Kaip gimė romanas „Tarp pilkų debesų“: nuo literatūrinio debiuto iki grafinio pasakojimo
„Nedaug yra puikių knygų, dar mažiau - reikšmingų, o ši - ir puiki, ir reikšminga“, - taip „The Washington Post“ apibūdino rašytojos Rūtos Šepetys debiutinį romaną „Tarp pilkų debesų“. Praėjo lygiai dešimt metų nuo tos dienos, kai lietuvių kilmės rašytoja iš JAV užkariavo pasaulį šiuo kūriniu, o dešimtmetis buvo pažymėtas romano virsmu grafine novela.
Rūta Šepetys atvirauja, kad knygos vaizdinė versija gimė iš redaktorės idėjos: „Grafiniai romanai yra savita meno forma, priklausanti nuo kūrėjų interpretacijos. Manau, kad knygos vaizdas radosi iš teksto, kurį paruošė patyręs grafinių romanų kūrėjas Andrew Donkinas.“ Prie šio projekto taip pat prisidėjo iliustruotojas Dave’as Kopka ir menininkas Brannas Livesay.
Istorijos atgimimas vaizduose
Grafinis romanas - pasakojimas vaizdais, kuriame kiekvienas skaitytojas gali atrasti naują požiūrio kampą. R. Šepetys teigimu, nors originalioje knygoje skaitytojai patys turi įsivaizduoti veikėjus ir aplinką, grafiniame leidime iliustracijos suteikia tekstui gylio. „Jau nuo pat pirmo puslapio yra užduodamas tonas, jog šiame grafiniame romane vyraus įvykių pristatymas ir santraukos, siekiant pagreitinti istoriją ir sukoncentruoti dėmesį ties svarbiausiais įvykiais bei veikėjų išgyvenimais“, - pastebi skaitytojai.
Svarbus akcentas - spalvų paletė. Visame kūrinyje vyravo tamsesnės, pilkšvokos spalvos, kurios pabrėžia pasakojamos istorijos liūdnumą ir tamsumą. Kai kurie skaitytojai teigia, kad vaizdiniai pasakojimai padarę didesnį įspūdį nei įprastas knyginis formatas, nes jie padeda greičiau pasijusti pasakojimo dalyviu.
Knygos per PenkiTV 2013 10 09 Interviu su Ruta Sepetys
Kūrybos galia tremtyje
Jūsų romane menas padeda knygos herojei išgyventi siaubą. „Kai rinkau medžiagą knygai, mane itin sujaudino išgyvenusiųjų pasakojimai apie tai, kas jiems padėjo ištverti sunkumus Sibire. Juos gelbėjo menas, muzika, šokis, poezija ir malda“, - pasakoja autorė. Rašydama knygą, ji pagrindinei veikėjai, penkiolikmetei Linai, norėjo suteikti kūrybos balsą.
Pagrindiniai romano personažai
| Personažas | Aprašymas |
|---|---|
| Lina Vilkaitė | Penkiolikmetė protagonistė, kuri įamžina tremties kančias piešiniais. |
| Andrius Arvydas | Septyniolikmetis vaikinas, tremtyje tapęs svarbiu Linos atramos tašku. |
| Ponas Stalas | Kito tremtinio prototipas, pasižymintis bekompromisiu požiūriu į aplinką. |
| Ona | Motina, patyrusi kūdikio netektį brutaliomis tremties sąlygomis. |
Tikra patirtis ir šeimos dinastija
Lietuviškas šios knygos vertimas ir redagavimas tapo savotišku dinastijos darbu. Grafinį romaną išvertė Vaiva Būgaitė, kurios mama Lina Būgienė vertė originalų romaną, o močiutė Bronė jį redagavo. Vertėjos močiutė pati vaikystėje buvo ištremta į Sibirą, todėl ji puikiai žinojo, apie ką romane kalbama. R. Šepetys pabrėžia: „Nuostabu, kai istorija, kurią pasakoju, turi tikruosius liudytojus, įgarsinančius ją. Jausmai mūsų širdyje išlieka ilgiau nei faktai.“
Svarbu suprasti praeitį, kad mums būtų aiškus šiandienos naujienų kontekstas. „Tarp pilkų debesų“ - tai ne tik pasakojimas apie penkiolikmetę Liną, tai istorija apie žmonių vertybes: meilę savo šaliai, šeimai, gerumą ir nesavanaudiškumą net pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Knyga sukurta taip, kad žadintų emocijas ir neleistų pamiršti, ką teko išgyventi tautai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
