Inhaliacijos vaikams sergant sloga: ką svarbu žinoti?

Yra toks posakis, kad sloga - ne liga. Iš tiesų taip ir yra: tai labiau simptomas, išduodantis, kad organizmas kovoja su viena ar kita problema, sveikatos sutrikimu. Sloga yra gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užgulimas ir gleivių išsiskyrimas. Slogos metu išsiskiria pilkšvos spalvos gleivės, kurios vėliau gali įgauti geltoną arba žalią spalvą. Mažus vaikus ištisus metus gali užklupti įvairios ligos, iš kurių viena yra peršalimas.

Sloga vaikui gali tapti didžiausia kančia. Ir kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau su ja gyventi. Normaliai kūdikiai kvėpuoja per nosį ir suirzta, kai to daryti negali. Kūdikių nosytė labai maža, ertmės siauros, o gleivinė labai gležna ir jautri, tad net ir nedidelis išorinis sudirginimas gali labai pabloginti kūdikio kvėpavimą per nosį. Ne paslaptis, kad kūdikėliai iki 6 mėnesių amžiaus dar nemoka tinkamai kvėpuoti per burną, tad užsikimšusi nosis jiems gali pridaryti labai daug nemalonumų. Kūdikių kvėpavimo takai siauresni ir labiau patinsta, todėl kūdikių peršalimo ligas reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Paprastai kūdikių peršalimas pagydomas per dvi savaites.

Kaip palengvinti slogą vaikui: bendrieji patarimai ir nosies higiena

Kadangi kūdikiai ir maži vaikai nemoka išpūsti nosies, svarbu jiems padėti. Prisiminkite, kad kvėpavimui labiau trukdo ne snargliukai, o paburkusi nosies gleivinė ir snargliukų traukimas palengvina kvėpavimą tik iš dalies (ir trumpam).

• Kūdikio padėtis: Apverskite kūdikį ant pilvuko. Tai padeda, jei yra daug nosies išskyrų: horizontalioje padėtyje nosies gleivės blogiau pasišalina ir blokuoja kvėpavimo takus. Miego metui galite padaryti nedidelį lovytės nuožulnumą: tam galvūgalyje po čiužiniu pakiškite storesnį rankšluostį, nedidelę pagalvę.
• Mechaninis gleivių šalinimas: Gleivės gali ištekėti ir savaime, tačiau, jei reikia, galima padėti joms pasišalinti braukiant nosinaite per kūdikio nosytę nuo viršaus žemyn. Kol vaikelis nemoka pats išpūsti nosies, naudokite specialius siurbtukus švelniais silikoniniais antgaliais. Tokia procedūra padės pašalinti gleivių perteklių ir atlaisvinti kvėpavimą per nosį. Elektrinis nosies aspiratorius „Nosiboo“ yra svarbi vaikų peršalimo gydymo priemonė. Aspiratorius yra sukurtas bendradarbiaujant su specialistais ir gydytojais, todėl yra patogus ir tinkamas vaikams. Nosies aspiratoriaus „Nosiboo“ siurbimo galios stiprumą galima reguliuoti. Jeigu išskyros yra skystos, reikėtų naudoti mažesnę galią, o jei tirštesnės - stipresnę.
• Nosies aspiratoriaus naudojimas: Norėdami naudoti nosies aspiratorių, priglauskite kūdikio nugarą prie savo krūtinės. Taip pat galite paguldyti kūdikį ant lovos, ir naudodami pagalvę, pakelti jo galvą ar viršutinę kūno dalį šiek tiek aukščiau. Elektrinio nosies aspiratoriaus antgalį įkiškite į mažylio šnervę, nukreipkite į išorinį akies kampą ir švelniai judinkite antgalį šnervėje. Tai - geriausias būdas iš nosies pašalinti gleives. Jeigu nosies aspiratoriaus galią galima reguliuoti, priklausomai nuo išskyrų tirštumo, reikia pasirinkti tinkamą darbinį aspiratoriaus greitį.
• Jūros vanduo: Valykite nosį jūros vandeniu. Tai puiki ir natūrali priemonė, padedanti išplauti virusus ir bakterijas, įvairius nešvarumus ir dulkes. Be to, jūros vanduo drėkina nosies gleivinę, mažina jos paburkimą, padeda pašalinti tirštas ir sudžiūvusias gleives. Kūdikiams iki 6 mėnesių geriausia vartoti izotoninį jūros vandenį, lašinamą lašais (Quixx baby). Vyresniems vaikams puikiai tiks izotoninės arba hipertoninės koncentracijos nosies purškalai (Quixx ir Quixx soft). Dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
• Gleivinę sutraukiantys vaistai: Jei nosies gleivinė labai užburkusi ir vaikelis visiškai negali kvėpuoti per nosį, nakčiai galite naudoti nosies gleivinę sutraukiančius vaistinius preparatus. Dėl jų vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju. Atminkite, kad šių vaistų negalima vartoti per ilgai ir per dažnai. Be to, prieš jų vartojimą būtina tinkamai išvalyti nosytę, kitaip reikiamo poveikio tiesiog nebus. SVARBU: nenaudokite jokių nosies purškalų jaunesniems nei 6 metų vaikams nepasitarę su gydytoju.
• Nosies švara prieš valgį: Pasistenkite, kad vaiko nosytė būtų švari ir prieš valgį, kad vaikelis galėtų ramiai žįsti ar valgyti kitokį maistą.

Inhaliacijos: kada jos tinka ir ko vengti

Populiaru tapo „peršalimo“ ligas, slogą, kosulį gydyti inhaliacijomis. Tiesa, gydo ne inhaliacijos, o preparatai, kuriuos vaikai inhaliuoja. Pagal apibrėžimą, inhaliacija yra procedūra, kurios metu garuose esančios vaistinės medžiagos patenka į kvėpavimo takus. Taigi inhaliacijos yra tinkamos tik kvėpavimo takų infekcijoms gydyti. Svarbu paminėti, kad kvėpavimo takai prasideda ties nosies galiuku ir baigiasi alveolėmis - labai smulkiomis pūslytėmis, esančiomis bronchiolių galuose. Todėl prieš pradedant procedūrą reikėtų išsiaiškinti, kurią kvėpavimo takų dalį norime gydyti. O tam paprastai reikia gydytojo konsultacijos. Inhaliacijos nuo slogos vaikams yra efektyvios ir pripažįstamos, kaip puiki vaistų alternatyva, neturinti jokio šalutinio poveikio.

Tradiciniai garinimo metodai: rizika ir efektyvumas

Anksčiau tai buvo puodas su verdančiu vandeniu, virš kurio prisidengę rankšluosčiu palinkdavome įkvėpti garų. Liaudies medicinoje toks gydymasis buvo populiarus ir nuo slogos, ir nuo kosulio. Gerai bent kad vaikas neužsipylė ant savęs to verdančio vandens.

Šiuolaikinis verdančio puodo pakaitalas - gariniai inhaliatoriai. Per juos įkvepiami inhaliuojamos medžiagos garai sudrėkina gleives ir palengvina atsikosėjimą. Bet gariniai inhaliatoriai veikia tik viršutinius kvėpavimo takus ir ne visus vaistus juose galima naudoti. Naudoti garinių inhaliatorių kūdikiams negalima, o vaikams iki 6 metų jie naudojami labai atsargiai ir tik gydytojui patarus. Toks inhaliatorius stipriai sudrėkina viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, todėl suskystėja sudžiūvusios gleivių sankaupos ir jų kiekis padidėja kelis kartus. Mažiems vaikams, labai padaugėjus gleivių, kvėpuoti pasidaro dar sunkiau negu prieš procedūrą, po tokios inhaliacijos vaikas gali pradėti springti. Ir verdančio puodo garais, ir gariniu prietaisu atliekamos inhaliacijos vaikui iki 6 metų gali užkimšti kvėpavimo takus.

SVARBU: Paskyrus inhaliuoti medikamentus, tėvai paprasčiausiai vaistus įpildavo į verdantį vandenį ir vaikas pasilenkęs virš puodo juos neva inhaliuodavo. Šios priemonės tinka ir dabar, bet garinti galima tik namuose, turint laiko. Taip pat galima išvirti bulves ir duoti ligoniui kvėpuoti garais.

Modernūs inhaliatoriai: kompresoriniai ir aerozoliniai

Šiuolaikinė technologijų pažanga sukūrė tokius inhaliatorius, kurie vaistus suskaido į smulkiausias daleles, galinčias pasiekti giliausias kvėpavimo takų vietas. Tokie yra kompresoriniai inhaliatoriai. Jokia tabletė ar skystas vaistas tiesiai į kvėpavimo takus nekeliauja, o kompresorinio inhaliatoriaus išskaidytos mikroskopinės vaistinės medžiagos dalelės tolygiai pasiskirsto, sudrėkina kvėpavimo takus ir iš karto ima veikti uždegimo pažeistą vietą. Todėl atliekant inhaliacijas ligos požymiai netrukus susilpnėja ir peršalęs vaikas greičiau pasveiksta. Vaistai neveikia viso organizmo, beveik nepatenka į kraują, todėl nesukelia šalutinių negalavimų, kaip gali nutikti geriant tabletes. Inhaliacijoms galima naudoti visus gydytojo išrašytus vaistus. Gydymas kompresoriniu inhaliatoriumi saugus net mažiausiam kūdikiui, tinka visiems suaugusiesiems. Šį inhaliatorių patogu naudoti ir horizontalioje, ir vertikalioje padėtyje, tinka gydyti ir miegantį ligoniuką.

Kitu principu veikia aerozoliniai inhaliatoriai, kurių suskaidytos vaistų tirpalo dalelės veikia ir viršutinius kvėpavimo takus, ir prasiskverbia gilyn.

Tinkamo inhaliatoriaus pasirinkimas ir naudojimas

Rinkoje gausi įvairiausios kokybės inhaliatorių pasiūla. Renkantis aparatą, reikėtų gerai apgalvoti kokiam vaikui jis bus skiriamas. Koks jo amžius ir kokiomis ligomis jis dažniausiai serga. Jei aparatas bus naudojamas mažam vaikui, perkant reikėtų atkreipti dėmesį ar yra vaikiška kaukė. Jei vaiką gąsdina bet kokie garsai ar grėsmingi prietaisai, reikėtų rinktis kuo tylesnį ir mažesnį. Svarbiausia, kad ir kaip nuobodu kai kam būtų, reikia perskaityti aparato instrukcijas. Ypač jei aparatas gamina įvairaus dydžio garų daleles.

Jei tik yra galimybė, įsigykite savo inhaliatorių. Skolintis nerekomenduojama, nes negalėsite niekaip užtikrinti apsaugos nuo infekcijos, kuria sirgo prieš jus inhaliavęs vaikas. Dauguma virusų ir bakterijų ilgai neužsibūna, greitai žūsta. Bet yra tikimybė, kad inhaliatoriaus vamzdeliuose apsigyvens kokia itin pavojinga bakterija. Inhaliatorius padeda išvengti daug ir įvairių sveikatos problemų, tačiau norint ligą panaikinti, o ne sukelti savo sveikatai dar daugiau problemų - labai svarbu pasirinkti tinkamą inhaliatorių, tinkamą tirpalą ir tuo pačiu žinoti, kaip juo naudotis.

Inhaliacijos nuo slogos vaikams turi būti naudojamos pagal instrukciją. Kiekvienas inhaliatorius parduodamas su ja, tačiau daugelis mano, kad naudojimas yra labai paprastas ir suklysti tikrai nepavyks. Deja, rezultatai rodo, kad daugelis žmonių vis dar nemoka tinkamai naudotis šiuo kvėpavimo takų vaistu.

Kai jausite, kad peršalimas gali Jus užklupti - kuo skubiau naudokite inhaliatorius. Geriausia palaukti valandas arba dvi po valgio, kad virškinimo sistema jau būtų atlikusi didžiąją dalį darbo ir tirpalas galėtų pasiekti reikalingas vietas. Inhaliacijos dažniausiai atliekamos kelis kartus per dieną, viena inhaliacija gali trukti iki minutės arba ilgiau. Norint išvengti nemalonių peršalimo ligų rekomenduojama kartoti procedūrą kelis kartus per dieną. Taip galiausiai panaikinami virusai, kurie ir sukelia ligas.

Inhaliacijų tirpalai: vanduo, fiziologinis ar mineralinis tirpalas?

Noriu patarti gydytojams, kad jie akcentuotų su kokiu vandeniu reikia inhaliuoti - su paprastu geriamu, fiziologiniu tirpalu ar mineraliniu. Pasakymas „inhaliuokite su vandens garais“ tėvų gali būti suprastas skirtingai.

• Geriamasis vanduo: Inhaliacijos su paprastu geriamu vandeniu, kuriame yra įvairiausių mineralinių medžiagų, drėkina kvėpavimo takus, mažina gleivinės paburkimą - palengvina uždegimo simptomus. Tuo pačiu nesukelia mikroelementų koncentracijos disbalanso kvėpavimo takuose. Jei burnos gleivinė išdžiūvusi, jei vaikas kosėja sausu dirginančiu kosuliu, vandens inhaliacijos puikiausiai padės. Jei vaikui pasireiškė laringito simptomai, pakimo balsas ar yra užburkusi nosies gleivinė, vėsūs vandens garai tikrai nepakenks. Nežymų patinimą vėsuma sumažins. Prasirgus kvėpavimo takų infekcija, ypač bronchitu, gleivinė būna pažeista ir sudirginta. Vanduo su nedirginančiomis gleivinės mineralinių medžiagų koncentracijomis bus kaip tik tas, ko labiausiai reikia.
• Fiziologinis tirpalas: Vienas iš dažniausiai skiriamų inhaliacijoms tirpalų, tai fiziologinis. Jis yra pakankamai sūrus. Šis tirpalas tiks tada, kai reikia „padžiovinti“ kvėpavimo takus - kai gausi sloga ar itin drėgnas kosulys. Dar druska tinkama dezinfekcijai. Tad puikiausiai jis tiks pačioje ligos pradžioje, kol dar liga neįsibėgėjusi. Galbūt pavyks sumažinti virusų ir bakterijų kiekį. Tačiau jei vaiką vargina intensyvus sausas kosulys, kosulio metu jis dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir didėja pažeidimas. Inhaliuojant tokioje situacijoje fiziologinį tirpalą, gali pasireikšti principas „kaip druska ant žaizdos“. Jei po inhaliacijos vaikas kelias valandas intensyviai kosėja, net iki ašarų, daugiau inhaliuoti šio tirpalo nereikėtų.
• Mineralinis vanduo: Mineralinis vanduo, kuriame yra įvairiausių mineralų didesnėmis koncentracijomis (pvz., „Vytautas“, „Birutė“ ar „Borjomi“). Šie tirpalai labiau tiks reabilitacijai, t.y. atsistatymui po persirgtos ligos. Kaip ir vis populiarėjantys druskų kambariai. Noriu atkreipti dėmesį - ūmios ligos atveju reabilitacija netaikoma. Neretai sergantys vaikai, nuėję į druskų kambarį, grįžta pas mane pasireiškus bronchų spazmui. Kosėja tuomet iki pykinimo. Panašiai ir po inhaliacijų su mineraliniu vandeniu būna. Nevalia pradėti sveikatą gražinančių procedūrų, vaikui dar sergant ūmia liga. Inhaliacijos tiks tada, kai lieka drėgnas kosulys ir vaikui reikia paskatinti atsikosėjimą, kai yra gana daug gleivių kvėpavimo takuose.

Inhaliacijų taisyklės ir įspėjimai

1. Nerekomenduojami tirpalai ir priedai: Netinka medikamentų inhaliacijoms ir difuzoriai eteriniams aliejams garinti ar oro drėkintuvai. Jokiu būdu negalima į inhaliavimo aparatus, vadinamus inhaliatoriais, kurie gamina smulkius garus, dėti druskos ar pilti eterinių aliejų. Tie aparatai taip susmulkina daleles, kad jos nunešamos į tolimiausius kvėpavimo takus ir vaikas bus nepajėgus jų pašalinti, o kai visko ten bus daug prisikaupę, gali pasireikšti įvairūs lėtiniai sutrikimas, ligos tokios, kaip bronchų astma ar lėtinė plaučių liga. Visi eteriniai aliejai turi nusėsti viršutiniuose kvėpavimo takuose. Mineralinį vandenį galima pilti, nes ten savaime ištirpusios druskos, bet dėti patiems druskos į inhaliuojamą vandenį tikrai negalima. Plinta klaidinančios rekomendacijos inhaliuoti eterinius aliejus kompresoriniu ar tinkleliniu aparatu. Jei aparatas nustatytas gaminti itin smulkias aerozolio daleles, tai su tomis dalelėmis eteriai ar sirupo lašeliai bus nunešami iki pačių smulkiausių kvėpavimo takų. Ten esanti labai jautri gleivinė neturi stiprios imuninės apsaugos, būdingos viršutiniams kvėpavimo takams. Sukelti pažeidimai gali būti negrįžtami. Netinkamai naudojami eteriniai aliejai gali sukelti bronchų spazmus ir pasunkinti vaiko savijautą. Inhaliacijos tirpalai taip pat turėtų būti pasirenkami apgalvotai. Vaistai turi būti rekomenduojami gydytojo arba vaistininko, o aliejai susipažinus su jų alergenais.
2. Inhaliacijos esant temperatūrai: Inhaliacijos esant temperatūrai nerekomenduojamos. Tačiau ir tokiu atveju dažniausiai tirpalo vietoje naudojamos natūralios priemonės, o ne vaistai. Bet kuriuo atveju, jeigu temperatūra yra aukštesnė nei 37,5 - prieš naudojant inhaliacijas pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Gajus mitas, kad negalima vaikui atlikti inhaliacijų, jei jis karščiuoja. Be abejo, jei vaikas aukštai karščiuoja, labai blogai jaučiasi, nereikėtų papildomai jo varginti procedūromis. Pirma reikėtų duoti medikamentų, kurie palengvins jo būklę, pavyzdžiui vaistų nuo temperatūros. Bet jeigu vaikas gerai jaučiasi, temperatūra nukritusi, nesugalvoju jokio argumento, kodėl jam negalima inhaliuoti. Tik iš karto po inhaliacijos vaiko nereikėtų vesti į lauką, ypač žiemą.
3. Inhaliacijos kūdikiams: Inhaliacijos kūdikiams nerekomenduojamos tokiu atveju, kai gleivinė yra linkusi kraujuoti.
4. Kitų ligų atveju: Tiek inhaliacijos vaikams, tiek suaugusiems asmenims nerekomenduojamos tokiu atveju, jeigu asmuo serga širdies nepakankamumu. Asmuo, kuris turi aukštą kraujo spaudimą, neturėtų inhaliatorių naudoti be gydytojo sutikimo.
5. Vaisto anotacija: Kaip ir geriami, taip ir inhaliuojami preparatai turi būti naudojami pagal pateikiamas rekomendacijas. Vaisto anotacijoje turi būti pažymėta, kad vaistą galima inhaliuoti.
6. Procedūros trukmė: Rekomenduojama inhaliuoti 10-15 minučių arba kol pasibaigia paskirto inhaliuoti vaisto dozė. Tačiau kiekviena procedūra turi užtrukti tiek, kad nesukeltų vaikui diskomforto. Jei vaikas po 5 minučių pradeda verkti, muistytis, inhaliaciją reikėtų nutraukti. Tuo labiau, jei vaikas verkia tik pamatęs aparatą, per prievartą nereikėtų inhaliuoti. Verkimas, rėkimas ir patiriamas stresas atneš daugiau žalos nei pati procedūra naudos.
7. Stebėti vaiko savijautą: Pabaigai norėčiau patarti - jei vaikas po atliktos inhaliacijos jaučiasi blogai, ypač jei prasideda intensyvūs kosulio priepuoliai, daugiau inhaliacijų netaikykite su tuo preparatu. Nesvarbu net jei gydytojas paskyrė šią procedūrą. Vaikui gydymas turi padėti, o ne sargdinti. Geriau bandykite su gydytoju surasti kitą gydymo būdą.

Galimos slogos komplikacijos ir kodėl svarbu gydyti laiku

Liga - išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams, nes mažasis pasidaro irzlus, namuose tvyro įtampa, neramu dėl grėsmės susirgti sesutei, broliukui ar kitam šeimos nariui. Užsitęsę negalavimai gali komplikuotis. Štai keletas dažniausių komplikacijų:

• Vidurinės ausies uždegimas: Vidurinės ausies uždegimą sukelia virusai arba, rečiau, bakterijos. Paprastai vaikai vidurinės ausies uždegimu suserga peršalę; retesniais atvejais uždegimą gali sukelti alergija, dėl kurios paburksta nosies ertmės ir gerklė. Dėl patinimo vidurinėje ausyje pradeda kauptis gleivės ir skysčiai. Ypač dažnai vidurinės ausies uždegimu serga 6-15 mėnesių vaikai, nes vaikų Eustachijaus vamzdis yra siauresnis ir horizontalioje padėtyje. Vidurinės ausies uždegimo simptomai yra ausies skausmas, karščiavimas, bendras negalavimas, galvos skausmas ir klausos sumažėjimas.
• Sinusitas: Sinusitas atsiranda sinusuose susikaupus gleivėms ir pūliams. Nosies ertmė yra sujungta su prienosiniais ančiais, kuriuose yra oro, tačiau peršalus jie prisipildo gleivių ir pūlių, todėl susergama sinusitu. Sinusitas greičiau išsivysto, jeigu asmuo turi siauras sinusų angas, kurios patinusios užsidaro ir susikaupęs sekretas užpildo sinusus. Sinusito simptomai yra ilgai užsitęsusi sloga, gelsvos išskyros ir sunkumo jausmas skruostų srityje. Suprastėja ir uoslė, skonio juslė. Todėl norint išvengti sinusų infekcijų, yra svarbu kuo anksčiau pradėti naudoti nosies aspiratorių ir pašalinti nosies ertmėje susikaupusį sekretą. Inhaliacijos nuo sinusito dažniausiai rekomenduojamos ir kvalifikuotų gydytojų. Pasitaiko atvejų, kai inhaliacijos padeda sumažinti arba net visiškai išgydyti sinusito sukeliamus nemalonius simptomus ir taip galima išvengti nemalonios procedūros, kai sinusai yra ištraukiami.
• Laringitas: Anot medikės, laringitą lemia įvairių rūšių virusai. Nors dažniausiai juo serga 6 mėnesių - 3 metų vaikai, pasitaiko ir vyresniems. „Klasikinis infekcinis laringitas dažniausiai būna mažiems vaikams: nuo pusės mėnesio iki kokių trejų metų, bet gali būti ir vyresniems ar net suaugusiems. Nors laringitas nėra pavojinga liga, ji pataria nenumoti ranka į pasireiškiančius simptomus, mat jie gali byloti ir apie kitą - ne tokią paprastą ligą. Vis dėl to jei tai laringitas, bet simptomai užsitęsia ir per tris paras niekas nesikeičia, reikėtų pasirodyti gydytojui, nes laringitas gali komplikuotis į bronchitą arba į bakterinį kvėpavimo takų uždegimą. „Kad vaikui blogiau, rodo jo bendra savijauta ir karščiavimas. Esant paprastam laringitui, ne visada pakyla temperatūra. Dažniausiai vaiką paryčiais apima stiprūs lojančio kosulio priepuoliai, dusulys. Nuo bronchito skiriasi tuo, kad prailgėja ir būna apsunkintas įkvėpimas, o ne iškvėpimas. Patį vaiką gąsdina toks kosulys, būna, kad skauda gerklę. Pagrindinis laringito gydymo būdas - inhaliacijos. „Pradžioje reikėtų inhaliuoti vandens garais tris kartus per dieną. Pagal naujausias rekomendacijas, jei inhaliacijos su vandeniu nepadeda, reiktų vykti į ligoninę, kur skiriamos inhaliacijos su adrenalinu.
• Kitos komplikacijos: Peršalęs vaikas prastai miega, netenka apetito, išsenka jėgos. Pirmieji peršalimo požymiai - kosulys ir sloga tęsiasi ilgiausiai, o netinkamai gydomi gali nepalikti ramybėje keletą savaičių.

Aplinkos sąlygos ir vaiko priežiūra sergant sloga

• Aplinkos drėkinimas: SVARBU: kartais mažylių nosies gleivinė išsausėja dėl sauso aplinkos oro ir jie ima šnopuoti - šį garsą nesunkiai galima palaikyti nosies užgulimu, tačiau jei mažylis atrodo sveikas ir iš nosies nėra jokių išskyrų, nosis nėra užgulusi. Tokiu atveju reikėtų praplauti nosytę jūros vandeniu ir pasirūpinti, kad patalpoje būtų pakankamai drėgna. Nepamirškite vėdinti ir drėkinti vidaus patalpų. Turėkite namuose ir vidaus temperatūrą, ir oro drėgmę matuojantį prietaisą. Tai padės įvertinti vidaus patalpų oro kokybę. Geriausia, kai miegamajame temperatūra neviršija 20-22 laipsnių šilumos, o santykinė oro drėgmė siekia apie 50-60 proc. Per šiltas ir per sausas oras neigiamai veikia nosies gleivinę - ji dar labiau išsausėja ir dar labiau paburksta, todėl kvėpavimas per nosį pasunkėja.
• Pasivaikščiojimai lauke: Jei vaikas nekarščiuoja, tuomet į lauką eiti tikrai galite. Gaivus oras sumažins nosies paburkimą ir kvėpavimas palengvės. Apsirenkite tinkamai - stebėkite oro sąlygas. Stenkitės, kad vaikas neperkaistų. Labai svarbu palaikyti pėdučių sausumą. Sloguojantį vaiką taip pat galite migdyti lauke, tačiau reikia stebėti, kad jis nekvėpuotų per burną, nekosėtų. Lauko temperatūra tokiu atveju neturėtų būti žemesnė nei +8 laipsniai Celsijaus.
• Mityba ir skysčiai: Be inhaliacijų, gydymas yra toks pats kaip ir kitų viršutinių kvėpavimo ligų: šilti gėrimai, jei karščiuoja - vaistai nuo temperatūros, purškalai į gerklę, nosies praplovimai. Nuo kosulio taip pat labai padeda medus su šiltu pienu, tad siūlome pradėjus justi pirmuosius peršalimo simptomus jį valgyti vakarais.

Kada kreiptis į gydytoją ir kada nevesti vaiko į ugdymo įstaigą

Pirmiausia būtina, kad vaiką apžiūrėtų gydytojas, kuris paskirs reikiamus vaistus bei patars tėveliams, kaip prižiūrėti ligoniuką. Konsultacija su gydytoju yra būtina. Sloga - bene dažniausia vaikų liga. Pirmiausia reikia įvertinti, kokių nuostatų laikosi ugdymo įstaiga. Jei tik yra galimybė, geriau vaiko į ugdymo įstaigą neleisti.

• Bendroji savijauta: Vertinkite simptomų visumą. Ar vaikas tik sloguoja, ar kartu pasireiškia ir kosulys, karščiavimas, raumenų skausmas, vangumas, pykinimas, viduriavimas, o galbūt ir keisti odos bėrimai? Jei simptomai kelia susirūpinimą, tuomet pasikalbėkite su gydytoju. Jei manote, kad užklupo nesunkus peršalimas arba nazofaringitas (medicininis peršalimo terminas), tuomet galite mėginti gydytis ir namuose. Svarbiausia stengtis suteikti mažyliui komfortą ir palengvinti kvėpavimą per nosį, nes kvėpavimas per burną gali išdžiovinti gerklę ir pridaryti papildomų problemų.
• Sergančio vaiko buvimas namuose: Jeigu yra intensyvi sloga, o šalia jos dažniausiai būna gerklės, galvos skausmas, tokiu atveju reikėtų, kad vaikas pabūtų namie. Kai vaikai leidžia laiką kartu ir glaudžiai kontaktuoja, sudaromos palankios sąlygos virusams plisti. Jei vaikui pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai (sloga, kosulys ar gerklės skausmas), vaikas turėtų likti namie, net jeigu ir nekarščiuoja. Sergančių vaikų į kolektyvą neleidžiame, nes mokymosi efektyvumas bus mažas, o kartu dar kyla ir grėsmė, kad atžala apkrės ir kitus vaikus. Į darželį vaiką galima leisti, kai jis nekarščiuoja mažiausiai 24 valandas. Taip pat vaikas į darželį galėtų eiti lengvai sloguodamas, kai sloga jau beveik praėjusi, jis jaučiasi gerai, neturi temperatūros, nekosti, jam neskauda gerklės. Pirmomis dienomis nosis bėga labai stipriai, ją reikia išsipūsti kas kelias ar keliolika minučių, tad nė pačiam vaikui nebus malonu laiką leisti darželyje.
• Rizika komplikuotis: „Bet kokia infekcija gali komplikuotis, jeigu organizmas nebus tinkamai pasiruošęs tai kovai. Didžioji dalis slogų praeina lengvai, bet šiais laikais visiškai sveikų vaikų, kurie sirgtų klasikine sloga pagal vadovėlį, yra labai nedaug. Dažnai yra netinkama ir vaikų mityba, ir fizinis krūvis, jų krūtinės ląsta suspausta, laikysena ydinga. Tokiu atveju sloga dažniau komplikuojasi.
• Įspėjamieji ženklai: SVARBU: jei užsikišusi tik viena šnervė, iš nosies teka kraujingos ar nemalonaus kvapo išskyros, šnervės gleivinė yra paburkusi ir jautri, nosis atrodo netaisyklingos formos ar patinusi, labai didelė tikimybė, kad smalsusis tyrinėtojas išbandė, ar koks smulkus daiktas telpa į jo šnervę. Patikrinkite ir, jei galite, išimkite svetimkūnį.

tags: #ar #galima #garinti #vaika #kai #serga

• Kaip pasirinkti kūdikių maistą
• Artumas nėštumo metu
• Nauda ir trūkumai naudojant vaikštynes
• Dinaminių stiklų pasaulis vaikams
• Gamtos lobiai ir elnio ragai