amžiuje tik didesnė tokių atvejų tikimybė. Panašių dalykų gali nutikti ir dvidešimtmetei. Nėštumo ir gimdymo komplikacijas lemia ne tik moters amžius, bet ir gyvenimo būdas, genai.
Kalbant apie amžiaus nulemtas ligas ir negalavimus, nereikia pamiršti ir to, kad vyresnes moteris kur kas dažniau nei jaunas vargina ir įvairios ginekologinės „bėdos”: miomos, polipai, endometriozė, gimdos gleivinės pokyčiai. Ne visada dėl jų kyla problemų, tačiau vyresniame amžiuje rizika didesnė. Šie ginekologiniai negalavimai iš tiesų gali būti nevaisingumo, o pastojus - persileidimo arba priešlaikio gimdymo priežastis, galinti trikdyti natūralią gimdymo eigą. Antra vertus, šiuolaikinė medicina yra daug pasiekusi, tad daugelį ginekologinių negalavimų nesunku pagydyti be jokių padarinių planuojamai motinystei.
Žinoma, kad kuo moteris vyresnė, tuo genetinių vaisiaus apsigimimų tikimybė didesnė. Lietuvoje vaisiaus genetinius tyrimus rekomenduojama atlikti, jei nėščioji yra vyresnė nei 35 m. Tačiau, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad nuo 35 iki 40 m. moterims vaisiaus genetinių ligų procentas, palyginti su 20-35 m. amžiaus moterimis, nėra ženkliai didesnis, kaip buvo manoma anksčiau. Taigi vaisiaus genetinius tyrimus nėščioms moterims iš tiesų rekomenduojama daryti tik perkopus 40 m. ribą.
Galbūt ateityje vyresniame amžiuje gimdančių moterų dar labiau padaugės, galbūt diagnostika bus dar tikslesnė nei šiandien, tad vaisiaus genetinių tyrimų rekomendacijos ir vėl gali būti pakeistos.
Deja, taip. Pasitaiko, kad netgi nėštumui praėjus be komplikacijų, gimdymas savaime neprasideda dėl tam tikrų amžiaus nulemtų fiziologinių pokyčių. Tuomet tokį gimdymą tenka stimuliuoti ir kartais baigti operacija. Svarbu atminti, kad vyresnėms nei 35 m. moterims cezario pjūvio rizika išauga du kartus. Ši operacija paprastai atliekama dėl tam tikrų nėštumo komplikacijų arba gimdyvės sveikatos bėdų. Pavyzdžiui, ji yra turėjusi ginekologinių operacijų: gimdos kaklelio, kiaušidžių ir pan. Cezario pjūvis neretai būna net planuojamas iš anksto, ypač jei moteris sunkiau pastojo ir išnešiojo kūdikį.
Moterys vyresniame amžiuje gimdo ne tik pirmą kartą, gimdo ir jau turinčios paaugusių vaikų. Internete teko skaityti, kad norą turėti mažą vaiką vyresniame amžiuje lemia ir hormonai. Ar tai vadinamasis motinystės instinktas?
(Ne)sąmoningą norą turėti vaikų sieti vien su hormonų veikla kažin ar galima. Nors menstruacijos kai kurioms moterims prasideda ankstyvoje paauglystėje, vargu ar tuomet joms jau norisi vaikų. Hormonų veikla brandžiame amžiuje kaip tik slopsta, tad norą turėti vaikų greičiausiai lemia kiti dalykai. Pirmakartėms nėštukėms nemažai įtakos turi ir mada - juk gimdo vis vyresnės moterys. „Aš galbūt irgi galiu palaukti…” Jei vaikas ne pirmas, galbūt psichologiniai dalykai, kad ir vadinamasis tuščio lizdo sindromas, kai vyresni vaikai palieka namus, o jų vietą užima pagrandukas.
Ko gero, kiekvienas. Svarbu, kad moterys norėtų gimdyti. Tačiau medicininiu požiūriu - nuo … iki
Statistika - ne vyresnių mamų naudai
Deja, bet vyresnės moterys dažniau nei jaunos serga inkstų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač arterine hipertenzija. Neretai šios ligos paskatina įvairias nėštumo komplikacijas, tarkim, nepakankamą placentos funkciją, sulėtėjusį vaisiaus augimą, priešlaikį gimdymą, atsidalijusią placentą, preeklampsiją.
Vyresnes moteris taip pat kur kas dažniau nei jaunas vargina endokrininės sistemos ligos, tarkim, sutrikusi skydliaukės ar angliavandenių apykaita. Per nėštumą jos turi būti prižiūrimos ne tik ginekologo, bet ir endokrinologo, joms turi būti atliekami papildomi tyrimai ir skiriamas gydymas.
Moksliškai įrodyta, kad nėščiosioms per 35 m. yra didesnė tikimybė susirgti gestaciniu diabetu, vadinamąja laikinąja cukralige, kuri moteris kamuoja tik per nėštumą.
Kada geriausia gimdyti mažylį?
Vienoms moterims šis klausimas atrodo visiškai neracionalus - juk metų laikas svarbus nebent tik pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ar metais, be to, mažylis juk neklausia, kada gali ateiti į šį pasaulį. Kitos gi su tuo nesutinka - savo nėštumą įmanoma planuoti (ypač jaunystėje). Vis dėlto tenka pripažinti, kad nė vienas (net ir pats mėgstamiausias) metų laikas gimdyti nebus idealus - visi jie turi tiek savų privalumų, tiek trūkumų. Kokie gi jie?
Pavasaris: Žinoma, pavasario vidurys ar pabaiga gimdyti dažniausiai yra palankesni. Lauke šilčiau, tad galima išeiti pasivaikščioti ir nesibaiminti, kad mažylis sušals. Pirmą kartą gryno oro vaikutis įkvėps tada, kai keliaus iš gimdymo namų. Jis, galima sakyti, iš karto gaus vitamino D, kuris užkirs kelią rachito vystymuisi, nereikės su savimi turėti labai daug drabužėlių, o jeigu naudosi vystyklus - bus paprasčiau juos džiovinti. Jau visai netrukus bus galima mėgautis šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Trūkumai: gimdymo metu organizmas naudoja resursus, sukauptus per vasarą.
Vasara: Žiemą mes mažai judame, vadinasi, gauname nedaug deguonies. Privalumai beveik tie patys, kaip ir pavasarį: viską paprasta džiovinti, galima išeiti pasivaikščioti, valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Kita vertus, karščiai nėčiai moteriai yra tikra kančia. Ir mažyliui turbūt tokiu periodu bus ne ką lengviau.
Ruduo: Jei tikėtume specialistais, rudenį gimę vaikai dėl saulės šviesos trūkumo teigiamų emocijų patiria mažiau. Vitaminų šiuo laiku visiškai pakanka, tačiau bėda ta, kad mokykloje tavo dukrytė arba sūnelis bus vienas iš vyriausių. Paskutinius nėštumo mėnesius teks kęsti vasaros karščius.
Žiema: Vystyklų ir rūbelių džiauti nebus kur, nes šildymas dažniausiai pajungiamas gana vėlai. Bet net ir tada, kai jį pajungs, problemų nesumažės - patalpų oras bus sausas, teks jį drėkinti. Atrodytų, kas gali būti blogiau už žiemą? O juk šis metų laikas taip pat turi savų privalumų - vasarą nėščioji jausis daug geriau, mažylis gims tada, kai šildymas jau bus pajungtas. Džiovinti rūbelius nekils problemų, savaime išsispręs ir oro sausumo klausimas. Iki vasaros vaikutis gerokai ūgtelės, jį bus paprasta pasodinti į vaikišką kėdutę, išvesti pasivaikščioti, susitaupys sauskelnių.
Dvasiniai ir fiziniai ženklai prieš gimdymą
Paskutinėmis naktimis jūs turbūt intensyviai sapnuojate, neramiai miegate arba jus kankina nemiga. Kai kurioms moterims pasireiškia dažna nuotaikų kaita. Dažnai džiaugiamasi gimsiančiu vaiku, o tuo pat metu juntama baimė gimdyti. Nežinia ir laukimas tampa sunkiai pakeliami. Atsiranda "lizdo sukimo" elgesys: intensyviai valomasi ir tvarkomasi. Energijos antplūdis, atsirandantis nustatytam terminui artėjant, taip pat yra ženklas, kad gimdymas visai netoli.
Kūnas taip pat parodo aiškius ženklus, kad gimdymas artinasi:
- Paleidžia vidurius: Daugeliui moterų tą dieną ar keletą valandų prieš gimdymą paleidžia vidurius. Tai yra geras ženklas, nes tuščiu žarnynu yra lengviau gimdyti. Tam, kad suaktyvinti žarnyno veiklą, sustiprinti gimdą ir suminkštinti gimdos kaklelį, pribuvėjos siūlo išgerti 3-4 puodelius aviečių lapų arbatos.
- Kraujingos išskyros: Kraujingos išskyros parodo, kad gimdos gleivių kamštis atsikemša. Kartais gleivių kamštis išeina visas iš karto. Po to gimdymas gali prasidėti bet kuriuo metu, tai gali būti už valandos ar net už keleto dienų, tačiau jei išskyros tampa sodrios kraujo spalvos, reiktų kreiptis į ligoninę.
- Pasirodo vaisiaus vandenys: Kai kurioms moterims vaisiaus vandenys laša pamažu, tuomet reiktų įsidėti įklotą. Paprastai sąrėmiai prasideda po keleto valandų.
- Sąrėmiai: Paskutines dienas gimdos susitraukimai tampa reguliaresni ir dažnesni. Jei sąrėmiai, būnant šiltoje vonioje, sustiprėja, tai jau ženklas, kad artėja gimdymo pradžia. Atsipalaiduokite ir skaičiuokite laiką tarp susitraukimų. Jeigu laikas tarp sąrėmių mažiau nei 5 min. ir jų ilgis 40-60 s, vadinasi gimdymas čia pat.
Antras gimdymas: laikas, skausmas ir patirtis
Faktai guodžia: dažniausiai antras gimdymas trunka trumpiau, nes greičiau atsidarinėja gimdos kaklelis, gimdymo takai yra elastingesni, moteris geriau žino eigą, kaip elgtis. Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei moteris antrąjį vaiką gimdo ne vėliau kaip po kelių metų. Po keliolikos metų susilaukti kūdikio gali būti ne mažiau sudėtinga nei pirmąjį kartą, o gal ir dar sunkiau - priklausomai nuo moters amžiaus.
Medikai pataria antrajam gimdymui ruoštis ne ką mažiau nei pirmajam, negalvojant, kad bus lengva. Deja, moterys dažnai antrojo kūdikio laukia ramiau, nes mano, kad jau viską žino. Vis dėlto, verta pakartoti nėščiųjų kursus, prisiminti kvėpavimo technikas, aptarti su gydytoju visus galimus scenarijus.
Vienas svarbesnių momentų, ruošiantis gimdyti antrąkart - laikas. Dažniausiai pirmą kartą gimdymas prasideda vėliau nei numatyta. Antrąjį kartą - priešingai, vandenys gali nubėgti netikėtai, o sąrėmiai prasidėti dar iki gleivių kamščio pasišalinimo. Kitaip nei pirmąjį kartą, antrojo gimdymo pradžioje sąrėmiai dažniausiai netrunka kelias valandas, todėl nereikėtų užsiimti nebūtinais reikalais, o kuo greičiau vykti į ligoninę.
Pirmojo kūdikio gimimas užtrunka vidutiniškai 12-18 valandų, o antro ir trečio - apie 8-10 valandų. Antrojo gimdymo metu gimdos kaklelis ir makšties raumenys jau būna elastingesni, minkštesni, o kakleliui atsidaryti prireikia mažiau laiko ir pastangų. Jau nėštumo pabaigoje gimdos kaklelis šiek tiek prasiveria, o prieš pat prasidedant gimdymui jis jau būna atsivėręs apie 2 cm. Stangų periodas antro ir vėlesnių gimdymų metu taip pat būna trumpesnis. Pirmą kartą gimdančioms jis trunka apie 1-2 valandas, o pakartotinai gimdančioms - apie 20-60 minučių. Be to, antrą kartą gimdančios moterys paprastai žymiai geriau išnaudoja jėgas, neeikvodamos jų nereikalingam blaškymuisi. Tai taip pat padeda greičiau pasiekti tikslą.
Deja, bet skausmo atžvilgiu antrasis gimdymas dažnai yra intensyvesnis už pirmąjį. To priežastis - dažnesni ir ilgesni sąrėmiai. Vienintelė paguoda, kad antrojo karto metu moteris jau žino, kaip sau padėti.“Pirmojo gimdymo metu mane buvo taip išvarginę sąrėmiai, kad nei paties gimdymo, nei plyšimo, nei kirpimo - nieko nejutau… Antrą kartą, kadangi sąrėmiai buvo lengvesni, viską jutau, buvo labai baisu, nors plyšimas buvo nedidelis. Abu kartus gimdžiau be nejautros, nes gimdymo veikla buvo labai greita - pirmas gimdymas nuo truko 5, o antras tik 3 valandas”, - prisimena Asta (26 m.), dviejų vaikų mama.
Pogimdyvinis laikotarpis po antrojo gimdymo taip pat gali būti sunkesnis dėl gimdos grįžimo į pradinę padėtį: antrojo nėštumo metu ji padidėja labiau nei pirmojo, taip pat padidėja ir jos jautrumas, skausmas gali būti intensyvesnis maitinant kūdikį krūtimi. Tačiau visi šie nepatogumai vargina tik kelias pirmąsias dienas po gimdymo.
„Kitoms mamoms patarčiau negalvoti negatyviai, nesigąsdinti. Taip save nuteikiant blogiausiam, kūnas įsitempia, o tai tik trukdo. Mano pirmasis gimdymas irgi buvo sunkus, paskutinių 2 valandų apskritai nepamenu, o atsigauti reikėjo gerų 2 mėnesių. Galvojau, kad daugiau niekada negimdysiu. Kai sužinojau, kad laukiuosi antrojo vaikelio, iš pradžių apėmė panika, kad vėl pasikartos pirmo gimdymo scenarijus. Vėliau susikaupiau ir ėmiau domėtis, kaip sau padėti, pergalvojau savo pirmą gimdymą, ką galbūt dariau ne taip. Kuo daugiau šviečiausi, tuo mažiau liko baimės…Kai atėjo ilgai laukta akimirka, viskas įvyko žaibiškai, tačiau stengiausi nepamiršti, ką daryti, nepanikuoti, kvėpuoti.
Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežastys - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.
Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl gydytojų užduotis - įvertinti visas rizikas, atlikti būtinus ir papildomus tyrimus, numatyti komplikacijas. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga. Visi šie veiksniai susiję su amžiumi, t. y. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija. Kaip jau minėta, kuo moteris vyresnė, tuo didesni hormonų pokyčiai, tad gimdymą dažniau tenka skatinti.
Įvairių šaltinių duomenimis, bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.
Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
