Gimda yra moters reprodukcinės sistemos organas, kurio padėtis ir struktūra gali skirtis. Nors daugelis variantų yra normalūs ir neturi įtakos pastojimui ar nėštumo eigai, kai kurios būklės reikalauja didesnio dėmesio. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias gimdos padėtis ir anomalijas, jų įtaką nėštumui, taip pat svarbiausius požymius, kada reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Atgal pasvirusi gimda, arba gimdos padėtis retroversijoje-retrofelksijoje, yra tokia, kai gimdos kūnas guli tiesiog ant tiesiosios žarnos. Būdinga tai, kad susiformuoja kampas tarp gimdos kūno ir gimdos kaklelio, kuris yra atkreiptas į kryžkaulį. Pasvirusią bei palinkusią atgal gimdą turi beveik 20 proc. moterų, tad tai nėra reta būsena.

Gimdos nukrypimo priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Įgimtas gimdos pasvirimas atgal būna 20-30% visų atvejų. Dažniau ši būsena pasitaiko negimdžiusių moterų tarpe. Įgytą gimdos nukrypimą link kryžkaulio (retroverziją ir retrofleksiją) gali sukelti eilė priežasčių, tokių kaip dubens raiščių susilpnėjimas, endometriozė, ginekologinės uždegiminės ligos (salpingitai, negimdinis nėštumas, traumos). Esant gimdos retroverzijai skausmą gali sukelti raiščių tarp gimdos ir kryžkaulio įtempimas.
Esant šiai būklei, dažniausiai vargina nugaros skausmai ir dubens srities skausmai. Taip pat gali pasitaikyti skausmingas lytinis aktas ir skausmingos menstruacijos. Neretai nusiskundimai būna skausmai nugaroje ir dubens srityje. Nors savaiminiai persileidimai šiuo atveju būna labai retai, tačiau gali pasitaikyti. Apie gimdos pasvirimo atgal ir nevaisingumo ryšius šiuo metu duomenų nepakanka, tačiau retas gimdos pasvirimo laipsnis gali būti įvairus.
Gimdos padėties neįmanoma pakeisti, tai yra įgimtas dalykas. Be to, ta korekcija visai nereikalinga. Retroversinė gimdos padėtis negali daryti įtakos pastojimui ar nulemti nevaisingumo. Nepastojimo priežastis greičiausiai yra kita.
Retais atvejais nėštumo metu gimdos kūnas nepakyla iš dubens, todėl pacientė patiria nemalonų pojūtį, gali susilaikyti šlapimas (gydoma kateterizuojant šlapimo pūslę). Skausmas nugaroje, esant gimdos retroverzijai, kai nerandama gretutinių susirgimų, neretai yra vertinamas kaip neuropatija ir gydomas antidepresantais.
Apie 10 proc. kūdikių gimsta su tam tikromis lytinių organų anomalijomis. Lytinių organų sklaidos trūkumai susidaro dėl embriogenezės sutrikimų 3-17 nėštumo savaitę. Dviragė gimda susiformuoja dėl sutrikusio paramezonefrinių latakų susiliejimo. Šiai patologijai įtakos gali turėti nėščiųjų infekcinės ligos, apsinuodijimai, spinduliavimas, vaistai, cheminės medžiagos, tam tikros motinos būklės (alkoholizmas, rūkymas, reumatinės ligos, fenilketonurija ir kt.).

Pati dviragė gimda (jei nėra kitos patologijos) didelių sunkumų pastoti nesukelia. Moterys, turinčios anatominių reprodukcinės sistemos ydų, paprastai turi normalų moterišką fenotipą ir jų kiaušidžių funkcija yra nesutrikusi. Tačiau savaiminių persileidimų tikimybė, lyginant su bendra populiacija, kur kas didesnė - esant šiai anomalijai siekia 28-35 proc., o šiaip būna 6-20 proc. Dėl to kai kuriais atvejais, kai atmetamos kitos nevaisingumo priežastys, dviragė gimda gali būti operuojama. Operacinis gydymas dažniau taikomas diagnozavus gimdos pertvarą (histeroskopijos būdu), kada būna vienaragė gimda su rudimentiniu ragu (jame vykstantys pokyčiai ciklo metu sukelia stiprius skausmus, nes kraujas neturi kur pasišalinti).
Nėštumo metu dviragė gimda gali lemti ir kitas komplikacijas. Dažniau diagnozuojama netaisyklinga vaisiaus padėtis - sėdyninė pirmeiga, skersas vaisius, įstrižinė padėtis. Paversti vaisiaus nėštumo metu į galvinę padėtį negalima, nes gimdos anomalija yra kontraindikacija minėtai procedūrai. Gali būti nepakankami gimdos susitraukimai, netaisyklingas vaisiaus galvutės statymasis į kaulinį dubenį ir kitokių problemų. Pagimdyti įmanoma, bet kiekvienas atvejis individualus. Galima prognozuoti, bet visko numatyti neįmanoma.
Dviragė gimda gali būti su vienu ar dviem gimdos kakleliais. Makštis gali būti normali arba su išilgine pertvara. Makšties pertvarą tikrai galima įkirpti gimdymo metu, jei ji trukdo galvytei leistis žemyn.
Vaisiaus padėtis ir vaizdas nurodo vaisiaus pasisukimą gimdoje priekiu, nugara arba šonu. Normalaus, mažiausią komplikacijų riziką turinčio gimdymo atveju vaisiaus vaizdas yra priekinis, o pozicija - pirmoji.
Vaisiaus pirmeiga - tai vaisiaus kūno dalis, esanti arčiausiai gimdymo takų.

Dauguma mamų pačios pajunta, kad vaisius jau nusileido. Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės. Tai atliekama išoriškai liesdamas ir reikiamose vietose truputį paspausdamas nėščiosios pilvą, taip pat klausydamas vaisiaus širdies tonų.
Kiekviena nėščioji gali imtis paprastų priemonių, paskatinančių vaikelį apsiversti. Daugiau būkite vertikalioje padėtyje ir nepamirškite fizinio aktyvumo. Sėdint dubuo visuomet turėtų būti aukščiau kelių, t.y., atloškite nugarą, kad dubuo būtų palinkęs į priekį.
Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kurio metu svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis į medikus, pajutus bet kokius nerimą keliančius simptomus. Geriau visada yra pasitikrinti - ir mamai ramiau, ir medikams daug lengviau suvaldyti dar tik beprasidedančias galimai sudėtingas situacijas.
| Simptomas | Aprašymas ir rekomendacijos |
|---|---|
| Kraujavimas | Pamačius bent 1 šaukštą šviežio kraujo, rekomenduojama važiuoti į gimdymo namus, nes nėščioji neturėtų kraujuoti. |
| Vaisiaus judesių nebuvimas ar susilpnėjimas | Vaikučio miego ciklas trunka 40 minučių, o per valandą turėtumėte jausti bent 4 judesius. Jei judesių jaučiate mažiau, išgerkite sulčių ar suvalgykite kažką saldaus. Jei judesių nepadaugėjo, jų apskritai nejaučiate ar judesiai dienos metu ar per kelias dienas tolygiai silpnėja, rekomenduojama nedelsiant vykti į gydymo įstaigą. |
| Nubėgę vaisiaus vandenys | Įtarus, kad nubėgo vaisiaus vandenys, rekomenduojama vykti į nėščiųjų ar gimdyvių priėmimą. Delsti nederėtų, kadangi ilgas bevandenis laikotarpis didina naujagimio infekcijos riziką. |
| Aukštas kraujo spaudimas | Aukštas kraujo spaudimas sveikai nėščiajai (daugiau nei 140/90 mmHg) - grėsminga būklė. Jei jaučiate apsunkusį kvėpavimą, mirgėjimą akyse, skausmingumą po šonkaulių lanku, tikrai reikėtų vykti į ligoninę. |
| Nenumaldomas niežulys | Noras kasytis iki žaizdelių, dominuoja delnų, padų niežulys. Tokia būklė būdinga nėščiųjų ligai - cholestazei, kuomet padidėja kepenų fermentai. Šiai būklei turi būti taikomas specifinis gydymas. |
| Skausmingi, besikartojantys gimdos susitraukimai | Jaučiant pilvo kietėjimą, pasikartojantį pulsavimą, tikėtina, jog jums prasidėjo paruošiamieji sąrėmiai, ir gimdos kaklelis ėmė trumpėti. Nuo paruošiamųjų sąrėmių pradžios iki gimdymo dar praeis nemažai laiko, tačiau vis tiek jau rekomenduojama vykti į nėščiųjų ir gimdyvių priėmimą arba gimdymo namus. |

Artėjant numatytai gimdymo datai, būsimoms mamoms dažnai atliekamos įvairios patikros, o kartais pasiūlomos ir procedūros, galinčios paskatinti natūralią gimdymo pradžią. Dvi iš tokių procedūrų - gimdos kaklelio patikra ir vaisiaus dangalų atskyrimas - kartais kelia klausimų ar net nerimo.
Nėštumui artėjant prie pabaigos, gydytojas ar akušerė ginekologinės apžiūros metu gali įvertinti Jūsų gimdos kaklelio būklę - jo atsivėrimą (dilataciją), sutrumpėjimą (efacementą), minkštumą ir padėtį. Šie požymiai rodo, kaip gimdos kaklelis ruošiasi artėjančiam gimdymui. Tačiau svarbu suprasti, kad šie radiniai neleidžia tiksliai nuspėti, kada tiksliai prasidės gimdymas ar kiek jis truks. Gimdos kaklelis gali būti šiek tiek prasivėręs (pvz., 1-2 cm) kelias dienas ar net savaites iki gimdymo pradžios, arba, priešingai, būti visiškai „nepasiruošęs“ likus vos kelioms valandoms iki pirmųjų sąrėmių.
Nėra tvirtų įrodymų, kad reguliarios, kas savaitę atliekamos gimdos kaklelio patikros nėštumo pabaigoje (jei nėra kitų medicininių priežasčių) duotų reikšmingos naudos. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad dažnos patikros (ypač jei jų metu bandoma atskirti dangalus) gali šiek tiek padidinti priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo riziką. Todėl dėl rutininių patikrų reikalingumo reikėtų diskutuoti su gydytoju.

Tai procedūra, kurią gydytojas ar akušerė gali pasiūlyti nėštumo pabaigoje (paprastai po 39-40 savaitės), siekiant paskatinti natūralią gimdymo pradžią ir sumažinti poreikį medicininei gimdymo indukcijai. Ginekologinės apžiūros metu specialistas pirštu per šiek tiek prasivėrusį gimdos kaklelį atsargiai apsuka ratu tarpą tarp gimdos sienelės ir vaisiaus vandenų pūslės (amniono maišo) apatinės dalies. Manoma, kad šis mechaninis veiksmas paskatina organizmą išskirti natūralius prostaglandinus - hormonus, kurie minkština, trumpina ir veria gimdos kaklelį bei gali paskatinti gimdos susitraukimų pradžią.
Tyrimai rodo, kad moterims, kurioms buvo atliktas dangalų atskyrimas, yra šiek tiek didesnė tikimybė, kad gimdymas prasidės savaime per artimiausias 48 valandas ar savaitę, palyginti su tomis, kurioms procedūra nebuvo atlikta. Tai gali padėti sumažinti medicininės gimdymo indukcijos (vaistais) poreikį. Tačiau ši procedūra negarantuoja gimdymo pradžios ir dažnai neužtenka, kad moteris pagimdytų be papildomų intervencijų.
Galimi pojūčiai ir rizika:
Sprendimas dėl gimdos kaklelio patikrų nėštumo pabaigoje ir ypač dėl vaisiaus dangalų atskyrimo turėtų būti priimtas kartu su jus prižiūrinčiu gydytoju ar akušere, įvertinus jūsų nėštumo eigą, pageidavimus, galimą naudą ir riziką.
Gimdos inversija yra reta, bet potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kuri atsiranda, kai gimda po gimdymo iš dalies arba visiškai apsiverčia. Ši būklė gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant kraujavimą ir šoką, todėl tai kelia didelį susirūpinimą tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek naujoms mamoms.
Gimdos inversija apibrėžiama kaip nenormalus gimdos poslinkis, kai ji subliūkšta į save ir išsikiša per gimdos kaklelį arba makštį. Ši būklė gali pasireikšti iškart po gimdymo arba per kelias dienas po gimdymo. Gimdos inversija yra reta būklė, pasireiškianti maždaug 1 iš 2,000-1 iš 3,000 gimdymų.
Nors gimdos inversiją tiesiogiai nesukelia infekcijos, tam tikri aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jos atsiradimo. Pavyzdžiui, užsitęsęs gimdymas, per didelis virkštelės tempimas gimdymo metu arba tam tikrų vaistų vartojimas gali padidinti inversijos riziką. Yra nedaug įrodymų, rodančių genetinį arba autoimuninį gimdos inversijos komponentą. Tačiau moterims, kurioms anksčiau buvo gimdos anomalijų ar jungiamojo audinio sutrikimų, gali būti didesnė rizika.
Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai nėra tiesioginės gimdos inversijos priežastys, sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu gali prisidėti prie bendros motinos sveikatos.
Gimdos inversijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo būklės sunkumo. Pagrindiniai simptomai yra stiprus pilvo skausmas, gausus kraujavimas iš makšties ir šoko požymiai, tokie kaip padažnėjęs širdies plakimas ir sumišimas. Kreipkitės medicininės pagalbos, jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, stiprų kraujavimą ar šoko požymius.
Gimdos inversijos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, daugiausia dėmesio skirdami gimdymo aplinkybėms, bet kokioms ankstesnėms gimdos operacijoms ir simptomų atsiradimui. Gimdos inversija diagnozuojama atlikus klinikinį įvertinimą, įskaitant pacientės anamnezę ir fizinę apžiūrą.
Gimdos inversijos gydymas daugiausia yra chirurginis, apimantis rankinį gimdos perkėlimą arba chirurginę intervenciją. Negydoma gimdos inversija gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant kraujavimą, infekciją ir net mirtį. Gimdos inversijos prognozė labai priklauso nuo diagnozės nustatymo ir gydymo savalaikiškumo. Greitai kreipiantis į gydytoją, daugelis moterų gali visiškai pasveikti be ilgalaikių komplikacijų. Atsigavimo laikas gali skirtis priklausomai nuo apvertimo sunkumo ir gauto gydymo.
Gimdos inversija yra reta, bet rimta būklė, galinti turėti didelės įtakos motinos sveikatai. Norint laiku imtis veiksmų ir pasveikti, būtina suprasti jos simptomus, rizikos veiksnius ir gydymo galimybes.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
tags: #apsivertusi #gimda #ir #nestumas