Vaiko Krikštas: Prasmė, Pasiruošimas ir Praktiniai Patarimai

Krikšto sakramentas yra pirmasis, kurį gauna žmogus. Tikima, kad jis nuplauna gimtąją vaiko nuodėmę, suteikia jam apsaugą ir padeda dorai bei gražiai gyventi. Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus. Krikštu mes esame išlaisvinami iš nuodėmės ir atgimstame kaip Dievo vaikai. Tai neatšaukiama dovana iš Dievo rankų. Bažnyčia tiki, jog tiesiausias išganymo kelias - bendrystėje su Kristumi, o krikštas tai ir suteikia. Krikštu panaikinama gimtoji nuodėmė (paprastai tariant, tai kiekvieno mūsų polinkis į blogį, nuodėmingumą) ir suteikiama dieviškoji malonė.

Krikštu vaikas priimamas į tikinčiųjų bendruomenę, todėl tai visos bažnyčios šventė, o bažnyčia yra visa tikinčiųjų bendruomenė. Katalikiškoje šeimoje gimęs vaikas nėra kažkoks „pagonis“, o krikščioniu tapti ir krikštu gyventi yra viso gyvenimo kova ir būsena. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti. Krikšto sakramentas mums taip pat yra labai svarbus. Bažnyčia visada aktyviai kovoja už gyvybę nuo pat jos pradėjimo momento, sutikdama naują žmogų, ji visada džiaugiasi ir dėkoja už tai Dievui.

Krikštynos Darbo Dienomis: Praktiniai Patarimai ir Privalumai

Vasarą galima pavadinti vestuvių ir krikštynų metu. Šiltas oras ir saulėtos dienos - pats geriausias laikas švęsti jaukiausias ir visoms šeimoms svarbiausias šventes. Lietuvoje šeimos švenčių, o taip pat ir krikštynų bumas - vasarą. Tačiau mūsų senelių papročiai šiomis dienomis įgavo kitas formas, o kai kurie - tiesiog išnyko. Jei norite, kad per krikštynų ceremoniją krikštytų tik vieną Jūsų mažylį, yra vienas patarimas: renkite krikštynas sekmadienį ar darbo dieną.

Kodėl? Sekmadienį ar darbo dieną krikštynos gali būti jaukesnės ir ramesnės. Tokiu atveju išvengsite skubos ir grūsties, kuri būdinga masiniams krikštams. Kitas praktinis aspektas - fotografai, kurie fotografuoja ir tuoktuves, paprastai būna užsiėmę savaitgaliais. Todėl renkantis darbo dieną, bus daugiau galimybių gauti norimus specialistus. Daugiau krikštų vyksta savaitgaliais, miesto bažnyčioje gali būti labai daug krikštų. Kai kurios bažnyčios krikštija tik tam tikromis dienomis, per šv. Mišias. Geriausia, jei turėsite kelias alternatyvas eidami dėl datos tartis su kunigu.

Pasiruošimas Krikštui: Žingsnis po Žingsnio

Susitarimas su Kunigu ir Dokumentai

Krikštynas reikėtų suplanuoti bent jau porą savaičių iš anksto - apsilankyti pas savo parapijos kunigą ir susitarti su juo dėl patogaus laiko. Tėvai, norėdami krikštyti savo vaikus, patys išsirenka Krikšto dieną ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Krikšto kreipiasi į klebonijos raštinę dėl konkretaus laiko suderinimo. Norėdami pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 m., prašome susitarti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Tai galima padaryti bažnyčios zakristijoje kunigo budėjimo laiku. Atvykę registruotis tėveliai gaus krikšto anketą, kurioje bus prašomi pateikti duomenis apie vaiką, tėvus, krikštatėvius. Užpildytą anketą reikės atnešti į parapijos raštinę ne vėliau kaip dvi savaites iki krikšto.

Svarbiausias dokumentas, kurio prireiks - vaiko gimimo liudijimas. Pagal skirtingas tradicijas, skirtingose bažnyčiose gali tekti užpildyti skirtingus dokumentus, anketas. Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį? Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Tai jau pasakys kunigas. Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie sakramento prasmę, apeigas bei tėvų įsipareigojimą pakrikštytą vaiką auklėti krikščioniškai.

Brolis Pijus vaiko krikštynoms siūlo rinktis tą parapiją, kuri yra jūsų bendruomenė. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija. Tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Gyvenamos vietos klebonas gali sutikti, kad populiarusis kunigas, giminaitis kunigas atvyktų pakrikštyti. Krikštas mus įjungia į tikinčiąją bendruomenę, jis nėra vienkartinis įvykis, o gyvensena.

Krikštatėvių Pasirinkimas ir Reikalavimai

Krikšto tėvų parinkimas ir seniau, ir dabar laikomas labai svarbiu bei atsakingu. Šiomis dienomis šios pareigos visam gyvenimui dažnu atveju patikimos šeimai labai artimiems žmonėms - giminaičiams ar draugams, su kuriais palaikomas glaudus ryšys. Seniau būdavo kiek kitaip - tėvai rinkdavosi ne būtinai giminystės ryšiais susijusius žmones, tačiau, labai gerbiamus, sąžiningus ir teisingai gyvenančius. Tai galėdavo būti kaimynai ar pažįstami. Šiais laikais įprasta krikšto tėvais pakviesti porą - vyrą ir žmoną, tačiau seniau tai nebuvo populiaru. Kūmais dažnu atveju pasirinkdavo itin jauno amžiaus žmones - paauglius, nes manyta, kad jie taip pereis į suaugusiųjų pasaulį, o vaikučiui bus gera šalia savęs turėti jaunus, stiprius ir energingus krikšto tėvus.

Ir šiandien, ir seniau manoma, kad krikšto tėvai bus labai svarbūs vaiko gyvenime. Jie ne tik jį ves tikėjimo keliu, tačiau ir prisidės prie jo auginimo, auklėjimo, globos. Tai žmonės, kurie turės prisiimti atsakomybę ir visapusiškai pasirūpinti mažyliu, jei kas nutiktų tėvams. Krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir bendruomeniškumo ugdymu. Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą palaiko sunkumuose ir džiaugsmuose. Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu kataliku.

Dabar kunigai sako, kad krikšto tėvais turi būti subrendę šioms pareigoms ir vyresni nei šešiolikos metų žmonės. Svarbu, kad patys būtų krikštyti, priėmę Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus, krikščioniškai gyventų. Tai nurodo bažnytinė teisė. Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, yra sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai. Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Kanonų teisės kodeksas kalba apie „krikštatėvį“ (kan. 872). Kitas kanonas (873) patikslina, kad leidžiama kviesti tik vieną krikštatėvį arba krikštamotę, arba krikštatėvį ir krikštamotę kartu.

Jeigu dėl rimtos priežasties krikštatėvis negali dalyvauti apeigose, jį pavaduoja kitas asmuo, bet dokumentuose įrašomas tikrasis. Bažnyčios teisė apie krikštatėvius kalba taip: „Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas: 1) jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Jei nerasim tinkamo krikšto tėvo, ar galima bus krikštyti tik su krikšto mama? Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872).

Nekrikštytas žmogus gali būti labai geras bičiulis, auklėtojas, parama ir paskata jaunam žmogui. Tačiau tai būtų, tarsi kitos valstybės pilietis prisaikdintų naują Lietuvos pilietį. Musulmonai yra nepriėmę Krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas Krikšto sakramento apeigose yra neįmanomas. Būtų keista, jei nekrikštytas įsipareigotų kitą žmogų vesti krikščionišku keliu. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Jeigu kūdikį krikštysite Katalikų bažnyčioje, abu krikštatėviai privalo būti katalikai. Jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą.

Krikšto Drabužiai ir Simbolika

Svarbiausia krikštamotės dovana mažyliui seniau būdavo krikšto drabužėlis - balti (dažnu atveju - lininiai) marškiniai. Nuo senų laikų buvo priimta, kad krikštijamo vaiko apranga - būtinai balta, ko dažnai nepaisoma šiais laikais. Baltumas simbolizuoja tyrumą, o krikšto apeigų metu tas drabužėlis, tikėta, įgauna magiškų galių, saugančių mažylį. Vaikučių apsiaustai ar marškinėliai būdavo dekoruojami rožiniais ar melsvais akcentais, kurie reiškė Jėzaus ir Marijos apsaugą. Beje, seniau tikėta, kad visi tos pačios šeimos vaikai turi būti krikštijami su tuo pačiu drabužėliu, todėl tėvai jį kruopščiai saugodavo.

Šiomis dienomis vaikai taip pat puošiami šviesiais drabužiais. Dabar itin populiarūs natūralūs audiniai - linas, medvilnė, nedirginantys odos ir nealergizuojantys. Krikšto spalva yra balta. Tad bent krikštijamo vaikučio marškinėliai turėtų būti balti. Jeigu jau balti, nebereikia tos baisios permatomos skraistės, kurios kūdikiai nemėgsta, nors parduotuvėms tai geras verslas. Geriausia, jei drabužėlis yra senas, tas pats, kuriuo močiutė, tėtė, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės, broliai ir seserys buvo krikštyti. Taip rūbelis, kaip ir tikėjimas, perduodamas iš kartos į kartą.

Krikšto žvakė - tai pats svarbiausias krikšto apeigų simbolis, kuris reiškia Jėzaus šviesą, kuri saugos, globos ir neleis paklysti mažyliui. Šią žvakę tėvams būtina saugoti. Pirmosios Komunijos dieną tėvai tą pačią žvakę vaikui įduoda, kai šis žengia prie Viešpaties altoriaus švęsti Šv. Mišių ir pirmą kartą priimti Eucharistijos. Tradiciškai žvakė puošiama baltu kaspinu ar keliomis gėlėmis. Krikšto žvakė primena prisikėlusį Kristų - mūsų gyvenimo šviesą. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.

Krikšto Vardas ir Auka

Ką reiškia krikšto vardas? Ar prieš jį skiriant vertėtų pasidomėti, kokias malones teikia tas šventasis? Krikšto vardas yra tas pats vardas, kuriuo tėvai vaiką vadina - tuo vardu ir Dievas pažįsta, vadina. Labai sveika, jei tėvai pagalvoja apie vaiko vardą prieš skirdami. Man yra pasitaikę, kad tėvai parenka gražų vardą, bet nežino apie Nojaus laivą ar Dovydo vaidmenį Išganymo istorijoje, nežino, kad Rokas buvo globėjas, saugantis nuo maro, o Greta - tai Margaritos santrumpa. Po krikšto apeigų yra galimybė pašventinti dovanėles, skirtas vaikeliui, tačiau jos turi būti krikščioniško pobūdžio: Šv. Raštas, kryželiai, medalikėliai, šventųjų paveikslai.

Krikšto ceremonija gali trukti pusvalandį, o jei daugiau vaikų - ilgiau. Tai priklauso nuo parapijos kunigo. Žinoma, vienas dažniausių klausimų besiruošiant krikštui yra aukos dydis bažnyčiai. Konkreti bendruomenė turi savo maldos namus, kuriuos ir turi išlaikyti. Todėl ir auka skirta ne šiaip, o bažnyčios priežiūrai, kunigo išlaikymui. Būna bažnyčių, kurios nustato įprastą auką, tačiau auka nėra sąlyga.

Krikšto Apeigų Eiga ir Tradicijos

Per ceremoniją apsilankius pas kunigą susitarsite kurią dieną ir valandą vyks sakramento suteikimas. Patariama į jį atvykti bent 15 minučių anksčiau, nepamiršti dokumentų, žvakės, balto apsiaustėlio. Brolis Pijus pataria per ceremoniją nesiimti mažyliui neįprastų dalykų, kurie jį galėtų papildomai suerzinti. Jeigu krikštijamasis jau virš metų, dažniausiai apie dvejus metus, būtina pasakyti, kad kunigas („dėdė“) išties ranką virš galvos, pils vandenį ant galvos. Vaikas - ne daiktas, o žmogelis. Jis privalo žinoti, kas bus bažnyčioje, pas gydytoją, vaikų darželyje ar kur kitur. Būna šeimų, kurios namie parepetuoja, pildami vandenį ant galvelės.

Smagiausia antroji krikštynų dalis (po bažnyčios apeigų) - tiek anų, tiek šių laikų tradicija. Mūsų seneliai prisigalvodavo pačių įvairiausių žaidimų, užstalės papročių, kurie labiau būdavo orientuoti į vaikelio tėvus ar krikšto tėvus. Šiais laikais stengiamasi, kad tiek krikštynų kaltininkas (jei jo amžius leidžia), tiek mažieji svečiai turėtų kuo daugiau smagių užsiėmimų, žaidimų ir veiklų. Labai gražus lietuviškas paprotys (ir ne tik lietuvių) - dainuoti vaikui ir prie vaiko, kad vaikutis būtų balsingas dainininkas. Kad vaikas būtų geras šokėjas (žinoma, liaudies šokių), reikia su vaikeliu pašokti, visi irgi suka ratelius, suktinį ar kitą šokį.

Senosios dovanos jus tikrai nustebins, tačiau visos jos buvo su tam tikra potekste ir funkcija. Pavyzdžiui, mažyliui būdavo dovanojama česnako skiltelė, kad apsaugotų nuo piktosios dvasios ir negero linkinčių žmonių. Vaikas gaudavo ir cukraus, kas reikšdavo, kad sveikintojai linki, jog jam nepritrūktų pieno. Vilnonės kojinės - tam, kad nesušaltų. Angeliuko skulptūrėlė - vaikučiui saugoti. Šermukšnio šakelė - visoms piktoms laumėms nuvyti į šalį. Seniau žmonės buvo itin prietaringi, todėl dovanodavo ir daugiau panašių smulkmenų, turinčių simbolinę reikšmę (dažniausiai - saugančią, ginančią ir gyvenime padedančią).

Ką svečiai, pakviesti į krikštynas, dovanoja šiomis dienomis? Išliko tradicija vaikui įteikti kažką simboliško - angelo skulptūrėlę, kryželį, sidabrinį papuošaliuką ar šaukštelį, tačiau vis populiarėja ir dovana vokelyje (pinigai, už kuriuos tėvai galės vaikui nupirkti tai, kas reikalingiausia), įvairūs žaislai, drabužėliai, daiktai, kurie mažyliui pravers netolimoje ateityje (dviratukas, stumdukas, gultukas, lavinamasis kilimėlis) ir t.t.

Išskirtiniai Krikšto Atvejai ir Bažnyčios Požiūris

Krikštas Mirties Pavojaus Atveju

Neišnešiotas kūdikis - yra žmogus, kurį, jei yra gyvas, reikėtų pakrikštyti. Mat Bažnyčia teigia, kad žmogiškoji būtybė, turinti dvasinę sielą, atsiranda nuo pat prasidėjimo motinos įsčiose akimirkos. Gimusias kūdikius visada labai svarbu pakrikštyti kuo anksčiau, o mirties pavojuje, krikšto apeigas reikia atlikti nedelsiant. Mums, krikščionims, yra svarbi dvasinė tikrovė - ne vien tik materialioji. Žmogų gydo ne vien tik medikamentai. Mes tikime, kad visur veikia Dievo malonė. Kodėl svarbu pakrikštyti tokios silpnos sveikatos kūdikį? Krikštas - vartai į krikščioniškąjį gyvenimą. Pakrikštytasis tampa Dievo vaiku ir pradeda savo bendrystės su Viešpačiu kelionę; jis įsijungia į Bažnyčią - Dievo tautą ir Kristaus kūną.

Esant mirties pavojui, pakrikštyti kūdikį gali bet kas - medicinos seselė, tėvai ar kiti asmenys. Krikštyti turėtų mokėti kiekvienas katalikas. Jei yra laiko, apeigos yra tokios pat kaip ir bažnyčioje. Jei nėra laiko, susirandama vandens (kad ir iš čiaupo), pilant ant vaikelio kūno, arba tik suvilgant bet kurią vaikelio kūno vietą tariami žodžiai: (Vardas), aš tave krikštiju vardan Dievo - Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Netgi nekrikštytas žmogus gali tai padaryti, jeigu tik turi intenciją pakrikštyti, ir krikštydamas vandeniu (kiti produktai, turintys vandens, netinka), taria anksčiau minėtus žodžius. Beje, jei kūdikiui gresia mirtis, leistina krikštyti net ir be tėvų sutikimo, nors kūdikis ir būtų ne katalikų tėvų. Džiugu, kad jau daugumoje Lietuvos ligoninių pastoviai dirba kapelionai. Gimus neišnešiotam kūdikiui, patartina tuoj pat kreiptis į jį arba kitą kunigą.

Jei vaikelis išgyvena, vėliau reikėtų atnešti jį į bažnyčią ir papasakoti kunigui buvusią situaciją, kaip kūdikėlis buvo pakrikštytas ir kokiomis aplinkybėmis. Tada kunigas tik papildo apeigas, patepdamas Katechumenu ir šv. Krizma. Kai kūdikis ligoninėje skubiai pakrikštytas, jam, duok Dieve, pasveikus, bažnyčioje atliekamos visos kitos apeigos, vardo įrašymas, kryžiaus ženklu pažymima kakta, skaitomas Šv. Raštas.

Deja, ne visi per anksti gimę kūdikėliai išgyvena, ir kai kuriems neišnešiotukų tėveliams tenka išgyventi tragišką praradimo skausmą. Visgi, jei per anksti į šį pasaulį pasibeldęs vaikelis neišgyveno, ir buvo nepakrikštytas ar tokiu atveju tėveliai dar gali kažkaip padėti mažylio sielai? Bažnyčia tiki, kad nespėti pakrikštyti vaikeliai patenka į gailestingojo Tėvo rankas. Bažnyčia pasitiki Dievo gailestingumu. Tokiu atveju tėvai vaikeliui gali labiausiai padėti, patys pakreipdami savo gyvenimo kryptį, savo širdis į Dievą, pradėdami krikščioniškai gyventi, atsisakydami nuodėmės. Taip ateis akimirka, kai jie vėl bus visi kartu, nebus atsiskyrę vieni nuo kitų. Mes net ir pačiose sudėtingiausiose bei skausmingiausiose gyvenimo situacijose viską sudedame į Dievo, kuriuo pasitikime, rankas, pavedame jo valiai. Mes tikime, kad mūsų, krikščionių, mirtis negali išskirti, nes Dievo meilė yra stipresnė už ją. Taigi, nors ir kitoje plotmėje, išlieka bendrystė. Ir ją palaikyti yra labai svarbu. Kaip ir visada, mirčiai mus išskyrus su brangiais artimaisiais, taip ir šiuo atveju, didelis ginklas mūsų rankose - malda.

Krikšto Galiojimas ir Tikėjimo Klausimai

Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu. Kalbant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kaip matote, kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai.

Jeigu nėra vilties, kad kūdikis bus katalikiškai auklėjamas, krikštą reikia atidėti vėlesniam laikui, paaiškinus kūdikio tėvams atidėjimo priežastį. Krikštijame vaiką tik tada, kai gera galimybė, kad šeimoje bus auklėjama katalikiškai. Jei vienas iš tėvų yra kito tikėjimo, brolis Pijus pataria iš anksto priimti sprendimą, kokiu dvasiniu keliu bus vedamas vaikas. Tokie pokalbiai nėra malonūs, bet šeima turi būti atvira. Kai nusprendžiama, tada nekyla nesutarimų ir pykčių.

Seniau skubėta krikštyti, nes jeigu, neduok Dieve, numirtų, neis į dangų, o į tarpinę vietą, kurioje bus laimingas, bet nematys Dievo veido. To daugiau nemokoma ir nesakoma. Seniau nekrikštytus laidodavo atskirame kapų skyrelyje ar už tvoros, ten, kur taip skaudžiai būdavo laidojami nusižudę žmonės. Dabar, smagu būtų sulaukti palaikančios nuomonės nenorintiems krikštyti vaikų per pirmus jų gyvenimo metus. Ar realūs gąsdinimai apie nekrikštytų vaikų ateitį? Teisinga, kad nuo 7 m. vaikas turėtų visus metus ruoštis, nes švenčiami visi trys įkrikščioninimo sakramentai (Krikštas, Eucharistija-Komunija, Sutvirtinimas).

Krikšto panaikinti neįmanoma. Jeigu Jus tikėjimas sunkina, Dievas jums yra davęs laisvą valią ir galite gyventi tarsi nebūtumėte pasikrikštijęs. Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali, jei tėvai yra nesusituokę bažnyčioje. Kunigas tikriausiai paragins sudaryti ir bažnytinę santuoką, tačiau jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir, žinoma, pasirūpinti auklėti krikščioniškai. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Tėvų statusas šiuo atveju neturi jokios reikšmės.

Suaugusiųjų Krikštas

Nekrikštyti vaikai iki 9 metų krikštijami Vaiko krikšto apeigomis. Nekrikštyti vaikai nuo 9 iki 14 metų įtraukiami į katechumenatą ir krikštijami. Apie suaugusiųjų ir tų, kuriems suėjo 14 metų, Krikštą turi būti pranešama vietos vyskupui bei gaunamas jo leidimas. Nuo 7 metų amžiaus ir vyresni vaikai bei paaugliai krikštijami tik praėję pasiruošimo krikštui ir Pirmajai komunijai programą. Pasiruošimo pamokos vyksta nuo spalio mėnesio iki ŠV. Velykų kartą per savaitę, darbo dienomis jūsų pasirinktu laiku.

Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla. Programa tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėn., kartą per savaitę vakarais. Iš tikrųjų, suaugęs žmogus visą gyvenimą bręsta, ieškodamas Dievo ir bendruomenės, nėra toks kaip labai mažai susigaudantis kūdikis. Man nėra nieko gražesnio, kaip sąmoningo žmogaus krikštas Velyknaktį.

tags: #ar #galima #krikstyti #vaika #paprasta #diena

• Kaip panaudoti lietaus vandenį darže
• Kaip svoris veikia vaikiško dviračio pasirinkimą
• kaip išsirinkti sauskelnes
• sužinokite daugiau apie Laisvės alėjos istoriją
• Apie tautinio identiteto puoselėjimą bendruomenėse