Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai itin svarbu rūpintis savo mityba. Subalansuota mityba užtikrina ne tik motinos sveikatą, bet ir tinkamą vaisiaus vystymąsi. Žuvis, ypač ančiuviai, dažnai įtraukiama į sveikų produktų sąrašą, tačiau nėštumo metu svarbu įvertinti ne tik naudą, bet ir galimą riziką. Šiame straipsnyje aptarsime ančiuvių naudą ir riziką nėštumo metu, remiantis moksliniais tyrimais ir sveikatos organizacijų rekomendacijomis.
Žuvyse esančios maisto medžiagos (omega-3, 6 riebiosios rūgštys, geležis, fosforas, cholinas, jodas) svarbios vaisiaus, naujagimio nervų sistemos vystymuisi. Tai baltymų, vitaminų B12, B2, D bei magnio, cinko, kalcio, kalio, seleno šaltinis. Taigi, valgyti ją būtina.
Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos žmogaus organizmui, ypač nėštumo metu. Šios rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti, turi būti gaunamos su maistu arba maisto papildais. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios smegenų, akių, širdies ir imuninės sistemos funkcionavimui.
Išskiriamos trys pagrindinės omega-3 riebalų rūgščių rūšys: alfa-linoleno rūgštis (ALA), eikozapentaeno rūgštis (EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR). ALA rūgštis žmogaus organizme gali būti paverčiama į EPA ir DHR, tačiau šis procesas yra ribotas, todėl svarbu EPA ir DHR gauti tiesiogiai iš maisto.
DHR yra svarbiausia omega-3 riebalų rūgštis vaisiaus vystymuisi, nes didžiausia jos koncentracija yra smegenų ir tinklainės ląstelių membranose. DHR kaupimasis tinklainėje baigiasi iki gimimo, o smegenyse - pirmuosius dvejus metus po kūdikio gimimo. Tyrimai rodo, kad pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis nėštumo metu gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką ir pagerinti kūdikio kognityvines funkcijas ateityje.

Ančiuviai yra mažos, riebios žuvys, kurios yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Ančiuvių maistinė vertė:
Pagrindinė rizika, susijusi su žuvies, įskaitant ančiuvius, vartojimu nėštumo metu, yra gyvsidabris. Gyvsidabris yra sunkusis metalas, kuris gali kauptis žuvies audiniuose, ypač didelėse plėšriose žuvyse. Didelis gyvsidabrio kiekis gali pakenkti vaisiaus nervų sistemai.
Gyvsidabris, esantis vandenyse, bakterijų paverčiamas į metilgyvsidabrį, kuris mintant žuvims patenka į jų organizmą. Jis negali būti pašalintas, todėl čia kaupias. Pagal metilgyvsidabrio kiekį žuvys suskirstytos į kategorijas.
Laimei, ančiuviai yra mažos žuvys, todėl juose gyvsidabrio kiekis yra palyginti nedidelis. Tačiau, kaip ir vartojant bet kokią žuvį, svarbu laikytis saiko.

Remiantis įvairių sveikatos organizacijų rekomendacijomis, nėščiosios turėtų vartoti 2-3 porcijas (apie 225-340 gramų) mažai gyvsidabrio turinčios žuvies per savaitę. Ančiuviai gali būti įtraukti į šį kiekį, tačiau svarbu laikytis saiko ir įsitikinti, kad žuvis yra gerai termiškai apdorota.
Geriausias pasirinkimas: ungurys, ančiuviai, Atlanto skumbrė, lydeka, silkė, sardinės, stintos, gėlo vandens upėtakis, konservuotas tunas, lašiša. Rekomenduojama valgyti 2-3 kartus per savaitę, viso 340g. Galite naudoti delno taisyklę, 2-3 delno dydžio žuvies gabalėliai per savaitę.
Vengti turėtumėte: ryklio, kardžuvės, didžiaakio tuno, karališkos skumbrės.
Jei negalite vartoti pakankamai žuvies, pasitarkite su gydytoju dėl omega-3 papildų vartojimo. Būtinai rinkitės aukštos kokybės papildus, kurie yra patikrinti dėl teršalų.
Nėštumo metu svarbu vartoti įvairų ir subalansuotą maistą, kuris apimtų ne tik žuvį, bet ir kitus baltymų šaltinius, tokius kaip liesa mėsa, paukštiena, pupelės ir lęšiai.
Rekomenduojamas žuvies kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200 g per savaitę.

Teisingai pasirinkta ir paruošta žuvis ne tik sveika, bet ir rekomenduojama valgyti nėštumo, žindymo metu. Mėgaukimės jūrų gėrybėmis ir nėštumo žindymo metu.