Apyvarpės susiaurėjimas vaikui: kas tai, priežastys ir gydymas

Bet kuri vaiko liga - didelis rūpestis tėvams, o ypač didelį nerimą sukelia iš medikų išgirsta žinia, kad sūnui reikalinga operacija - apipjaustymas. Apyvarpės apipjaustymas, medicinoje vadinamas cirkumcizija, yra gana dažna, tačiau mitų apipinta procedūra, negana to, kalbama apie intymiausią vyrų organą.

Apyvarpė ir fimozės apibrėžimas

Apyvarpė - odos apvalkalas, dengiantis varpos galvutę. Gimimo metu apyvarpė visiškai prisitvirtina prie varpos, o laikui bėgant atsiskiria ir ją galima atitraukti. Paprastai tai jau gali įvykti po antrojo berniuko gimtadienio, tačiau tai labai individualu.

Apyvarpės susiaurėjimas, mediciniškai žinomas kaip fimozė, yra būklė, kai vyrams ar berniukams negalima pilnai atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant skausmą, infekcijas ir šlapinimosi sunkumus. Fimozė - tai būklė, kai dėl siauros apyvarpės angos, jos negalima atsmaukti už varpos galvutės. Nors ši būklė dažnai diagnozuojama vaikystėje, ji gali pasireikšti ir suaugusiems.

Fimozė paprastai pasireiškia jauniems berniukams. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovo dr. Gilvydo Verkausko teigimu, berniukų su susiaurėjusia apyvarpe iki 2 metų amžiaus yra labai daug, net, gydytojo teigimu, galima sakyti - dauguma.

Fimozės tipai: fiziologinė ir patologinė

Yra keli fimozės tipai, kurie skiriasi savo atsiradimo priežastimis ir eiga.

Fiziologinė fimozė

Fiziologinė fimozė - tai natūrali būklė kūdikiams ir mažiems vaikams. Naujagimiams apyvarpė dažnai būna pritvirtinta prie varpos galvutės, ir tai yra normalu. Pirmuosius metus apyvarpė bus suaugusi su varpos galvute. Dažniausiai apyvarpė atsiskiria 2-6 metų amžiuje. Fiziologinė fimozė - tai būklė, kurios gydyti nereikia. Užtenka laikytis higienos. Dažniausiai atsmaukti apyvarpę pavyksta iki 5-7 gyvenimo metų.

Dr. G. Verkausko teigimu, natūralu, kad visiems jiems tikrai nereikia cirkum­cizijos - jie užauga ir brendimo metu, apie 13-15 metus, viskas susitvarko. Todėl medicinine prasme ankstyvame amžiuje pasakyti, kad „tam reikės operacijos, o tam - ne“, dažniausiai nėra galimybės. Tai priklauso nuo higienos, tėvų priežiūros, nuo kitų dalykų.

Patologinė fimozė

Patologinė fimozė - ši būklė atsiranda dėl uždegimų, infekcijų ar traumų, kai apyvarpė tampa ne tik standi, bet ir negali būti atitraukta nuo varpos galvutės. Ji gali būti įgimta arba įgyta, persirgus ar sergant įvairiomis ligomis.

• Pirminė fimozė atsiranda kartojantis apyvarpės uždegimams (balanopostitams). Uždegimo metu atsiranda varpos galvutės skausmas, niežėjimas, išskyros iš apyvarpės maišelio, sunku šlapintis.
• Antrinė fimozė atsiranda dėl randėjimo. Patį randėjimą gali sukelti dažnai pasikartojantys apyvarpės uždegimai.

Fimozės priežastys ir rizikos veiksniai

Fimozės atsiradimui įtaką daro įvairūs veiksniai. Apyvarpės susiaurėjimas gali būti įgimtas ir įgytas. Pirmais gyvenimo metais apyvarpės susiaurėjimas yra normalus, vėliau savaime praeinantis reiškinys. Tačiau patologinę fimozę sukelia kitos priežastys:

• Įgimta struktūra: Nors daugumai naujagimių fimozė yra fiziologinė, kai kuriems berniukams apyvarpės struktūra gali būti itin siaura ir neišsiplečia natūraliai.
• Infekcijos: Dažna fimozės priežastis yra infekcijos, pvz., balanitas ar postitas (varpos galvutės ir apyvarpės uždegimai), vadinami balanopostitu.
• Netinkama higiena: Nepakankama intymi higiena gali lemti infekcijų vystymąsi, kurios savo ruožtu gali sukelti patologinę fimozę.
• Traumos: Po traumų, įskaitant per jėgą atliekamą apyvarpės atsmaukimą, gali atsirasti randėjimas ir susiaurėjimas.
• Lėtinės ligos: Fimozė gali atsirasti sergant įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, dėl lėtinio apyvarpės uždegimo, sergant cukriniu diabetu.
• Kserotinis obliteruojantis balanitas (BXO): Tai lėtinė uždegiminė liga, kuri pažeidžia varpos galvutę bei apyvarpę ir sukelia randėjimą.

Įgimtas apyvarpės susiaurėjimas būna mažiems vaikams (normaliai - iki 1 metų amžiaus), o įgytas dažnesnis sergantiems cukriniu diabetu, nesilaikantiems asmeninės higienos. Suaugusiems fimozė atsiranda dėl pasikartojančių varpos galvutės ir apyvarpės uždegimų, kuriuos sukelia lytiniu keliu plintantys ir kiti mikroorganizmai bei nepakankama higiena.

Simptomai ir galimos komplikacijos

Fimozė gali sukelti įvairių simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo būklės sunkumo. Ligos simptomai priklauso nuo apyvarpės susiaurėjimo laipsnio.

• Skausmas ir diskomfortas: Dažniausias simptomas, ypač kai bandoma atitraukti apyvarpę. Vaikas gali skųstis skausmu šlapinantis.
• Šlapinimosi sunkumai: Dėl apyvarpės susiaurėjimo vaikas gali sunkiau šlapintis. Kai apyvarpės anga labai siaura, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o pasišlapinus iš jo lašais varva šlapimas. Jei varpos viršuje iškyla patinimas, gali atrodyti, kad tai išvarža, nors tai tik apyvarpės susiaurėjimo pasekmė. Kai apyvarpės anga labai siaura, dėl pasunkėjusio šlapinimosi, šlapimo pūslėje vis lieka šlapimo.
• Uždegimai ir infekcijos: Apyvarpės uždegimas gali būti ūmus, kai apyvarpė staiga parausta, patinsta, ją ima skaudėti ar niežėti, atsiranda išskyrų. Apyvarpės uždegimas dar vadinamas postitu. Jeigu uždegimas pasireiškia ir varpos galvutėje ir apyvarpėje, tai vadinama balanopostitu. Negydoma fimozė sąlygoja blogą higieną ir gali sukelti lėtinį apyvarpės uždegimą. Jei toks uždegimas kartojasi dažnai, jis tampa lėtinis, apyvarpė būna paraudusi, jautri, atsiranda apnašų, pradeda randėti ar net susidaro antrinė fimozė. Dėl neįmanomo efektyvaus apsiplovimo, kartojasi balanopostitas (varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas), dėl jo apyvarpė randėja, gali susidaryti sąaugos, todėl fimozė dar labiau progresuoja.
• Varpos galvutės paraudimas, skausmingumas, patinimas (balanitas): Tai viena iš dažniausių problemų, kurios pagrindiniai požymiai yra paraudusi, niežtinti ir skaudama apyvarpė. Apyvarpės uždegimas gali kilti dėl priverstinio atitraukimo, įvairių dirgiklių (pavyzdžiui, burbulinės vonios) ir, žinoma, nuo prastos asmeninės higienos ir nešvarių apatinių.
• Kraujavimas: Kai apyvarpė yra labai įtempta ir jos neišeina tinkamai atitraukti, erekcijos metu apyvarpė gali skilti ir kraujuoti.

Negydoma fimozė gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios kartais reikalauja chirurginio įsikišimo.

• Parafimozė: Tai būklė, kai apyvarpė atitraukiama atgal už varpos galvutės, bet negali būti sugrąžinta į savo pradinę padėtį. Ši problema sukelia skausmą ir patinimą, o sutrikus kraujo apytakai gali įvykti net audinių nekrozė (audinių žūtis). Tokiu atveju taip pat rekomenduojamas apipjaustymas.
• Šlapimo takų infekcijos: Ilgainiui dėl pasunkėjusio šlapinimosi šlapimo pūslėje vis lieka šlapimo, todėl gali prasidėti šlapimo takų infekcijos. Patologinė fimozė gali sukelti skausmingą ar apsunkintą šlapinimasį, vietinę infekciją, kraujavimą, skausmingą erekciją. Dažniau pasireiškia šlapimo takų infekcija.
• Šlaplės angos susiaurėjimas: Ilgainiui gali susiaurėti šlaplės anga, vystytis šlapimo susilaikymas.
• Apyvarpės navikai: Retai, bet vis tik pasitaiko, kad ant apyvarpės išauga tam tikri dariniai - navikai.

Fimozės diagnostika

Ligą diagnozuoja gydytojas vaikų urologas arba chirurgas apžiūros metu, įprastai papildomų tyrimų atlikti nereikia. Gydytojas įvertina apyvarpės susiaurėjimo laipsnį, ieško uždegimo požymių ar randėjimo.

Gydymo metodai

Gydymo taktika priklauso nuo fimozę sukėlusios priežasties ir būklės sunkumo. Yra keletas gydymo metodų, priklausomai nuo fimozės sunkumo.

Nechirurginis (konservatyvus) gydymas

Nechirurginis gydymas. Mažesniems vaikams (iki 11-12 metų) esant pirminei fimozei medikamentinis gydymas yra efektyvus iki 90%. Viena iš pagrindinių rekomendacijų yra tinkama higiena.

• Steroidinių kremų naudojimas: Vienas iš pirmųjų neinvazinių fimozės gydymo būdų - steroidinių kremų naudojimas. Šie kremai gali padėti apyvarpei tapti lankstesnei, todėl ji lengviau atitraukiama. Rekomenduojama laikytis šių taisyklių:
  • Pirmą mėnesį, gydytojui paskyrus, tepti Bethametazono kremu 1-2 kartus per dieną 1 mėnesį laiko.
  • Atsmaukus, kiek įmanoma (neplėšiant per jėgą) kaip parodė gydytojas, tepti siauriausią apyvarpės vietą (aplink).
  • Naudoti nedaug kremo (pvz., kaip paakių kremą) - teisingai tepant kremo turi pakakti keliems metams.
  • Nieko tokio, jei šiek tiek kremo pateks ant pačios varpos galvutės.
  • Patepus, nereikia nei nuplauti, nei tvarstyti.
  • Taisyklingai tepant, maždaug po savaitės kiekvieną kartą apyvarpė atsismauks vis po daugiau, tačiau būtina ištepti visą mėnesį.
  • Po 1 mėnesio atvykti pakartotinam vizitui pas gydytoją vaikų urologą sutartu laiku įvertinti paskirto gydymo efektyvumą.
• Švelnus apyvarpės tempimas: Tai konservatyvus metodas, kuriuo pacientas palaipsniui ir švelniai atitraukia apyvarpę. Šis metodas gali būti taikomas ilgą laiką ir dažnai derinamas su steroidiniais kremais. Jei apyvarpė per anksti nesitraukia, nebūtina jos priverstinai tempti. Jokiu būdu nemėginkite atsmaukti vaiko apyvarpės per prievartą, nes tai skausminga ir galima negrįžtamai sužaloti apyvarpę.

Tinkamai gydant, uždegimas greitai praeina. Tačiau daliai berniukų operacijos reikės, jei fimozė yra randinė, jei diagnozuojamos lydinčios ligos, kurios gali sąlygoti randėjimą, ir gydymas vaistais tais atvejais neefektyvus.

Chirurginis gydymas: cirkumcizija ir apyvarpės plastika

Chirurginis gydymas. Esant antrinei fimozei, neefektyviam gydymui medikamentais, gali būti rekomenduojamas operacinis gydymas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovo dr. Gilvydo Verkausko teigimu, Lietuvoje cirkumcizija atliekama dėl medicininių priežasčių. Viena pagrindinių indikacijų yra fimozė, arba negalėjimas atsmaukti apyvarpės už varpos galvutės.

„Mes taip pat žinome, atmetę visus religinius įsitikinimus, kad kaip begydysime tuos susiaurėjimus - fimozes, apie 5 proc. berniukų vis tiek reikės atlikti cirkumciziją dėl surandėjimo. Net taikant visą konservatyvų gydymą, kokį tik mes žinome, vis tiek bus nedidelis procentas berniukų, kuriems reikės apipjaustymo, nes neveiks ta apyvarpė taip, kaip turėtų“, - sako gydytojas.

„Operuoti reikia, kai medikai mato, kad apyvarpė labai stipriai surandėjusi ir to pagydyti vaistais, tepalais greičiausiai nepavyks, - sako G. Verkauskas. - Arba kai berniukas turi šlapimo organų infekcijos riziką, pavyzdžiui, jo yra silpni ar blogai veikiantys inkstai ir bijoma kiekvieno šlapimo takų uždegimo, nes apyvarpės susiaurėjimas mažiems berniukams yra pagrindinis rizikos veiksnys šlapimo organų infekcijai. Jeigu mes bijome infekcijos tokiems vaikams, kuriems yra kitų inkstų anomalijų, geriau juos apipjaustyti ir sumažinti tą riziką iki minimumo. Tad yra tokia maža grupelė vaikų, kurių tėvams mes sakome: jūsų vaikui reikalinga cirkumcizija. Bet bendroje berniukų populiacijoje iš tiesų tai yra nedidelė grupelė.“

Cirkumcizija (apipjaustymas)

Cirkumcizija yra vadinamas chirurginis visiškas ar dalinis apyvarpės pašalinimas. Tai chirurginė procedūra, kurios metu apyvarpė pašalinama. Tokia operacija užtikrina, kad ateityje nepasikartos fimozė ar apyvarpės uždegimai. Cirkumcizija visais atvejais atliekama pacientams, kuriems yra įtariama BXO (Balanitis Xerotica Obliterans).

Apipjaustymas - įprastas daugelio apyvarpės problemų gydymas. Naujagimiams ši procedūra būna paprasta ir greita. Dr. G. Verkausko teigimu, cirkumcizijos operacijos bijoti tikrai nereikia. Operacija nėra sudėtinga, ji atliekama tik taikant bendrinę nejautrą ir yra tikrai saugi. „Mes paprastai siūlome daryti visišką apipjaustymą, visiškai pašalinti apyvarpę“, - sako gydytojas.

Apyvarpės plastika

Apyvarpės plastika yra alternatyva apipjaustymui, kai chirurgai atlieka apyvarpės išplėtimą, o ne visišką jos pašalinimą. Šios operacijos metu apyvarpė nėra pašalinama, ji tik atlaisvinama, kad atsismauktų, atliekant pjūvį ir susiuvant. „Tačiau jeigu tėvams labai norisi išsaugoti apyvarpę, galima daryti plastiką - tiesiog apyvarpę praplatinti, kad ji lengviau atsismauktų. Tačiau tada išlieka rizika, kad ji vėl gali surandėti“, - sako gydytojas.

Palyginimas tarp cirkumcizijos ir apyvarpės plastikos:

Istorinis ir kultūrinis kontekstas

Cirkumcizija yra vadinamas chirurginis visiškas ar dalinis apyvarpės pašalinimas. Ši procedūra žinoma nuo antikos laikų. Pirmieji cirkumciziją vaizduojantys piešiniai randami dar senovės Egipto kapavietėse. Judaizme cirkumcizija yra privaloma pagal religinius kanonus. Islamo šalyse taip pat apipjaustoma dauguma berniukų, nors konkrečiai apie tai Korane nėra paminėta.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, šiuo metu apie 30 proc. pasaulio vyrų yra apipjaustyti, iš jų 68 proc. yra musulmonai. Ne religiniu pagrindu daug cirkumcizijų atliekama berniukams JAV, Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Pietų Korėjoje, Filipinuose.

Jei nėra medicininių indikacijų ar nepriklausoma atitinkamai religinei bendruomenei, vaikų cirkumcizija neleidžiama Suomijoje. Daugumoje demokratinių šalių šiuo metu cirkumcizija nėra rekomenduojama kaip rutininė procedūra visiems berniukams, tačiau jų tėvai, susipažinę su galimais apipjaustymo privalumais ir pavojais, gali priimti sprendimą šiuo klausimu.

„Mes tiksliai nežinome visos istorijos, kodėl tai atsirado, bet žinome, kad yra tautų, kuriose tai yra tradicija, gyvuojanti nuo senų senovės, ir niekas apie tai net nediskutuoja“, - sako gydytojas.

Kokią įtaką berniuko gyvenimui cirkumcizija turi ateityje, G. Verkausko teigimu, nėra vienareikšmiško atsakymo. Vieni sako - geriau apipjaustytam, kiti - ne. Vis siekiama išsiaiškinti, kas yra geriau. Pavyzdžiui, galvojama, kad galbūt apipjausčius mažesnė lytiškai plintančių ligų rizika. Tačiau tai nėra įrodyta - manoma, kad vis dėlto skirtumo nėra. Bet faktas, kad apipjaustytiems berniukams mažame amžiuje uždegimų rizika mažesnė.

Pasiruošimas operacijai

Prieš operaciją vaikas turėtų nevalgyti bent 6 valandas (motinos pienas 4 val.), skaidrių skysčių (pvz., vandens) negerti bent 2 valandas. Atvykstant į ligoninę operacijai turėkite ne senesnį nei 10 dienų kraujo tyrimą, kurį galite atlikti pas savo šeimos gydytoją. Pasiruoškite vieną nakvynę praleisti ligoninėje, pasiimkite patogius drabužius, šlepetes sau ir vaikui.

Operacijos eiga

Atvykus į ligoninę Jus aplankys gydytojas, su kuriuo galėsite aptarti būsimą operaciją bei užduoti rūpimus klausimus. Vėliau ateis gydytojas vaikų anesteziologas, kuris bus atsakingas už anesteziją operacijos metu. Esant reikalui anesteziologas pasirūpins vaistais, padedančiais sumažinti Jūsų vaiko patiriamą stresą. Jeigu Jūsų vaikas turi alergijų vaistams - prašome pranešti gydytojui vaikų anesteziologui ir chirurgui. Jūsų vaikas visos operacijos metu miegos ir nepatirs jokio skausmo ar nemalonių emocijų. Jo būkle nuolatos rūpinsis patyręs gydytojas vaikų anesteziologas. Chirurgas atliks Jūsų pasirinktą operacijos metodą. Dėl anestezijos poveikio vaikas po operacijos gali jaustis kiek apsvaigęs, skųstis lengvu gerklės ar galvos skausmu. Šie pojūčiai yra trumpalaikiai ir išnyksta per keletą dienų.

Priežiūra po operacijos ir galimos komplikacijos

Vykti namo galėsite kitą dieną po operacijos. Kelias dienas po operacijos gali būti jaučiamas nedidelis skausmas, ypač šlapinantis. Dažniausiai apie 1 mėnesį laiko varpos galvutė būna jautresnė, jaučiamas diskomfortas. Todėl pirmomis dienomis po operacijos gali prireikti vaistų nuo skausmo - ibuprofeno ar paracetamolio. Operacijos metu naudojami tirpūs siūlai. Jų pašalinti nereikia. Dėl erekcijos, siūlai gali savaime išplyšti, šiek tiek pakraujuoti. To bijoti nereikia, papildomai nieko daryti nereikia. Varpa visiškai sugyja per 4-6 savaites. Praėjus savaitei po procedūros, jei vaikas jaučiasi gerai - gali grįžti į mokyklą ar darželį. Įprastai ši operacija neturės jokio neigiamo poveikio Jūsų vaikui ateityje.

Svarbu higiena. Rekomenduojama prausti varpą kasdien po tekančiu vandeniu, nenaudojant muilo, pradedant jau sekančią dieną po operacijos.

Galimos komplikacijos

Abi operacijos turi labai mažą komplikacijų riziką. Dažniausiai jos yra lengvos (pvz., nedidelis kraujavimas), nesunkiai pagydomos. Ankstyvosios komplikacijos gali būti kraujavimas, skausmas, žaizdos infekcija. Vėlyvuoju periodu gali susiaurėti šlapinimosi anga - pakinta šlapimo srovė.

Atliekant apyvarpės plastiką kraujavimo, šlapimo angos, varpos galvutės pažeidimo ir angos susiaurėjimo rizika yra mažesnė nei atliekant cirkumciziją. Taip pat gijimo procesas trunka trumpiau. Tačiau po apyvarpės plastikos išlieka fimozės atsinaujinimo rizika. Todėl gali reikėti pakartotinės operacijos.

Priežiūra nustačius BXO

Jei Jūsų vaikui būtų įtariama BXO, gydytojas informuos Jus pirmos konsultacijos metu. Po operacijos ant varpos galvutės gali formuotis žaizda, vėliau šašas. Todėl gydytojas paskirs specialų aliejų varpos galvutės odai minkštinti. Rekomenduojama dar kurį laiką stebėti šlapinimosi srovę, ar ji nėra susilpnėjusi. Pastebėjus pokyčių - kreiptis į gydytoją vaikų urologą.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Įprastai pas gydytoją vaikų urologą po operacijos apsilankyti po 1 mėnesio. Kreiptis į gydymo įstaigą reikėtų, jei:

• Varpa išlieka patinusi po dviejų savaičių.
• Skausmingas šlapinimasis išlieka daugiau nei savaitę po grįžimo iš ligoninės.
• Gausiai kraujuoja, nepavyksta sustabdyti suspaudus tvarščiu.

Asmeninė higiena ir prevencija

Tinkama apyvarpės priežiūra turėtų tapti įpročiu ir savaime suprantamu higienos dalyku. Reguliariai nevalant odos po apyvarpe, gali pradėti kauptis balkšvai gelsvos išskyros. Norint išvengti šios būklės, reikia laikytis asmens higienos, reguliariai prausti lytinius organus švelniu, nedirginančiu odos muilu.

Tėvams svarbu žinoti:

• Per jėgą neatitraukite kūdikio apyvarpės, nes tai gali sukelti skausmą, kraujavimą, infekciją ar randus.
• Dažnai keiskite kūdikio sauskelnes.
• Kai apyvarpė atsiskiria, nebijokite jos atitraukti ir tinkamai apiprausti vaiką.

Jei augdamas neapipjaustytas berniukas išmoksta tinkamos higienos - prausdamasis po dušu, atsitraukia apyvarpės odą ir nusiprausia, rezultatas tas pats, kaip ir prausiantis vyrui be apyvarpės.

tags: #apyvarpes #susiaurejimas #vaikui

• Patarimai renkantis maudymosi kostiumėlį po gimdymo
• profesionali psichologinė pagalba vaikams Alytuje
• Žindymo vadovas tėvams
• kūdikio vystymas Lietuvoje: nuo senolių išminties iki šiuolaikinių metodų
• Sužinokite, kaip vystosi kikbokso kultūra Lietuvoje