Visi suprantame ir sutinkame, kad vaikai tai nėra maži suaugę žmonės. Vaikų organizmas skiriasi nuo suaugusio gebėjimu virškinti, apdoroti, skaidyti įvairias medžiagas. Todėl ir arbata vaikams tinka ne bet kokia. Net kalbant apie, atrodytų, natūralias, sveikas ir naudingas vaistines žoleles, reikia žinoti, kurių arbata tinka vaikams, o kurių jiems vartoti negalima. Taigi ką reikia žinoti apie arbatą, tinkančią vaikams?
Daugelis suaugusiųjų mėgaujasi juodąja ar žaliąja arbata, nes tai skanu, be to, žino, jog tai sveikas pasirinkimas. Ypač jeigu arbata nesaldinta cukrumi, saldikliais ar nepridėta kitų priedų. Todėl natūralu galvoti, jog juodoji ar žalioji arbata taip pat sveikas ir nekenksmingas pasirinkimas vaikams. Deja, iš tiesų šių arbatų vaikams duoti nepatartina. Kodėl?
Tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje yra kofeino. Ypač nemažai jo yra juodojoje arbatoje. Kofeinas yra stimuliatorius ir veikia centrinę nervų sistemą. Todėl jo nepatartina duoti vaikams bent iki 12 metų amžiaus.
Negana to, kofeinas veikia kaip diuretikas, skatina dažną šlapinimąsi, dirgina šlapimo pūslę. Mažesniems vaikams gali netgi kilti bėdų dėl šlapimo sulaikymo. O visiems vaikams apskritai kofeino sąlygotas dažnas šlapinimasis gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, paskatinti per didelį skysčių netekimą, gali pasišalinti per didelis kiekis natrio bei kalio.
Be to, tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje gausu polifenolių. Patys savaime tai yra labai svarbūs ir mums be galo naudingi antioksidantai, kurie saugo organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso, išlaiko stiprų imunitetą ir užkerta kelią ląstelių pažeidimams. Tačiau kai kurie polifenoliai jungiasi su geležimi ir taip trukdo organizmui ją pasisavinti. Augantis, jaunas vaiko organizmas dar jautresnis geležies poreikiui ir dar lengviau jos netenka. Tai dar viena priežastis vengti vaikams duoti žaliosios ar juodosios arbatos.

Žalioji ir juodoji arbata turi panašią naudą sveikatai, pavyzdžiui, didina budrumą ir saugo širdies bei smegenų sveikatą. Abiejose daug antioksidantų, tačiau skiriasi jų sudedamosios dalys. Viena iš jų nebūtinai yra „sveikesnė“ už kitą. Tiek žalioji, tiek juodoji arbata gaminama iš Camellia sinensis augalo lapų. Vienas iš skirtumų yra tas, kad juodosios arbatos lapeliai iš pradžių suvyniojami, o paskui oksiduojami (veikiami oro), o žaliosios arbatos - neoksiduojami. Dėl šios reakcijos juodosios arbatos lapeliai tampa tamsiai rudi, o žaliosios arbatos lapeliai išlieka žali. Juodosios ir žaliosios arbatos kofeino ir antioksidantų kiekis gali nežymiai skirtis, tačiau jų nauda sveikatai yra panaši.
Nors žalioji ir juodoji arbata skiriasi, jos gali teikti tam tikrą tą pačią naudą sveikatai.
Žaliojoje arbatoje gausu stipraus antioksidanto EGCG. Viename puodelyje užplikytos žaliosios arbatos yra 200-300 mg EGCG. EGCG nauda apima priešvėžines savybes ir poveikį, neurologinių ligų pagerėjimą, kepenų apsaugą, priešuždegimines ir vazoprotekcines savybes.
Juodojoje arbatoje yra naudingųjų teaflavinų. Teaflavinai yra polifenolių grupė, būdinga tik juodajai arbatai, turinti daug sveikatai naudingų savybių, susijusių su antioksidacinėmis savybėmis. Šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir gali palaikyti natūralią Jūsų organizmo antioksidantų gamybą. Teaflavinai taip pat gali apsaugoti jus nuo metabolinio sindromo poveikio: nuo nutukimo, mažina lipidų ir cukraus kiekį kraujyje, šlapimo rūgšties kiekį bei naudingi žarnyno bakterijoms.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad juodosios arbatos gėrimas tuščiu skrandžiu gali veikti visai ne taip, kaip norėstųsi. Arbatos gėrimas tuščiu skrandžiu gali sukelti nepageidaujamas virškinimo reakcijas. Arbatoje esantys taninai gali dirginti skrandžio gleivinę ir pernelyg skatinti virškinimo sulčių išsiskyrimą. Kai kuriems žmonėms tai sukelia pykinimą ar diskomfortą virškinimo sistemoje.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad juodosios arbatos gėrimas prieš valgį gali apsunkinti svarbių mineralų pasisavinimą ir sutrikdyti virškinimą. Dėl šios priežasties rekomenduojama arbatą gerti po valgio, o ne prieš jį.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai geriant arbatą tuščiu skrandžiu:
Kalbant apie įvairias vaistines žoleles, dažnai net nesusimąstome, ar jos tinkamos ir vaikams. Juk, atrodytų, tokie naudingi augalai negali būti žalingi vaiko organizmui? Deja, tikrai ne visos vaistažolės tinkamos arbatai vaikams ruošti. Pavyzdžiui, vaikams nerekomenduojama nei dilgėlė (iki 12 metų), nei kartusis kietis. Bergenijos arbatą vaikams galima duoti tik nuo 7 metų.
Dažnai galima įsigyti įvairių mišinių arbatai ruošti. Tad renkantis tokius mišinius vaikams, reikia atidžiai perskaityti sudedamąsias dalis. Jeigu dėl kurios nors žolelės abejojate, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Apskritai bendra taisyklė dėl žolelių mišinių būtų tokia: kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo sveikiau ir naudingiau vaikui. Todėl, kad vartojant iš mišinio paruoštą arbatą didėja alergijų, šalutinių poveikių tikimybė, taip pat sunkiau nuspėti, kokį poveikį turi kartu vartojamos kelios žolės.
Pusryčiams labiausiai tinka vanduo, nes jis veiksmingai drėkina organizmą po nakties miego. Geras pasirinkimas yra ir žolelių arbatos, nes jos netrukdo geležies pasisavinimui iš maisto. Kava ir juodoji arbata gali slopinti geležies įsisavinimą, todėl rekomenduojama jas gerti praėjus maždaug 20-30 minučių po pusryčių.
Iš tiesų nėra taip jau daug vaistinių žolių, kurios laikomos saugiomis ir kurias galima duoti gerti vaikams. Tačiau net ir iš šių žolių paruoštų arbatų nerekomenduojama vaikams iki 1-2 m. Jų organizmas dar labai nebrandus, didelė alergijų ir šalutinio poveikio tikimybė. Visai mažiems vaikams bei kūdikiams geriausias papildomas gėrimas - vanduo.
Taip pat prieš ruošiant arbatą vaikams, reikėtų įvertinti, ar vaikas nėra alergiškas kuriais nors iš sudedamųjų dalių arba konkrečiai vaistažolei. Šilta arbatėlė - malonus gėrimas žvarbią žiemą, ja girdome sunegalavusį mažylį. Žolelių arbatas siejame su jaukiomis akimirkomis, kai kurios iš jų padeda sumažinti fizinį diskomfortą ir suteikia organizmui naudingų medžiagų.
Saugiomis vaikams laikomos šios vaistažolės:
| Vaistažolė | Rekomenduojamas amžius | Savybės ir nauda |
|---|---|---|
| Kmynų sėklos | Nuo 1-2 m. | Gerina apetitą, virškinimą, mažina pilvuko pūtimą, gelbsti sustojus skrandžiui. |
| Pankolių sėklos | Nuo 1-2 m. | Gerina virškinimą, mažina dujas ir pilvo pūtimą. |
| Ramunėlės | Nuo 1-2 m. | Raminamasis poveikis, mažina uždegimą, karščiavimą, skatina prakaitavimą, naikina bakterijas. |
| Levanda | Nuo 1-2 m. | Raminamasis poveikis, gerina miego kokybę. |
| Melisa | Nuo 1-2 m. | Raminamasis poveikis, padeda užmigti, atpalaiduoja. |
| Mėta | Nuo 1-2 m. | Padeda virškinti maistą, mažina pykinimą, ramina. |
| Katžolė | Nuo 1-2 m. | Raminamasis poveikis. |
| Imbieras | Nuo 1-2 m. | Šildo, padeda esant peršalimui. |
| Liepos žiedai | Nuo 1-2 m. | Skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, lengvina atsikosėjimą, raminamasis poveikis. |
| Pasiflorų žolė | Nuo 1-2 m. | Raminamasis poveikis, gerina miego kokybę. |
| Šalpusnis | Nuo 2 m. (su gydytojo konsultacija) | Skatina atsikosėjimą, tinkama priemonė kvėpavimo takų ligoms gydyti. |
| Bergenija | Nuo 7 m. | Stiprina imunitetą, gelbsti suviduriavus, peršalus. |
| Dilgėlė | Nuo 12 m. | Puiki arbata geležies atsargoms atstatyti, tačiau dėl šalutinių poveikių nerekomenduojama jaunesniems vaikams. |
Vaikų ligų gydytojo Algimanto Vingro patarimai, kokios turi būti patiems mažiausiems vaikams skirtos vaistažolių arbatos:

Pirmoji priežastis, kodėl vaikams reikėtų duoti žolelių arbatų - tai mitybos paįvairinimas, sveikesnių įpročių formavimas. Žolelių arbatos gali padėti kovoti su skrandžio skausmu, peršalimu, kosuliu, miego sutrikimais, dirglumu ir kt.
Žolelių arbatų galima duoti ir kūdikiams, tačiau svarbu tai daryti atsargiai ir tinkamu laiku. Žindomiems kūdikiams iki 6 mėnesių neduodama jokių papildomų gėrimų, nes reikiamą skysčių kiekį jie gauna iš mamos pieno. Dirbtinai maitinamiems mažyliams arbatos galima duoti nuo 3-4 mėnesio. Nuo 6 mėnesių kūdikiui galima drąsiai duoti jo amžiui tinkamų vaikiškų arbatų, kurios yra daug silpnesnės ir švelnesnės negu suaugusiųjų. Tokių specialiai kūdikiams ir mažiems vaikams pagamintų arbatų galite įsigyti prekybos centruose ir vaistinėse. Mažiems vaikams netinka suaugusiesiems skirti žolelių mišiniai. Ant pakuotės nurodyta, kaip ruošti ir vartoti arbatėlę. Įvairesnių vaistažolių arbatų galima duoti 1 metų sulaukusiems vaikams, kurie jau yra paragavę nemažai skirtingo maisto, o mityba - visavertiškesnė.
Nors apskritai arbatos būna naudingos, duoti jų reikia atsargiai - ne daugiau kaip 100-150 ml per dieną. Visose būna gana daug angliavandenių (sacharozės, gliukozės), tad jų perteklius gali sukelti dantukų ėduonį arba alerginę reakciją, paskatinti žarnyne rūgimo procesus.
Ne visos žolelių arbatos yra tinkamos mažyliams.

Peršalimo ligų sezoną namuose pravartu turėti įvairius negalavimus palengvinančių vaistažolių arbatų. Pirmas ir bene pigiausias vaistas susirgus ar šiek tiek sunegalavus - lietuviškų augalų arbatos. Visuose mišinių arbatų receptuose aiškiai įvardyti augalai ir paruošimo būdas. Jei paruošimo būdas nenurodytas, arbata gaminama įprastu (klasikiniu) būdu: 1-1,2 arbatinio šaukštelio augalų mišinio užpilama stikline verdančio vandens, palaukiama, kol pritrauks.
Tai keleto saugių vaikams laikomų vaistažolių mišinys. Ši arbata puikiai tinka prieš miegą, ramina sudirgusią ir išvargusią po dienos nervų sistemą, atpalaiduoja, užtikrina gerą ir kokybišką nakties poilsį.
Ši arbata gali būti duodama vaikams, kai pučia pilvelį, sutriko virškinimas, kaupiasi dujos. Be to, ji taip pat veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai. Negalima duoti kūdikiams nuo pilvo diegliukų.
Paprastai vaikų labai mėgstama, nes yra malonaus skonio bei kvapo. Kmynai skatina apetitą, gerina virškinimą, gelbsti sustojus skrandžiui, viduriuojant. Taip pat tai veiksminga pagalba pučiant pilvą ar kamuojant skrandžio ar žarnyno spazmams. Ši arbata gali būti ruošiama tik iš kmynų arba lygiomis dalimis su pankolio ir / ar krapų sėklomis. Maišant su krapais, tokia arbata veiks atpalaiduojančiai, gerins miego kokybę, nuramins įtemptus nervus.
Šalpusnis nuo seno žinomas dėl savo gydomųjų savybių. Ir dabar jis naudojamas kaip natūrali priemonė kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šalpusnio arbata skatina atsikosėjimą, todėl tinkama bronchitui, astmai, kaip pagalbinė priemonė pneumonijai gydyti ar tiesiog peršalus ir vaikui kosint.
Dėmesio! Pastaruoju metu šalpusnis kaip vaistinis augalas vertinamas prieštaringai dėl jo galimai toksinių savybių. Nors tyrimų pagrindžiančių jo toksiškumą trūksta, tačiau LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ankstyvasis šalpusnis įtrauktas į draudžiamų papilduose naudoti augalų sąrašą. Todėl prieš gydydami vaiko kosulį šalpusnio arbata, būtinai pasikonsultuokite su gydančiu gydytoju.
Bergenijos arbata gelbsti suviduriavus, peršalus, o reguliariai vartojama stiprina vaikų imunitetą bei atsparumą įvairioms peršalimo ligoms. Tačiau svarbu! Bergenijos arbata gali būti duodama tik vyresniems nei 7 metų vaikams.

Matcha yra žaliosios arbatos milteliai, kuriuose gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Dėl šių savybių ji vertinama kaip sveikatos skatinimo priemonė. Tačiau matcha taip pat turi kofeino, kuris gali turėti skirtingą poveikį vaikams, palyginti su suaugusiaisiais. Kofeino kiekis: matcha turi mažiau kofeino nei kava, bet daugiau nei įprasta žalioji arbata. Kofeinas gali sukelti nervingumą, miego sutrikimus ar hiperaktyvumą vaikams. Saugus vartojimas: mažomis dozėmis matcha gali būti įtraukta į vaikų mitybą, ypač jei ji yra naudojama desertuose ar kokteiliuose, kur kofeino kiekis yra labai nedidelis. Sumažinkite kofeino kiekį: naudokite mažesnį kiekį matcha miltelių gėrimuose ar patiekaluose.
Matcha gali būti naudinga alternatyva vaikams, tačiau jos vartojimas turėtų būti kontroliuojamas dėl kofeino kiekio. Įtraukiant matcha į vaikų racioną, svarbu pradėti nuo mažų dozių ir stebėti vaiko reakciją.
Pabaigai trumpas įspėjimas apie medaus vartojimą vaikams. Daugelis mėgstame arbatas pagardinti šaukšteliu medaus. Ir nors dėl to, ar medus arbatoje išlaiko savo maistines bei vaistines savybes, galima ginčytis, tačiau faktas, jog jis daug naudingesnis nei cukrus. Tačiau kai kalbame apie vaikus, jų arbatos medumi skaninti nerekomenduojama iki 2 metų.
Juodosios, žaliosios ar kitos arbatos, kurias geria tėveliai, vaikui galima duoti ne anksčiau kaip nuo 2 metų ir tik praskiestos vandeniu. Toks gėrimas, net ir silpnas, turi nervų sistemą stimuliuojančio kofeino, todėl nedera jos gerti prieš miegą. Jeigu mažylis išgers jos vakare, gali kamuoti nemiga ir nervingumas. Juodosios ir žaliosios arbatos mažam vaikui nereikėtų gerti daugiau kaip vieną kartą per dieną, geriausiai - ryte. Pažintį su suaugusiųjų arbatomis patariama pradėti nuo juodosios be jokių priedų. Juodoji ir žalioji arbata - puikus vaikų mitybos produktas, tik jį reikia deramai paruošti.
