Galima sakyti, kad pavasaris Lietuvoje prasideda nuo „Kaziuko". „Kaziukas" - tai šimtametėmis tradicijomis garsėjanti Vilniaus Kaziuko mugė. Ji kilusi iš šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Dabar tai visos Lietuvos amatininkų suvažiavimas. Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis jie užpildo Vilniaus gatves, džiugindami tradiciniais dirbiniais ir kūrybiškomis naujovėmis.

Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai paskelbė Kazimierą šventuoju, o Urbonas VIII 1636 m. paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Tais pačiais metais šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija. Tada Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo taip vadinamas „kermošius“ (nuo vokiško kirchmesse), po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai.
Tie „kermošiai“ vyko beveik du šimtus metų, kol 1827 m. Vilniaus pirkliai neišsirūpino privilegijos rengti didesnį, kelias dienas vykstantį, prekymetį. Tai jau buvo tikrosios Kaziuko mugės pradžia. XX a. pradžioje mugė buvo iškelta į Lukiškių aikštę. Tuo laikotarpiu mugėje ėmė gausiai dalyvauti ne tik pirkliai, bet ir iš kaimų suvažiavę valstiečiai, prekiavę savo namudiniais dirbiniais. Šį klestėjimą nutraukė I pasaulinis karas, bet XX a. 3 deš. Vilniaus „Kaziukas“ vėl atsigavo, o ypač suklestėjo nuo 1935 m., kai prie mugės rengimo gausiai prisidėjo Vilniaus studentai, rengę triukšmingas kostiumines eisenas.

Throughout the weekend, a large group of street performers will create a festive atmosphere in the streets of the Old Town. Every year Kaziukas Fair is ceremoniously opened by St. Casimir, who parades down Gediminas Avenue towards the Cathedral. Accompanied by artisans, folklore ensembles, town criers, and a colorful array of historical characters.
Svarbiausias pirkinys mugėje - širdelės formos sausainiai pavadinimu „Kaziuko širdis“, puošti piešiniais, vardais ar specialiais ženklais. Kitas tradicinis pirkinys - „barankių“ (trapučių) karoliai. Kaziuko mugė turi ir savo metraštį, kuris leidžiamas Vilniuje nuo 2003 m. „Kaziuko laikraštis“ remia tradicinių amatų puoselėjimą ir išsaugojimą.
Prekiauti Kaziuko mugėje kviečiami amatininkai, kūrėjai, meistrai, ūkininkai ir kiti asmenys, prekiaujantys pačių sukurtais, nemasinės gamybos, tautodailės ir dailiųjų amatų dirbiniais. Prekeiviai, atitinkantys aukščiau nurodytas sąlygas, kviečiami pateikti paraiškas iki 2026 m. sausio 9 d.
Dalyviams, kurių paraiškos bus patvirtintos, apmokėti organizatoriaus siūlomas prekybos vietas galės prisijungę prie savo paskyros. Fotografijos su dirbiniais ir jų eksponavimu prekybos vietoje yra vienas iš svarbiausių kriterijų sudarant kviečiamųjų eiles.
| Kategorija | Nuolaidos ir sąlygos |
|---|---|
| Neįgaliųjų organizacijos ir socialinės įstaigos | Tik vietinės rinkliavos mokestis |
| Studentai ir moksleiviai (S sektorius) | Tik vietinės rinkliavos mokestis |
| Tradicių amatų demonstravimas | 50% nuolaida |
Keičiantis Kaziuko mugės planui, prekybos vietos viena eile bus išdėstytos Trispalvės alėjoje, pėsčiųjų takuose priešais Lietuvos Nacionalinį Muziejų ir Sereikiškių parke, L. Stuokos Gucevičiaus, Liejyklos bei Universiteto gatvėse. Prekyba sendaikčiais numatoma O sektoriuje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Lietuvos Nacionalinio Muziejaus.
tags: #apie #kaziuko #muge #pasakojimas #vaikams