Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais - mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti.

Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją.
Vaiko gerovės komisija (VGK) atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai.

Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, būtina gauti raštišką tėvų sutikimą. Po to kreipiamasi į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
PPT / ŠPT specialistai išnagrinėja dokumentus ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais.
Yra pildomos dvi pagrindinės pažymos:
Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo.
Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Tėvai, pasirašydami šias pažymas, pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo, tačiau norėdami gauti pagalbą - privalo.
Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose. Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius.
Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.

Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai? Vertinimo tikslai apima optimalių ugdymo bei ugdymosi sąlygų sudarymą ir reikiamų paslaugų teikimą, tokių kaip asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba, techninės (kompensacinės priemonės), medicininė pagalba (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymas, finansinė pagalba (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.), socialinės reabilitacijos ir socialinės paslaugos, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami:

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas.
Prie šių sunkumų priskiriami: mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.
Apibendrinant specialiųjų ugdymosi poreikių grupes ir joms reikalingą pagalbą, galima pateikti detalią lentelę:
| Poreikių grupė | Sutrikimo tipas | Pagrindinės charakteristikos/įtaka ugdymui | Rekomenduojama pagalba/ugdymas |
|---|---|---|---|
| Negalios | Intelekto sutrikimai | Pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimai; sunkumai susivokti aplinkoje, bendrauti, taikyti žinias. | Individualizuotos ugdymo programos, specialusis pedagogas, turinio paprastinimas, socialinių įgūdžių lavinimas. |
| Negalios | Regos sutrikimai | Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis, nekoreguojamas akiniais. | Tiflopedagogo pagalba, pritaikyta mokymo aplinka, Brailio raštas. |
| Negalios | Klausos sutrikimai | Klausos sutrikimas, trukdantis suvokti informaciją, išmokti sakytinės kalbos. | Surdopedagogo pagalba, klausos lavinimas, lietuvių ir gestų kalbos mokymas, pritaikyta aplinka. |
| Negalios | Kochlearinių implantų naudotojai | Sunkumai dalyvaujant grupinėje veikloje, suvokiant garsus, kalbos intonacijas, socialinės adaptacijos sunkumai. | Surdopedagogo, logopedo pagalba kalbai ir kalbėjimui, socialinė integracija. |
| Negalios | Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai | Judumo, mokymosi, socialinės adaptacijos sunkumai dėl nervų sistemos pažeidimų. | Tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas, individualus ugdymo planas, sveikatos priežiūra. |
| Negalios | Įvairiapusiai raidos sutrikimai (pvz., autizmo spektro) | Socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio sutrikimai. | Pritaikyta, emociškai saugi aplinka, teigiami paskatinimai, vizualinio struktūravimo metodai. |
| Negalios | Kurčneregystė | Įgimti/įgyti klausos ir regos sutrikimai. | Specialūs ugdymo ir bendravimo metodai, nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju. |
| Sutrikimai | Mokymosi sutrikimai (bendrieji, specifiniai, neverbaliniai) | Mokymosi pasiekimų atsilikimas, sunkumai skaitymo, rašymo, matematikos ar neverbalinių ženklų suvokimo srityse. | Psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, mokinio padėjėjo pagalba, ugdymo pritaikymas. |
| Sutrikimai | Elgesio ir emocijų sutrikimai (pvz., aktyvumo/dėmesio, elgesio, emocijų) | Dėmesio, hiperaktyvumo, impulsyvumo, agresyvaus, provokuojančio elgesio ar nuolatinio nerimo požymiai. | Psichologo, socialinio pedagogo pagalba, elgesio ir emocijų reguliacijos mokymas. |
| Sutrikimai | Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai | Tarimo, sklandaus kalbėjimo, balso valdymo, kalbos raiškos ar suvokimo sunkumai. | Logopedo pagalba. |
| Mokymosi sunkumai | Dėl nepalankios aplinkos ar aplinkybių | Mokymasis ne gimtąja kalba, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, emocinės krizės. | Socialinė, specialioji pedagoginė ir/ar psichologinė pagalba, mokinio padėjėjas. |
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Mokyklos, taikydamos universalaus dizaino principą, siekia užtikrinti negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą.
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, grįstas abipuse partneryste, yra reikalingas ir reikšmingas vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuris aprėpia suinteresuotus ugdymo dalyvius, galinčius nulemti ugdymo proceso sėkmingumą. Partnerystė - ugdymo dalyviai (tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kt.) yra atviri vieni kitiems, geranoriškai derina savo požiūrius į vaiko ugdymą, tariasi dėl ugdymo tikslų, turinio, vaiko poreikių tenkinimo būdų.
Straipsnyje teoriškai ir praktiškai pagrindžiamas tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, pedagoginis švietimas bei jo aktualumas, siekiant partnerystės su mokytojais. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaiką, požiūriu, poreikis pedagoginiam švietimui siekiant partnerystės yra aktualus, tačiau labai dažnai jis suprantamas kaip tradicinis jų informavimas apie vaiko ugdymą, o ne bendrų veiklų organizavimas, grįstas dialogiškumu ir refleksija.

Labai dažnai vyrauja tradicinės tėvų informavimo formos: bendri susirinkimai, individualūs pokalbiai su grupės pedagogu, informacija pateikiama stenduose. Tačiau visiems tėvams priimtiniausios pedagoginio švietimo formos yra individualūs pokalbiai su švietimo pagalbos specialistais ir jų konsultacijos.
Tyrimas atskleidė, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vyksta nuolatinė tėvų komunikacija su pedagogais, tačiau jiems dar labai trūksta nuoseklesnės informacijos apie vaiko pasiekimus, vaiko savijautą, reikalingi praktiniai patarimai. Dažiausiai taikomos pedagoginio švietimo formos - individualūs pokalbiai, konsultacijos, kurios padeda suprasti vaiko raidos, ugdymo sunkumus.