Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai griežtai reglamentuoja savigynos priemonių įsigijimą ir naudojimą. D kategorijos ginklus, kuriems priklauso ir dujiniai įrenginiai, be leidimų gali turėti tik pilnamečiai asmenys. Visgi, pastaruoju metu diskutuojama apie galimybę leisti dujinius balionėlius savigynai turėti paaugliams nuo 14 metų, kai juos nuperka tėvai.
Grupė Seimo narių pateikė tokį siūlymą argumentuodami, kad įstatymo pakeitimas reikalingas dėl didėjančio nusikalstamumo prieš nepilnamečius. Kartu pažymima, kad kai kurie tėvai, siekdami sudaryti savo vaikams galimybę apsisaugoti nuo užpuolikų, jau dabar nuperka ir duoda naudotis dujiniais balionėliais, nors už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė.

Ministrų kabinetas nepritarė šiai iniciatyvai. Vidaus reikalų ministerija (VRM), remdamasi nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nurodo, kad nuo 2017 metų bendras nukentėjusiųjų vaikų skaičius stabiliai mažėjo. Be to, remiantis psichologų bei vaikų ir paauglių psichiatrų nuomone, ankstyvosios paauglystės laikotarpiu paauglių psichosocialinė branda dar nėra pakankama atsakingai naudotis savigynos dujų įrenginiais.
Jame taip pat nurodoma, kad tokio amžiaus paauglių impulsų kontrolė nėra pilnai susiformavusi, todėl leidimas jiems turėti savigynos dujų įrenginių gali didinti smurto atvejų skaičių tarp paauglių. Policija teigia, kad galimybė paaugliams turėti dujinius balionėlius sukeltų nemažai rizikų, pavyzdžiui, kad balionėliai bus naudojami ne savigynai, o nusikaltimams ar nusižengimams.
Specialistai įžvelgia eilę grėsmių, jei dujiniai balionėliai būtų įteisinti asmenims nuo 14 metų:
Statistika rodo, kad daugumoje Europos šalių dujų įrenginių galima įsigyti tik nuo 18 metų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Norvegijoje, dujų balionėliai civiliams asmenims apskritai uždrausti.
| Amžius | Šalis |
|---|---|
| Nuo 14 metų | Vokietija |
| Nuo 16 metų | Latvija, Kroatija, Serbija, Italija |
| Nuo 18 metų | Dauguma Europos šalių |
| Uždrausta | Belgija, Danija, Graikija, Airija, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Švedija |
Toksikologai pabrėžia, kad dujų balionėliai, priklausomai nuo juose esančių medžiagų, gali būti labai pavojingi. Nors sunkūs sveikatos pažeidimai nėra dažni, tačiau yra užfiksuota mirties atvejų (daugiausia dėl kvėpavimo sutrikimų) ir negrįžtamų pažeistų organų pakitimų, pavyzdžiui, apakimo.

Dujų balionėlio mechanizmas gan paprastas - tai aliumininis balionėlis, užpildytas veikliosios medžiagos tirpalu. Dažniausiai naudojamos ašarojimą sukeliančios medžiagos arba pipirinis aerozolis (OC). Pastarasis sukelia deginimo pojūtį visuose audiniuose, ant kurių patenka, gali sukelti nekontroliuojamą kosulį, spazmus gerklėje bei laikiną apakimą.
Svarbu atminti, kad netinkamai naudojant šią priemonę, galima pakenkti sau: pavyzdžiui, papurškus prieš vėją arba uždaroje patalpoje. Be to, psichologai ir savigynos specialistai akcentuoja, kad dujų balionėlis nėra panacėja - jo efektyvumas daug priklauso nuo žmogaus psichologinio pasiruošimo, ryžto ir gebėjimo tinkamai pasinaudoti priemone iškilus realiai grėsmei.