Aukštas vaikų balsas: diskantas ir jo ypatybės
Žmogaus balsas - garsas, kurį skleidžia žmogus, naudodamas gerklose esančias balso klostes dainuoti, kalbėti, rėkti, juoktis ir pan. Balso klostės, prisidedant liežuviui, dantims ir lūpoms, gali sukurti daug įvairių skirtingų garsų. Žmogaus balsas yra sudėtingas instrumentas ir turi labai plačias galimybes. Balso klostės gali įsitempti ir atsipalaiduoti, keisti savo storį, oras gali būti iškvepiamas per jas įvairiu slėgiu, liežuvio, lūpų ir dantų padėtis gali koreguoti garsą, krūtinės ir gerklų forma bei įvairių raumenų įtempimas taip pat gali pakeisti balsą. Kiekvienam balsui būdingas tam tikras aukštis, diapazonas, stiprumas, tembras.
Balsų registrai ir garso išgavimo būdai
Muzikoje dainininko balsai gali būti suskirstyti į tam tikras kategorijas pagal garso išgavimo būdą. Kiekviena kategorija yra pavadinta pagal tai, kurioje kūno vietoje sukuriamas didžiausias rezonansas, taigi, labiausiai formuojamas balsas. Yra keli balso registrai. Pagrindiniai iš jų - krūtinės, vidurinysis (mišrus) ir galvos.
Krūtinės registras
Tai dažniausiai dainavime naudojamas registras. Kalbant galima jausti vibraciją krūtinėje, tarsi balsas eitų iš ten, kadangi krūtinėje yra didžiausios ertmės žmogaus kūne. Tai yra žemiausias balso registras, naudojamas, kai dainininkai dainuoja žemiausias savo balso diapazono gaidas. Dainavimas krūtine dažniausiai apibūdinamas kaip sodrus, pilnas, tačiau gali būti ir užspaustas.
Mediumas ir galvos registras
Mediumu vadinama diapazonas, kuriame balsas pereina iš krūtininio registro į galvinį registrą. Tai gali būti ir staigus šuolis (it. passaggio arba perėjimas palaipsniui). Dažniausiai galvinis registras yra naudojamas tada, kai mes šaukiame ar esame susijaudinę. Jam būdingi aukštesnio dažnio garsai, kurie labiau rezonuoja ne krūtinėje, o burnoje ir veidinės kaukolės dalies ertmėse. Dainininkai naudoja galvos balsą aukščiausioms savo diapazono gaidoms išdainuoti.
Falcetas
Falcetu vadinamas galvinis balso skambėjimo registras, kuomet virpa ne visos balso klostės, bet tik balso klosčių kraštai. Dažniausiai falcetu dainuoja vyras. Dainuoti falcetu nėra labai sunku, kadangi virpa tik balso klosčių sienelės (kraštai). Dažniausiai falcetas būna labai silpnas, išskyrus tuos atvejus, kai kvėpavimo aparatas rezonuoja ir sustiprina garsą. Falcetas ganėtinai skiriasi nuo balso rezonatoriaus ir dauguma dainininkų nenaudoja falceto kalbėdami.
Balsų tipai ir klasifikacija
Dainininkų balsai skirstomi į tipus ir rūšis. Pagal balso aukštį ir diapazoną skiriami tokie balsų tipai:
| Kategorija | Balso tipas | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Moterų | Sopranas | Aukštas moters balsas |
| Mecosopranas | Vidutiniškai aukštas moters balsas | |
| Altas | Žemas moters balsas | |
| Vyrų | Tenoras | Aukštas vyro balsas |
| Baritonas | Tarpinis vyrų balsas tarp tenoro ir boso | |
| Bosas | Žemas vyriškas balsas, pasižymintis sodriu ir tamsiu tembru | |
| Vaikų | Sopranas (mergaičių) | Aukštas mergaitės balsas |
| Diskantas (berniukų) | Aukštas berniuko balsas | |
| Altas (vaikų) | Žemas vaiko balsas |
Pagal tembrą, stiprumą, paslankumą ir kitas savybes būna lyriniai, lyriniai dramatiniai ir dramatiniai balsai.
Diskantas - aukštas berniuko balsas
Diskantas yra aukštas, šviesaus, skaidraus tembro vaikiškas berniuko balsas, gerai skambantis aukštajame ir viduriniajame registruose. Jo diapazonas dažniausiai svyruoja nuo c1 iki g2 (a2). Pasitaiko ir tokių, kurie viršija įprastą praktinį diapazoną, ypač aukštyn iki c3 oktavos. Šis balsas būna iki balso mutacijos. Vaikų balsai (nuo 10 iki 15 metų) skirstomi tik į aukštus (sopranas arba diskantas) ir žemus (altas).
Karvių brokavimas kai banda yra auganti
Istorinis kontekstas ir žymūs diskantai
Baroko laikotarpiu - XVII-XVIII am. - aukštų balsų dainininkai operoje buvo ypač vertinami. Siekiant, kad berniuko balsas išlaikytų tokį patį platų diskanto balso diapazoną, juos kastruodavo. Tačiau 1870 m. uždraudus kastraciją vardan meno, operose šias roles perėmė sopranai, mecosopranai, kontraltai arba kontratenorai. Kontratenorai yra labai reto balso tipo dainininkai, sugebantys įvaldyti falcetą.
Vienu žymiausių pasaulio diskantų laikomas italas Robertino Loreti, pagarsėjęs XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Lietuvoje 1994 m. su pop daina „Mamai“ pagarsėjo diskantas Dima Šavrovas. Žymių operinių diskantų pavyzdžiais buvo Ilja Aksionovas, Nojus Bartaška, Gabrielius Visockas, Rimantas Žaldokas.
Balso mutacija ir jos įtaka
Mutacija, kuri vyksta nuo 13 iki 16 metų, vaiko balsas žymiai pasikeičia - pradeda formuotis suaugusio balso požymiai. Mutacija ypatingai pakeičia berniukų balsus, po jos balsai pradeda skambėti oktava žemiau. Įprastai po balso mutacijos berniuko balsas pažemėja viena oktava. Balsas būna išlavintas ir neišlavintas. Profesionaliam dainavimui balsas specialiai lavinamas (vadinamoji balso impostacija, suformavimas). Išlavintas balsas yra stiprus, paslankus, plataus diapazono. Balso diapazonas apytikriai 2 oktavos. Normalus balso vibrato dažnis - 5-7 Hz.
Vaikų balsai chore
Dainininkų balsai chore yra skirstomi į choro partijas. Vaikų choruose balsai gali būti skirstomi į sopranus (diskantus) ir altus. Dažniausiai sopranų (diskantų) partija skirstoma į dvi partijas (pirmieji ir antrieji sopranai arba pirmieji ir antrieji diskantai). Mišriame chore balsai skirstomi į sopranus, altus, tenorus ir bosus. Moterų chore - sopranai (pirmieji ir antrieji) ir altai (pirmieji ir antrieji), o vyrų chore - tenorai (pirmieji ir antrieji) ir bosai (pirmieji ir antrieji).
Dažnai chore naudojama divisi funkcija (savoka), skirstanti choro balsus į dar smulkesnes kategorijas, pavyzdžiui, pirmasis sopranas a, pirmasis sopranas b, pirmasis bosas a, pirmasis bosas b. Choro partijų skirstyme kartais klaidingai naudojama baritono sąvoka, kuri šiuo atveju turėtų būti įvardijama kaip pirmasis bosas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
