Keturračiai rinkoje pristatomi kaip universalios, tiek darbui, tiek pramogai tinkamos transporto priemonės. Lietuviai mėgsta gamtą, mėgsta sodybas, o jose daugėja keturračių. Pastarieji ne tik naudingi ūkyje, bet ir tinka pramogoms. Natūralu, kad tėvams mėgaujantis šia transporto priemone, atžaloms kyla noras pasivažinėti. O jei šiomis transporto priemonėmis smaginasi tėvai, pasivažinėti norės ir vaikai. Jaunuolius traukia technika ir pramogos su ja, tad neretai matydami, kaip suaugusieji važinėja keturračiais, šie patys nori juos išbandyti.
Tačiau tėvams dažnai būna baugu: žiniasklaidoje kartkarčiais pasirodo pranešimų apie keturračiu važiavusį, avariją padariusį ir susižeidusį mažametį ar paauglį, todėl ši transporto priemonė jiems atrodo nesaugi. Tačiau ekspertai kraipo galvas: ji nėra nesaugesnė už kitas transporto priemones, prisidirbti galima ir su dviračiu ar paspirtuku, su motociklu netgi lengviau uodegą prisvilti. Tiesiog vienas kitas skaudus atvejis nusveria tūkstančius nematomų gerų emocijų, kurios nė neišeina iš kiemo ribų. Keturračių lenktynininkas, bendrovės „Motorider“ atstovas, Adomas Gančierius pabrėžia, kad geriausiai naujus įgūdžius žmogus išsiugdo praktikuodamasis nuo ankstyvos vaikystės. O keturračiais jaunimas važinėti gali, tik turi išmokti važiuoti, kaip kad dviračiu ar motociklu.

„Norint išauginti tikrą sportininką, reikėtų pradėti kuo anksčiau: tam yra vaikiškų keturračių. Aišku, tėvai sodina vaikus ant keturračių ir dėl to, kad šie mažiau laiko leistų prie ekranų, daugiau pabūtų gamtoje, o tai - įtraukianti pramoga. Vaikiški keturračiai, kaip ir vaikiški motociklai, - vienas smagiausių dalykų. Vaikai sėda prie vairo būdami ir 3-4 metų, kiti pradeda nuo 8. Juk pasodinti vaiką į gokartą nuo trejų ketverių metų amžiaus yra normalu. Kažkokios aiškios amžiaus ribos nėra, nes rinkoje yra visokiausių dydžių vaikiškų keturračių.
Vaikiški keturračiai nuo įprastų skiriasi dydžiu, turi gerokai mažesnį rėmą, patogų ir saugų sėdėti mažiesiems, bei silpnesnius variklius. Aišku, tai nėra lėti žaislai, kuriuos galima išsinuomoti 10-iai minučių Palangoje ar Vilniuje, Vingio parke, tai - tikri keturračiai, tik sumažinti. Vaikiški keturračiai būna gerokai mažesni nei skirti suaugusiesiems, jie turi nedidelio darbo tūrio 50-11 kub. cm variklius, kurie leidžia išvystyti iki 45 km / val. Vaikams negalima vairuoti didelių keturračių, nes jie privalo patogiai atsisėsti ant sėdynės ir pasiekti visus valdiklius, turi gebėti patogiai sukti vairą. Mažiausi keturračiai tinkamiausi vaikams iki 12 metų. Visgi 16-os ir daugiau sulaukusių nepilnamečių dar nereikėtų sodinti ant didelių ir sunkių galiūnų, skirtų suaugėliams. Jiems labiausiai tiktų mažesni ir lengvesni 200-300 kub.
Keturračių specialistas teigia: „Tik mažiesiems rekomenduočiau rinktis elektrinius“. Šiuolaikiniai elektriniai keturračiai praplečia saugumo ribas. Vaikiški keturračiai turi dviejų tipų variklius: benzininius arba elektrinius. Ekspertai vaikams rekomenduoja elektrinius, nes jie turi daugiau saugumo funkcijų, padedančių sklandžiai mokytis. Elektriniai modeliai užtikrina didesnį saugumą.
Pavyzdžiui, elektrinis vaikiškas „CFMoto CForce EV 110“ modelis gali būti kontroliuojamas nuotoliniu būdu per išmaniajame telefone įdiegtą programėlę. Pastarosios funkcionalumas didelis: galima apriboti galią, nustatyti maksimalų greitį, netgi apibrėžti žemėlapyje zonas, kuriomis leistina važiuoti ir iš kurių išvažiavus bus paskleistas garsinis signalas ir iki minimumo apribota galia. Benzininiais varikliais varomi keturračiai tokių funkcijų neturi, taigi pirmą kartą prie vairo sėdusiam ir patirties neturinčiam mažamečiui jie dar gali būti sunkiau suvaldomi, nes tikrai nėra silpni: vaikiški keturračiai pasiekia apie 4-5 kW pajėgumą ir gali lėkti iki 45 km/val. greičiu. Elektriniai keturračiai vaikams yra populiarūs dar ir dėl to, nes jie neskleidžia triukšmo, neerzina kaimynų, jeigu gyvenamoji vieta yra apsupta kitų namų. O atžalai pramokus važiuoti, galima su ja nukeliauti ir toliau, kadangi, pavyzdžiui, „CFMoto CForce EV 110“ modelio viena įkrova įveikiamas nuotolis siekia iki 60 kilometrų.

Renkantis vaikišką keturratį, Adomas Gančierius pataria: „Rinktis - tik matuojantis, kitaip gali būti išaugtas per pusmetį.“ Vaikui augant, įsigilinus į technikos subtilybes ir išmokus ją saugiai valdyti, galima sėsti vis prie didesnio ir galingesnio modelio, tačiau tėvams dažnai kirba klausimas: kiek gi galima eksploatuoti vaikišką? Ar nebus taip, kad atžala per pusmetį jį išaugs?
„Su dydžiais - sunkus klausimas. Vaikas vaikui nelygus. Pavyzdžiui, tas pats modelis vienam 6-iamečiui gali būti per mažas, o kitam - per didelis, dėl to nerekomenduojame vaikiško keturračio pirkti aklai, visuomet siūlome atvykti su sūnumi ar dukra ir matuotis daiktą. Rinkoje yra daugybė gamintojų, siūlančių įvairius dydžius, tad įprastai matuojamės ir renkame keturračius taip, kad jų užtektų bent dviem sezonams. Na, keturračiai neturi sezono, jais galima važinėti visuomet, tai sakome, kad dvejiems metams“, - kalba A. Gančierius.

Kyla klausimas: O kur vaiką mokyti važiuoti? Deja, Lietuvoje nėra jokių specializuotų keturračių vairavimo mokyklėlių, tačiau galima naudotis gausiai išvystyta motociklų trasų infrastruktūra, kai vaikas jau pramoksta važiuoti. Savo ruožtu pirmuosius žingsnius patartina žengti kieme arba pasisamdyti specialistą. Keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas, kurio dvi dukros taip pat nuo mažų dienų pramogauja šiomis transporto priemonėmis, trumpai pristato mokymo eigą:
Adomas Gančierius atkreipia dėmesį: „O kaip važinėti, kad vaikui būtų ir smagu, ir saugu, ir lavėtų įgūdžiai? Vaikai, anksti pradėję mokytis naudotis transporto priemonėmis, vėliau bus saugesni keliuose“.
Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų rūšių keturračiais, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklininkų apsaugas (motociklininkų šalmus, akių apsaugos nuo sužeidimo priemones). Neturėtų kilti ir jokių klausimų dėl saugumo įrangos. Žinoma, negalima pamiršti svarbiausio: saugumą užtikrinančios aprangos. Vaikai kartais būna neprognozuojami, tad būtina pasirūpinti ne tik šalmu, bet ir šarvais, rankų, kojų apsaugomis, tinkamais batais.

Svarbu žinoti, kur galima ir kur negalima važiuoti keturračiais. „Pirmiausia, dėl ko dažniausiai kyla ginčų, - kur keturračiais važiuoti negalima. Šiuo atveju sportiniais keturračiais negalima važiuoti praktiškai niekur, jie tinkami tik uždarose trasose. Tuo metu įprastais keturračiais, kurie yra registruojami savivaldybėse kaip lengvieji traktoriai, galima važiuoti visur, kur tą galima daryti su traktoriumi. Taigi, visais įmanomais keliais, išskyrus magistrales.“ Taip pat priduriama, kad keturračiais, kaip ir visomis kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, draudžiama išvažiuoti iš kelio, važiuoti pievomis, miško paklotėmis, užšalusiais vandens telkiniais, upėmis, jei tai nėra brasta kelyje. Važiavimas per gamtą vairuotojui užtraukia baudą nuo 20 iki 140 eurų. „Keturračiui galioja tokie patys reikalavimai, kaip ir „Enduro“ ar krosinių motociklų valdytojams, visureigių vairuotojams. Važinėti galima tik keliu.“
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau - visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).