Ledai vaikų mityboje: ar galima valgyti kasdien ir kaip rinktis sveikesnius?

Ledų vaikams niekada nebus gana. Jie yra vienas mėgstamiausių skanėstų, ypač atšilus orams. Tačiau tėvams kyla klausimas: ar tai sveikas pasirinkimas ir kaip dažnai galima leisti vaikams mėgautis šiuo desertu? Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsime, kokie ledai tinkamiausi vaikams, kada ir kiek jų galima valgyti, bei ką svarbu žinoti renkantis šį gardėsį.

Ledų istorija ir evoliucija

Manoma, kad valgomieji ledai atrasti Kinijoje, o informacija apie tai įamžinta kinų sieninėse freskose ir poezijoje. Kinų virėjai ledus gamino daugiau nei prieš 3000 metų. Tiesa, senovėje ledais gaivinosi tik turtingieji. Manoma, kad įvairūs šaldyti gaminiai vartoti labai seniai. Tarkime, imperatorius Neronas (37-68 m.) įsakė iš kalnų atvežti ledo ir sumaišyti jį su vaisiais. Kai kinai gaminosi pirmuosius ledus, nesnaudė ir indai - jie valgydavo egzotinių vaisių gabalėlius, atšaldytus ir sumaišytus su kalnų ledynų ledo gabaliukais. Poreikis gaivintis natūraliai kilo tuose kraštuose, kur karšta. Pamažu ledus gaminti išmoko Bizantija, Persija, Aukso orda, Otomanų imperija, arabų valstybės, Senovės Egiptas. Net karalius Saliamonas savo laiškuose aprašo mėgavimąsi šaldytomis sultimis derliaus nuėmimo metu.

Graikų gydytojas ir filosofas Hipokratas rekomendavo sveikatai stiprinti sniegą, sumaišytą su vaisių sultimis ir medumi. Romos Imperijos aristokratams puotose būdavo duodami į ledą įšaldyti vaisiai ir uogos. Tiesa, šie ledai mažai priminė dabartinius, o labiau - skystą šerbetą. Grietininiai ledai, teisingiau būtų sakyti - grietinėlės ledai, buvo atrasti Prancūzijoje 1854 metais Plobjer-Le-Bem miestelyje. Šio miestelio garbei purūs riebūs grietinėlės ledai pradėti vadinti plombyru. Tai buvo tikra revoliucija desertų istorijoje. Ledams gaminti ilgą laiką buvo naudojamas natūralus sniegas ir ledas. Dėl to šis puikus desertas priklausė nuo oro ir buvo prieinamas tik turtuoliams. Viską pakeitė techninė pažanga. O nuo kada ledais gardžiuojasi lietuviai? Manoma, kad jau kunigaikštis Gediminas ragavo šerbeto. Vėliau be šio gardėsio nepraeidavo bajorų puotos. Senovėje Lietuvoje šerbetus gamindavo iš braškių, aviečių, mėlynių, vyšnių, slyvų, abrikosų, kriaušių, obuolių, persikų, arbūzų, melionų sulčių, virintų su cukrumi arba medumi.

Kada ir kokio amžiaus vaikams galima duoti ledų?

Daugelis tėvų susimąsto, nuo kokio amžiaus vaikui galima leisti paragauti ledų. Rekomenduojama ledų leisti paragauti ne anksčiau nei vaikas sulaukia vienerių metų. Tačiau vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys vaikams šio deserto ragina siūlyti kiek įmanoma vėliau. Kuo vėliau vaikas paragaus ledų - tuo geriau. Manoma, kad ledai rekomenduojami ne anksčiau kaip antrų gyvenimo metų pabaigoje.

Maždaug kai valgytojui sukanka vieneri metai, galima duoti ledų simboliškai: šaukšteliu truputį, praktiškai tiek, kad iš karto ištirptų jau šaukštelyje. Dar geriau mažiems vaikams duoti ledų su pertrintomis šviežiomis uogomis, pavyzdžiui, mėlynėmis, juodaisiais serbentais, avietėmis, smulkiai tarkuotu obuoliu ar slyvos minkštimu. Taip nušausite du zuikius: ir ledai sušils, ir mažylis gaus šviežių uogų ar vaisių. Išmokykite vaiką, ypač mažesnį, ledus laižyti, o ne ryti kąsniais. Mažiems vaikams ledų duokite suminkštėjusių iš puodelio (kad jie nebūtų tokie šalti), pamokykite valgyti neskubant.

Ar ledai tinka kasdieniam vartojimui?

Nors ledai yra labai skanūs, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, jog ledai yra priskiriami deserto kategorijai, todėl net ir karščiausią vasaros dieną jais nereikėtų piktnaudžiauti. Ledai turėtų atitikti jiems skirtą vaidmenį - į juos reikėtų žiūrėti kaip į desertą, emocinį malonumą suteikiantį maisto produktą. Tai reiškia, kad ledai neturėtų būti valgomi kasdien, o vartojimą reikėtų planuoti.

Mitybos specialistų teigimu, antsvorio neturintys vaikai turėtų suvalgyti ne daugiau nei dvi ledų porcijas per dieną, o jiems reikėtų pasiūlyti ledų vietoje priešpiečių ir pavakarių, tačiau ne prieš pagrindinius dienos valgymus, nes ledai yra sotūs. Ledai yra desertas, ir vaikui visiškai pakanka vieno deserto per dieną. Jei vaikas suvalgė porciją ledų, tą dieną nebereikėtų ne tik antros porcijos, bet ir saldainių ar sausainių, bandelių.

Pati auginu du mažamečius vaikus. Mūsų vaikai gauna po 1 porciją ir net ne kiekvieną dieną. Per atostogas, kai būna labai karšta, vaikai gauna ledų pavakariams. Bet šiaip vasaros mėnesiais ledai tikrai nėra kasdienis patiekalas. Vaikai prašo dar ir dar tada, kai tėvai nenuoseklūs ir tai perka, tai neperka. Tačiau jei šeimoje labai aiški taisyklė, kad desertas gali būti tik vienas per dieną, tada problemų nekyla.

Anot specialistų, blogiausia, kai vieną dieną tėvai leidžia, kitą neleidžia arba tėtis perka ledų, kiek tik vaikai paprašo, o mama riboja jų kiekį. „Jei iki šiol pirkdavote 4 porcijas per dieną, vaikai kurį laiką tikrai bus nepatenkinti: kodėl dabar tik viena porcija? Bet įvedus aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikantis, vaikai prisitaiko“, - teigia mitybos specialistė. Tėvai su vaikais turėtų kompromiso būdu patys aptarti ir nusistatyti, kiek ledų ir kada galima suvalgyti, nes draugiškai įvesta taisyklė padėtų apsisaugoti nuo nereikalingų ginčų. Ledai neturėtų būti „uždirbami“, t. y., nepatariama ledų siūlyti kaip atlygio už kažkokį darbą, susitvarkymą ar išskirtinį klausimą.

Svarbiausia - saikas ir kokybė

Saikas yra svarbus visada, ir šiuo atveju geriau mažesnė porcija. Antsvorio neturintys vaikai turėtų suvalgyti ne daugiau nei dvi ledų porcijas per dieną. Ledai yra desertas, todėl pakanka jų duoti kartą per dieną. Nors jie ir yra kaloringi, nepakeičia pagrindinio patiekalo. Riebus ir saldūs grietininiai ledai yra labai sotūs, todėl jų neduokite prieš pietus, nes vaikas gali nebevalgyti gero maisto. Ledų reikia valgyti saikingai, todėl vaikams tinka mažos - 30-50 g ledų porcijos.

Ledų sudėtis ir rinkos tendencijos

Klasikiniai ledai (išskyrus šerbetą) yra kaloringas, daug energijos teikiantis maisto produktas. Tačiau į ledus dedama ir to, ko vaikams nereikėtų - kvapiųjų, dažančiųjų, skonį gerinančių medžiagų, konservantų. Todėl ledai nėra jau tokie nekalti, kaip atrodo. Pagrindinė blogybė - cukrus, esantis leduose. O juk būna ledų, kurių net penktadalį svorio sudaro cukrus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Antoninos Greičiuvienės teigimu, iš viso buvo patikrinta 516 valgomųjų ledų siuntų. Dažniausiai patikrinimų metu nustatyti ženklinimo bei laikymo sąlygų pažeidimai. Etiketėse buvo pateikiama tikrųjų receptūrų neatspindinti produktų sudėties informacija, pasitaikė etikečių nevalstybine kalba. Kai kurios etiketės buvo išmargintos įvairiais paveikslėliais, neturinčiais nieko bendro su valgomųjų ledų sudėtimi. Pavyzdžiui, lenkiški ledai buvo paženklinti kaip „grietininiai“, tuo tarpu jų gamybai naudotas ne tik vanduo, bet ir augaliniai riebalai, kurių tikruose grietininiuose leduose negali būti.

Pasak A. Greičiuvienės, vartotojai gali pasirinkti ledus pagal šiuo metu galiojančią klasifikaciją:

• Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir baltymai, jie priklauso I grupei ir vadinami grietininiais arba pieniniais. Tokių ledų riebumas gali būti nuo 2,5 % iki 8 %, jų etiketėse paprastai būna parašyta „Grietininiai ledai“. Tokių ledų sudėtyje pieno riebalai negali būti pakeisti augaliniais riebalais.
• Sorbetas - tai ledai be riebalų.
• Šerbeto sudėtyje paprastai būna iki 2,5 % riebalų.

Šiuo metu didžioji dalis Lietuvos rinkoje parduodamų ledų pagaminti su augaliniais riebalais. Todėl vartotojai, norėdami pasirinkti ne tik skanų, bet ir didesnės maistinės vertės produktą, turėtų išsinagrinėti informaciją etiketėse apie jų sudėtį.

Kaip išsirinkti tinkamiausius ledus vaikui?

Renkantis ledus parduotuvėje, būtina atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Sveikatai palankiausia rinktis tuos ledus, kuriuose yra mažiausiai maisto priedų. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė rekomenduoja skaityti etiketes ir pasižiūrėti, kad jose būtų nurodyta kuo mažiau nežinomų cheminių pavadinimų. Tie ledai, kurie yra pagaminti iš vos kelių komponentų - sveikatai palankesni.

Pirkdami ledus atidžiai perskaitykite etiketę. Juk turbūt žinote, kad ne vien kvapas ir spalvinga pakuotė lemia ledų skonį ir, svarbiausia, jų kokybę. Vaikams tinkamiausi tie ledai, kuriuose yra mažiausiai įvairių priedų: dažiklių (ledai yra nespalvoti), kvapiųjų medžiagų ir kitų medžiagų, ilginančių galiojimo laiką. Geriausi yra pagaminti iš natūralaus pieno arba grietinėlės (grietinės), o ne iš pieno miltelių. Geriau, kad juose nebūtų (arba būtų kuo mažiau):

• konservuotų uogienių, uogų, vaisių;
• nenatūralių ar sintetinių kvapiųjų medžiagų;
• dažomųjų medžiagų;
• įvairiaspalvių glaistų;
• įvairių maisto priedų, pažymėtų E raide su atitinkamu skaičiumi.

Svarbus ir galiojimo laikas: kuo ledai ilgiau galioja, tuo didesnė tikimybė, kad produkte yra daugiau priedų, netinkamų vaikams. Įprasta, kad etiketėje sudėtinės dalys išvardijamos pagal jų kiekį leduose (nuo didžiausio iki mažiausio). Svarbiausios medžiagos yra riebalai ir pieno baltymai.

Riebalai gali būti pieno - tada etiketėje rašoma „grietininiai“, o jei tokio užrašo nėra, vadinasi, juose yra augalinių riebalų. Pastarieji ledai yra pigesni. Juos gaminant vietoj pieno naudojamas vanduo ir pieno bei išrūgų milteliai. Kai renkatės ledus su augaliniais riebalais, pasidomėkite, kiek juose yra palmių aliejaus. Mat šiame yra mažiau nesočiųjų riebalų rūgščių nei kituose aliejuose. Geresni yra tie aliejai, kuriuose yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių. Gyvūniniuose riebaluose (o jų yra grietininiuose leduose) yra daugiau sočiųjų riebalų rūgščių.

Šerbetuose labai dažnai cukraus kiekis yra didesnis, negu pieniškuose. Pieno ar grietininių ledų sudėtis vertingesnė, nes ten yra ir baltymų, ir šiek tiek riebalų, dažnai būna mažiau cukraus, dažiklių ir kitų cheminių priedų. Jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonio, tai visiškai nereiškia, kad juose yra braškių ar obuolių. Tiesiog yra pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos.

Kokie ledai tinkamesni vaikui: vaisiniai ar su pienu (grietine)?

Galima duoti ir vienų, ir kitų. Vaisiniai ledai ne tokie kaloringi, teikia mažiau energijos. Jie labiau patinka tiems, kurie nemėgsta grietinės ar pieno. Tačiau vaisiniai ledai nepakeičia šviežių uogų ar vaisių. Šokoladu glaistyti ledai yra kokybiškesni už glaistytus įvairiais spalvotais glaistais.

Pirkėjų sąmoningumas apie maistą apskritai yra išaugęs, todėl ši tendencija galioja ir ledams. Vis daugiau tautiečių skiria kur kas daugiau laiko produktų sudėties analizei. Pastaruosius kelis metus auga susidomėjimas maistiniu požiūriu naudingesniais ledais. Ledų be dirbtinių saldiklių ar pridėtinio cukraus, su natūralia uogiene, papildytų baltymais nuperkama vis daugiau. Taip pat pirkėjai dažniau renkasi ledus be gyvulinės kilmės pieno ir laktozės.

Ledų vartojimas atsižvelgiant į vaiko sveikatą

Ne visi ledai tinka vaikams, kurie serga alerginėmis ligomis. Jei vaikas alergiškas ir netoleruoja pieno, mamos gali išradingai pieniškus ledus pakeisti šaldytomis uogomis. Alergiškam mažyliui galima duoti čiulpti po šaldytą uogą. Į specialius maistinius plastikinius indelius su pagaliuku galima pripilti natūralių sulčių ir jas sušaldyti.

Ledus ribokite vaikams, kurie serga virškinimo trakto ligomis, nes šaltų riebalų virškinimas yra gana lėtas. Ledai netinka nejudriems, turintiems viršsvorio vaikams.

Ar galima duoti ledų vaikui, kurio silpnas imunitetas ir jis dažnai serga įvairiomis ligomis? Galima! Tik prie ledų tokį mažylį pratinkite pamažu: iš pradžių duokite ledų, sumaišytų su kambario temperatūros pertrintomis šviežiomis uogomis, vaisių tyre ar jogurtu. Pradėję nuo šaukštelio, kasdien didinkite kiekį iki 50-60 g kartui. Prie ledų pratinkite tik sveiką vaiką, jeigu jis negaluoja - šis skanėstas tegul palaukia. Manoma, kad ledus vaikai gali valgyti kasdien, visus metus - ne tik vasarą, bet ir žiemą, rudenį, pavasarį.

Sanatorijos „Pušyno kelias“ gydytojai teigia, kad ledai vaikų racione yra privalomi. Anot specialistų, visi ledai yra kaip grūdinimo priemonė, o tai ir yra svarbiausia. Svarbiausias dalykas, kuris mažiausiai kainuoja, anot gydytojos, tai vaikų grūdinimas. Problemos su paraudusia gerklyte dingo daugeliui vaikų, pradėjusių reguliariai, bet saikingai valgyti ledus. Tai tarsi gerklytės užgrūdinimas prieš šaltąjį sezoną. Kai vaikui pradeda skaudėti gerklę, joje prasideda uždegimas. Jeigu ją pradeda perštėti, šaltis, esant uždegimui, visuomet yra gerai. Ir jei vaikas nekarščiuoja, kodėl jam neduoti, pvz., ledų?

DĖMESIO! Gydytojai nepatarė duoti vaikui šaltų gėrimų su ledukais! Todėl, kad šaltą gėrimą vaikas praryja greitai ir tada gerklei būna didelis šokas, tuomet ir peršalama.

Kada mažam vaikui geriau neduoti ledų?

Neduokite ledų, kai vaikas yra sušilęs ar įkaitęs, pavyzdžiui, suprakaitavęs, nes prisidūko ir nori gerti. Ledai gėrimo nepakeičia. Nors atšilus orams mažiau norisi šilto maisto, o vaikai savo kišenpinigius išleidžia tikrai ne vaisiams, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, jog ledai yra priskiriami deserto kategorijai, todėl net ir karščiausią vasaros dieną jais nereikėtų piktnaudžiauti. Geriausiai karštyje gaivina vanduo, o ledai tebūnie gardus desertas, keliantis geras emocijas, kurio nevertėtų valgyti kasdien.

Namie gaminti ledai ir sveikos alternatyvos

Kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo ledų pasigaminti namuose. Klasikinio skonio ledams ji rekomenduoja naudoti grietinę ar grietinėlę. Ją galima sumaišyti su vaisių tyre, vietoje cukraus įdėti medaus. Gaivesniems ledams labiau tinkamas jogurtas ar bananas, kuris taip pat suteiks malonią konsistenciją. Tokių ledų sudėtis tik vienas ar du komponentai, nėra pridėtinio cukraus ir jokių cheminių priedų. Tokie ledai naudingi, nes juose yra vertingų medžiagų.

Mes namie gaminame tokius ledus: supjaustome bananą, užšaldome ir šaldytą smulkiai sutriname galingu trintuvu, sudedame į ledaines. Gaunasi purūs ledai, į juos galima įdėti braškių.

Natūralūs jogurto ledai su uogomis (receptas)

Greitiems naminiams ledams reikės:

• 70 g mėgstamų uogų, pavyzdžiui, braškių, aviečių, mėlynių ar kitų (galima naudoti ir šaldytas)
• 120 g natūralaus ekologiško jogurto
• 1 nubrauktas v.š. medaus arba agavų sirupo (jei uogos saldžios, galime nedėti)

Gaminame:

1. Susmulkiname mėgstamas uogas - vientisesnei masei padaryti galime sumalti smulkintuvu.
2. Į uogas supilame natūralų ekologišką jogurtą bei medų ar agavų sirupą, išmaišome.
3. Supilstome į šaldymui skirtus indelius arba ledų formeles, dedame į šaldiklį ir paliekame kelioms valandoms sušalti.

Gydytoja dietologė L. Slušnys priduria, jog tėvai jau ankstyvame vaikų amžiuje turėtų gražiai ir įdomiai pasiūlyti įvairių alternatyvų ledams, pavyzdžiui, šaldytų vaisių, namų gamybos ledų, kurie tam tikromis progomis galėtų pakeisti įprastus ledus.

Ledų laikymas ir pirkimo ypatumai

Ledus pirkite ten, kur jie pardavinėjami iš šaldymo įrengimų, kuriuose įmanoma palaikyti minus 6-7 °C ir žemesnę temperatūrą. Buitiniame šaldytuve ledai gali būti laikomi tik 1-2 paras, o šaldiklyje, 18-20 °C temperatūroje - apie 2 mėnesius. Kuo ledų laikymo temperatūra žemesnė, tuo geriau.

Atskirti, kokie ledai yra kokybiški, o kokie ne, gana sunku, nes dabar visos ledų pakuotės yra uždaros. Jeigu vafliniame indelyje ledai yra įdubę, vadinasi, jie buvo atitirpę ir po to vėl užšaldyti. Patikrinimų metu, 8 atvejais neleista ledų tiekti į rinką, 11 atvejų uždrausta prekiauti deformuotais valgomaisiais ledais.

tags: #ar #galima #kiekviena #diena #vaikui #valgyti

• Darbo galimybės Utenoje šeimoms
• Kodėl Mozės lopšys būtinas kūdikio kraitelyje?
• Naminės plaukų kaukės su ricinos aliejumi
• Pirmagimio elgesys su jaunesniu broliu ar seserimi: patarimai tėvams
• kokia yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo būklė Lietuvoje