Klausimas, ar moteris turi teisę nutraukti nėštumą ir kokios yra tokio sprendimo pasekmės, išlieka vienu opiausių diskusijų objektų visuomenėje. Diskusijos dažnai persipina tarp teisinės atsakomybės už prievartą, medicininių rekomendacijų bei fundamentalių žmogaus teisių ir etikos normų.
Baudžiamojo kodekso (BK) 143 straipsnis numato atsakomybę tam, kas panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai ar jos artimiesiems, privertė nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Už privertimą darytis neteisėtą abortą atsako asmuo, sulaukęs 16 metų amžiaus, kuris suinteresuotas, kad nėščia moteris sutiktų, jog jai būtų padarytas neteisėtas abortas. Psichologinė ar psichinė prievarta - tai grasinimas padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams - panaudoti fizinį smurtą, padaryti turtinės žalos, atskleisti kompromituojančias žinias ar kitaip pakenkti tuojau ar ateityje.

Abortas laikomas neteisėtu esant bent vienai šių aplinkybių: 1) esant kontraindikacijų, t.y. kai ši operacija medicininiu požiūriu neleistina; 2) abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) abortą padaro asmuo, neturintis teisės daryti šios operacijos, t.y. ne gydytojas akušeris-ginekologas. Už neteisėto aborto padarymą BK 142 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę - laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nepavykęs vertimas darytis neteisėtą abortą taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę - tai jau būtų pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą.
Tarp abortų draudimo iniciatorių ir likusios vadinamosios liberalios visuomenės dalies egzistuoja kardinalus nesutarimas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių ir susijusi su teise į asmeninį gyvenimą. Visgi pabrėžiama, kad mokyklose turėtų atsirasti lytinio ugdymo ir švietimo metodikos, kad jaunimas suvoktų, jog abortas nėra šeimos planavimo būdas.
Kita vertus, oponuojantys medikai nurodo, kad nėštumo nutraukimas turi akivaizdų poveikį moters sveikatai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad nėštumo nutraukimas 1,5 karto padidina priešlaikinio gimdymo galimybę. Šie faktai skatina svarstyti apie privalomas psichologų konsultacijas prieš priimant sprendimą, kurios galėtų tapti svarbiu saugikliu.
Žmogaus teisių atstovai pabrėžia, kad aborto kriminalizavimas verstų moterį priimti kardinalius sprendimus ir gilintų diskriminaciją. Jei moteris neturi pinigų, ji gali pasirinkti mediciniškai nesaugią procedūrą. Kita vertus, krikščioniškų pažiūrų medikai primena Hipokrato priesaiką ir pabrėžia, kad svarbu įsivertinti, jog negimęs kūdikis biologine prasme yra atskira sistema, turinti potencialą užaugti žmogumi.

Krizinio nėštumo centro atstovai atkreipia dėmesį, kad neretai moteris abortui apsisprendžia ne savo valia, o dėl aplinkinių, dažniausiai vyro, spaudimo. Todėl pabrėžiama, kad kalbant apie laisvę pasirinkti, reikia apibrėžti, kas yra tikroji laisvė ir ar moteris šioje situacijoje yra psichologiškai laisva. Galiausiai, diskusijos dėl abortų Lietuvoje atskleidžia platų spektrą nuomonių - nuo griežto draudimo būtinybės iki reprodukcinės sveikatos ir moterų teisių apsaugos užtikrinimo.