Nėštumo laikotarpis moters organizmui atneša daugybę pokyčių, o vienas iš pastebimų ir dažnai aptariamų aspektų yra pakitęs šlapinimasis. Nuo ankstyvos nėštumo diagnostikos, kai rytinis šlapimas yra pagrindinis informacijos šaltinis, iki dažnesnio šlapinimosi, kuris lydi didžiąją dalį nėštumo, šlapimo svarba moters sveikatai yra milžiniška.
Nėštumo testas reikalingas norint sužinoti, ar laukiatės. Anksti supratus, kad laukiatės, galite priimti sprendimus, keisti savo gyvenimą į sveikesnį ir taip sudaryti palankesnę aplinką užsimezgusiai gyvybei. Jei laiku nesulaukiate mėnesinių arba vietoje normalių mėnesinių buvo nežymus pakraujavimas, pagalvokite apie nėštumą ir pirmyn į vaistinę. Įvertinkite, kad mėnesinių gali nebūti laikantis dietų, intensyviai sportuojant, esant stresui ar sergant tam tikromis ligomis, nors nėštumo nėra.
Nėštumo testui atlikti reikalingas šlapimas. Jame yra hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino) arba jo dalių, kurios gaminasi maždaug praėjus 6 dienoms po pastojimo, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdoje. Nėštumo testu surandamas šis hormonas ir taip patvirtinamas nėštumas.
Nėštumo testai būna juosteliniai (popierinė juostelė) ir kasetiniai (popierinė juostelė įdėta į plastikinę dėžutę). Kainą lemia firma, bet testo tikslumą lemia jo atlikimas. Taigi, svarbu ne kiek už jį sumokėjote, o kaip jį atlikote. Jis atliekamas nesulaukus mėnesinių. Nėštumo testas gali nustatyti nėštumą praėjus 10 dienų po nesaugių lytinių santykių, todėl galimas jo atlikimas ir prieš mėnesinių laiką, bet mažėja tikslumas. Taigi, kad gautumėte tikslų rezultatą, geriau jį atlikti nesulaukus mėnesinių kelias dienas arba praėjus 3 savaitėms po nesaugių lytinių santykių. Jei mėnesinės nereguliarios ir nežinote, kada jos turi būti, nėštumo testas atliekamas 3 savaitės po nesaugių lytinių santykių.
Galima atlikti bet kuriuo paros metu, tačiau geriausia ryte. Ryte hormono kiekis šlapime didžiausias, tad ir nėštumo testas bus tiksliausias.

Norint atlikti juostelinį testą, pasišlapinus į indelį juostelė merkiama į šlapimą. Kasetinio testo atveju, pasišlapinus į indelį, iš jo pipete, kuri yra dėžutėje, paimamas šlapimas ir užlašinamas ant juostelės, esančios kasetėje. Testas vertinamas po kelių minučių (po kiek nurodoma informaciniame lape), bet ne vėliau kaip po 15-20 minučių. Ant juostelės atsiranda spalvotos linijos, dažniausiai raudonos:
Pirma juostelė parodo, kad nėštumo testas veikia, o antra - ar jūs laukiatės. Jei neatsiranda išvis spalvotų juostelių, tuomet nėštumo testas yra blogas.
Tikslumas siekia 99%. Jei atliktas teisingai, klysti tikimybė yra labai maža, iki 1%. Jis gali būti teigiamas, jei vartojami šio hormono turintys vaistai, vyksta persileidimas (kelios dienos po susilaikiusių mėnesinių jūs sukraujavote), yra negimdinis nėštumas, kiaušidžių ligos. Gali būti ir neigiamas, nors esate nėščia, kai pritrūkus kantrybės jis atliktas per anksti arba nėštumas didesnis kaip 12 savaičių ir per didelio hormono kiekio nėštumo testas nesuranda. Dažnai būna daug hormono dalių, o ne viso hormono, ir kai kurie testai teigiami tampa tik kai randa visą hormoną. Nors hormono dalys taip pat rodo nėštumą. Todėl jaučiant, kad yra nėštumas, nors testas neigiamas, tikslinga jį kartoti po keleto dienų arba atlikti kraujo tyrimą.
Atmintinė:
Nėštumo metu kartais gali atrodyti, jog šlapintis norisi nuolat. Ir iš tiesų nėščiosios intensyviau šlapintis pradeda nuo 6 nėštumo savaitės ir tai tęsiasi iki pat gimdymo dienos. Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime.
Šlapimo tyrimai yra viena iš pagrindinių diagnostikos priemonių nėštumo metu, padedančių stebėti moters ir kūdikio sveikatą bei laiku nustatyti galimas komplikacijas.
Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu.
Šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją. Tai būklė, kai šlapime aptinkama bakterijų, tačiau nėščioji jaučiasi gerai ir neįtaria apie šią būklę. Dažniausiai besimptomė bakteriurija pasireiškia pirmąjį nėštumo trimestrą. Šią būklę sukelia E. coli bakterija. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą (kuris dažnai gydomas ligoninėje) ar kitas ligas. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.

Be reguliarių šlapimo tyrimų, nėštumo metu atliekama daugybė kitų patikrų ir tyrimų, kurie padeda užtikrinti mamos ir kūdikio sveikatą.
| Tyrimas | Laikas | Paskirtis / Pastabos |
|---|---|---|
| Apsilankymas pas odontologą | Pirmasis nėštumo trimestras | Įvertinti burnos ertmės būklę. |
| Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) | Pirmas apsilankymas ir 24-28 sav. | Nustatyti gestacinį diabetą. Paimamas kraujas nevalgius, išgeriama gliukozė, tada kraujas imamas po 1 val. ir dar po 1 val. |
| Rh D neigiamas (Rh D (-)) tyrimas | Pirmas apsilankymas ar iki 12 sav. Kartojama 27-28 sav. | Atliekamas, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-)), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+)). |
| Sifilio tyrimas | Kuomet tik įmanoma ankščiau nėštumo metu | Diagnozuoti bakterinę infekciją, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų motinai ir kūdikiui (įgimtas sifilis). |
| ŽIV tyrimas | Nėštumo metu | Nustatyti ŽIV infekciją. Užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti kūdikį, rekomenduojama antiretrovirusinė terapija ir cezario pjūvis. |
| Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimas (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum) | Rekomenduojamas toms, kurios turi rizikos veiksnių | Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. |
| Gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas) | Nėštumo pradžioje | Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. |
| Chromosomų patologijos rizikos įvertinimas (Dauno ir Edvardso sindromai, nervinio vamzdelio pažeidimas) | 11-13 sav. ir 14-22 sav. | Įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais. Jei rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. |
| Amniocentezė | Nuo 15-osios nėštumo savaitės | Diagnostinė procedūra chromosomų anomalijoms ar kitoms genų ligoms nustatyti. |
| Choriono gaurelių biopsija (CGB) | 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės | Procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. |
| Citomegalo virusas (CMV) | Nerekomenduojama tirti visas nėščiąsias | Vaisius ir naujagimis užsikrečia per placentą. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių. |
| Raudonukės tyrimas (antikūnų (IgG ir IgM)) | Iki 13 sav. (pakartoti 24 sav., jei neigiamas) | Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu. Vaisius jautrus pirmus 3 mėnesius, gresia apsigimimai. |
| Toksoplazmozės tyrimas | Nerekomenduojama tirti visas nėščiąsias | Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių. |
| Hepatito B tyrimas | Nėštumo metu | Diagnozuoti hepatito B infekciją, kuri gali būti perduodama naujagimiui. |
| Vaisiaus judesiai | Nuo 26 nėštumo savaitės | Rekomenduojama judesius pradėti vertinti. |
| B grupės streptokokas (BGS) pasėlis | 35-37 nėštumo savaitę | Nustatyti BGS, pagrindinį ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėją. |
| Herpes simplex virusas (HSV) tyrimas | Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga | HSV ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. |
| Svoris | Kiekvieno vizito metu (nėščioji gali rinktis) | Dažno svėrimo nauda yra abejotina. |
