Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų apskundimo tvarka: dabartis ir perspektyvos

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius Lietuvoje atlieka svarbią funkciją - prižiūri ir kontroliuoja vaiko teisių ir apsaugos priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų apskundimo tvarką, išnagrinėsime jo įstaigos statusą, kreipimosi galimybes ir dabartines teisines dilemas, susijusias su šių sprendimų teisiniu ginčijimu.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vaidmuo ir statusas

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, išlaikoma iš biudžeto, steigiama Seimo nutarimu, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus darbui užtikrinti. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra ypatinga teisinė institucija, kurios negalima priskirti nė vienai iš trijų valdžių.

Vienas iš pagrindinių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos bruožų yra tai, kad ji neturi ir nenaudoja valstybinės prievartos priemonių, o jos rekomendacijų įgyvendinimas užtikrinamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus autoritetu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijų, ypač adresuotų valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdymas rodo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pripažinimo, gerbimo lygį bei siekį užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą, apsaugą ir gynimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimo pagrindinis kriterijus yra šio pareigūno autoritetas, todėl itin svarbu, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius būtų nepriklausomas.

Pažymėtina, kad nors vaiko teisių apsaugos kontrolierius labiausiai susijęs su Seimu, tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lietuvos Respublikos Seimo santykiai neturi būti grindžiami subordinacijos principu. Seimas tik suteikia galias, reikalingas efektyviai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklai bei rekomendacijų vykdymui.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius gali tirti valstybės institucijų ar pareigūnų, taip pat privačių asmenų veiksmus. Kontrolierius gali įgyvendinti tik tuos uždavinius, kurie apibrėžti įstatyme. Pabaigęs tyrimą, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius priima sprendimą, ar buvo pažeistos vaiko teisės, ar ne. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai nėra privalomi, tačiau asmenys juos privalo peržiūrėti šiuos rekomendacinius sprendimus ir pranešti kontrolieriui apie jų įgyvendinimą. Teismai gali atsižvelgti į kontrolieriaus sprendimą, nagrinėdami ginčus dėl žalos atlyginimo.

Kreipimasis į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių

Asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai ar nesilaikoma nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų, gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir žodžiu. Taip pat kreiptis galima paštu arba pristatant dokumentus į Įstaigą, adresu Plačioji g. el.

Pateikusiam elektroninį skundą (prašymą) per 3 darbo dienas bus pranešta, ar jis nagrinėtinas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, o jeigu reikės papildyti jo turinį, bus suteikta informacija (konsultacija). Tačiau visais atvejais skundas (prašymas) bus pradėtas nagrinėti tik gavus jo originalą.

Kontaktinė informacija:

• Telefonas: +370 5 209 6680
• Mobilus telefonas: +370 610 34247

Teisinis vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų ginčijimas: dabartis ir ateities perspektyvos

Šiuo metu Konstitucija nesuteikia teisės asmenims ginčyti Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės aktų, net jeigu jie tiesiogiai pažeidžia ar riboja žmogaus teises. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama nagrinėti ne tik šių institucijų, bet ir Seimo kontrolieriaus ar Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Tokia „institucinė neliečiamybė“ ypač skaudžiai paliečia žmones, kai sprendimai tiesiogiai veikia jų gyvenimą, o galimybės peržiūrėti jų teisme nėra.

Seimo narys Artūras Zuokas teikia įstatymo projektą, kuris numatytų aiškią teisę ginčyti individualius Prezidento, Seimo ar Vyriausybės aktus, veiksmus ar neveikimą. Parlamentaras teigia: „Visus valdžios sprendimus turi būti galima skųsti teismui - be išimčių. Neturi būti tokių situacijų, kai asmuo negali apginti savo teisių teisme. Jei Seimas pritars šioms pataisoms, tai leis daugiau asmenų siekti teisingumo ir ginti savo teises, nepriklausomai nuo institucijų statuso“.

Pasak parlamentaro, būtina atsisakyti ir dabartinio draudimo administraciniuose teismuose ginčyti Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimus. „Šios pareigybės įsteigtos žmogaus teisių apsaugos tikslais, todėl jos turi demonstruoti veiklos atvirumą ir nebijoti patikrinti savo argumentus teismuose. Imunitetas nuo teisminės peržiūros visiškai nedera su jų misija. Juo labiau, kad lygių galimybių kontrolieriaus sprendimams tokia išimtis netaikoma“, - teigia A. Zuokas. Įstatyme aiškiai įtvirtinus teisę kreiptis į teismą, asmenys galėtų efektyviau ginti savo teises, o institucijos būtų priverstos prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

A. Zuoko pranešimas žiniasklaidai apie šį įstatymo projektą buvo paskelbtas 2025 m. rugpjūčio 12 d.

tags: #apskundimo #tvarka #vaiko #teisiu #kontreolieriaus #sprendimu

• kodėl verta rinktis flanelinę patalynę kūdikiui
• kaip savanoriai prisideda prie paukščių apsaugos Lietuvoje
• Išsami informacija apie „Berželį“
• 65-ojo gimtadienio sveikinimai
• Kaip padėti vaikui lavėti darželyje