Apendicito simptomai nėštumo metu: diagnostikos iššūkiai ir gyvybiškai svarbi pagalba

Apendicitas, arba ūminis kirmėlinės ataugos uždegimas (appendicitis acuta), yra dažniausia chirurginė liga, reikalaujanti skubios medicininės intervencijos. Nors apendikso funkcija nėra iki galo aiški, jo uždegimas gali sukelti stiprų skausmą ir, negydomas, sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip apendikso plyšimas, peritonitas ar sepsis. Iš 1000 gyventojų juo suserga 45 žmonės ir tai sudaro 40-50 proc. visų chirurginėmis ligomis sergančių ir stacionare gydomų ligonių. Dažniausiai serga 20-40 metų asmenys, moterys beveik 2 kartus dažniau negu vyrai. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 3000-5000 apendicito atvejų, dažniausiai vaikams ir jauniems suaugusiems (10-30 metų), tačiau jis gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje.

Ūminis apendicitas ir nėštumas - tai problema, labai gąsdinanti ir chirurgus, ir akušerius ginekologus. Nėščiųjų ūminio apendicito eiga tiek savita ir kartais taip užmaskuota, kad neretai kyla pavojus ir vaisiui, ir motinai. Nėščiųjų ūminiu apendicitu suserga apie 1,2 proc. nėščių moterų. Jis pavojingas ne tik motinos, bet ir vaiko gyvybei. Nėščiosios miršta nuo ūminio apendicito 10 kartų dažniau negu kiti sergantieji šia liga.

Apendicito priežastys ir rizikos veiksniai

Apendicitas atsiranda, kai dėl apendikso užsikimšimo jis užsikrečia ir uždega. Šioje situacijoje apendiksas patinsta, užkrėstas ir skausmingas. Kai kuriais atvejais tiksli apendicito priežastis nėra žinoma. Paprastai apendicitas sukeliamas, kai yra užsikimšęs priedas. Šis priedėlio gleivinės užsikimšimas arba obstrukcija sukelia infekciją. Bakterijos pradeda sparčiai daugintis, todėl apendiksas ištinsta, užsidega ir prisipildo pūlių. Išmatų masė, svetimkūnis ar virusinė infekcija sukelia priedėlio patinimą ir dirginimą. Apendikso užsikimšimas padidina gleivių gamybą, o tai daro didesnį spaudimą apendikso sienelėms. Vidinėje apendikso gleivinėje paprastai yra keletas limfoidinių audinių. Šie limfoidiniai audiniai gali padidėti sergant tokiomis žarnyno ligomis kaip uždegiminė žarnų liga, tymai, amebiazė ir virusinės infekcijos. Parazitai, tokie kaip siūlai ir sliekai, taip pat gali užkimšti apendiksą. Didėjantis slėgis sumažina kraujo tekėjimą į audinį. Jei negydoma, užkrėstas arba uždegęs apendiksas sprogs (perforuos), infekcinė medžiaga išsilies į pilvo ertmę ir sukels peritonitą.

Apendicito simptomai nėštumo metu

Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų. Nėščiųjų apendicito simptomai gali būti netipiniai, todėl diagnozė gali būti sudėtingesnė. Nėštumo pradžioje ūminį apendicitą, atrodytų, diagnozuoti nesunku: audinių topografiniai santykiai dar nepakitę, apžiūra, palpacija - įprasti. Tačiau labai klaidina nėštumo pradžiai būdingi pykinimas, vėmimas, maudimas apatinėje pilvo dalyje, emocijų labilumas. Be to, neretai ir pačios moterys atsiradusius negalavimus susieja su nėštumu, gimdos spazmais.

Štai viena moteris pasakoja apie savo patirtį: "Sveikos, turiu šiokia tokia bloga nuojauta. Šiandien jau tris kartus stipriai suėmė dešinėj pusei pilvo skausmas, jaučiu pakilusia temperatūrą, kiti požymiai pykinimas ar vėmimas man jau įprasta." Kita mamytė dalijasi: "O man teko operuoti apendicitą 14 sav. Buvo laaabai stiprus pilvo skausmas, vėmimas, galvojau persileidimas. Man teko irgi patirti šį "džiaugsmą" 16 sav. Mamytės norėjau paklausti ar vaikučiams viskas gerai po šios operacijos? Ar viskas gerai baigėsi? Taip pergyvenu dabar vistiek narkozė..."

Bendrieji apendicito simptomai ir jų progresavimas

Apendicito simptomai sudaro klasikinę skrandžio skausmo, vėmimo ir karščiavimo triadą. Pilvo skausmas yra labiausiai paplitęs apendicito simptomas. Paprastai skausmas prasideda vidurinėje pilvo dalyje, o vėliau pereina į apatinę dešinę pusę, kur dažniausiai yra apendiksas. Šis skausmo persikėlimas (judėjimas) paprastai trunka 12-24 valandas ir yra vadinamas Kocherio simptomu. Apendicito simptomai, ypač ankstyvoje stadijoje, paprastai yra nežymūs. Skausmas paprastai prasideda kaip spazminis, silpnas ir periodinis, o po kelių valandų tampa stiprus ir nuolatinis. Tačiau kai kuriems žmonėms skausmas gali prasidėti staiga ir per kelias minutes tapti stiprus. Be pilvo skausmo, kiti apendicito simptomai yra:

• Apetito praradimas
• Pykinimas ir vėmimas (atsiranda po skausmo pradžios)
• Vidurių užkietėjimas
• Vidurių pūtimas
• Bendras negalavimas (bendras blogas savijauta)
• Nedidelis karščiavimas (37-37,5°C)
• Padažnėjęs pulsas

Apendicito simptomai skirtingiems asmenims skiriasi, o uždegimo trukmė taip pat sukelia skirtingus simptomus. Ūminis apendicitas atsiranda, kai simptomai atsiranda staiga ir labai intensyviai. Tai trunka nuo 24 iki 48 valandų.

Apendicito simptomų ypatumai nėštumo metu

Pirmojoje nėštumo pusėje, iki 3 mėnesių, apendicito klinikinė eiga nesiskiria nuo įprastinės. Antrojoje nėštumo pusėje apendicito klinika pasikeičia. Kadangi padidėjusi gimda pakeičia aklosios žarnos ir kirmėlinės ataugos topografinę padėtį, tai skausminga sritis būna aukščiau. Be to, toks ryškus būna priekinės pilvo sienos raumenų įtempimas. Pilvo skausmas nėštumo metu, ypač pasireiškiantis per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra dažnas moterų nusiskundimas. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus, o anemija bei leukocitozė dažnai pasitaiko esant normaliam nėštumui ir nebūtinai reiškia kraujo netekimą ar infekciją.

Ypač sunki ūminio apendicito diagnostika paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Tuo metu gimdos dugnas jau siekia šonkaulių lankus, gimda dengia visus pilvo ertmės organus - apčiuopiama vien tik gimda, priekinė pilvo siena nuo persitempimo tapusi rigidiška. Teigiama, kad nėščiųjų reakcija į skausmą, kylantį dėl ūminio apendicito, yra gerokai mažesnė, o raumenų įtempimas - silpnesnis lyginant su nenėščiomis moterimis. Pilvo skausmas dažniausiai siejamas su sąrėmių pradžia, ir tiksliai jį įvertinti labai sunku. Dar blogiau, kai, laiku nenustačius tikrosios diagnozės, destrukcinės apendicito formos išryškėja jau gimdymo metu.

Atypinių apendicito formų simptomai

Anatominė apendikso padėtis tarp asmenų labai skiriasi. Su apendicitu susijusio skausmo vieta ir susiję simptomai taip pat gali skirtis:

• Retrocekalinis ūminis apendicitas: Šiam apendicitui yra būdingas skausmas, kuris ligos pradžioje pajuntamas epigastriume. Vėliau jis pereina į dešinįjį lateralinį pilvo kanalą arba juosmens sritį (ypač judinant dešiniąją koją). Vemiama daug rečiau negu tada, kai kirmėlinės ataugos padėtis tipiška. Ligos pradžioje gana dažnai viduriuojama.
• Dubenyje esančios kirmėlinės ataugos uždegimas: Iš pradžių ima skaudėti epigastriume arba visą pilvą. Po kelių valandų skausmas lokalizuojasi virš sąvaržos arba virš dešiniojo kirkšninio raiščio. Dažniausiai nepykina ir nevemiama. Jeigu kirmėlinė atauga esti priaugusi prie tiesiosios žarnos arba šlapimo pūslės, gali būti viduriavimas, sutrikti šlapinimasis. Pilvaplėvės dirginimo simptomų nebūna.
• Kepenų srityje esančios kirmėlinės ataugos uždegimas: Tai retas ir sunkiai diagnozuojamas kirmėlinės ataugos uždegimas. Jį sunku atskirti nuo ūminio cholecistito. Tik anamnezė esti būdinga apendicitui. Skirtumas tik tas, kad, esant ūminiam cholecistitui, galima apčiuopti padidėjusią tulžies pūslę.
• Kairiojoje pilvo pusėje esančios kirmėlinės ataugos uždegimas: Pasitaiko labai retai, dažniausiai tada, kai būna atvirkštinė vidurių padėtis (situs viscerum inversus) arba ilgas aklosios žarnos pasaitas.

Apendicitą imituojančios būklės nėštumo metu

Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Apendicito diagnozavimas moterims gali būti ypač sudėtingas, nes simptomai gali būti netipiniai arba sutapti su įvairių ginekologinių ligų simptomais. Nėščiosios pilvo skausmo diferencinė diagnostika gali būti ypač sudėtinga, nes pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas kartais gali būti ir normalios nėštumo eigos dalis. Besiplečianti gimda gali dislokuoti kitus pilvo ertmės organus.

Keletas sveikatos sutrikimų gali sukelti skausmą apatinėje dešinėje pilvo pusėje, panašų į apendicitą. Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios būklės, kurios gali imituoti apendicitą, apima:

• Normali embriono implantacija: Gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu.
• Ektopinis nėštumas: Tai dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Negimdinis nėštumas yra urgentinė būklė, nes yra didelė kiaušintakio plyšimo ir kraujavimo grėsmė.
• Persileidimas: Savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu.
• Kiaušidės cista ir kiaušidės apsisukimas: Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Ši būklė pasireiškia ūmiu, labai stipriu ir nuolat progresuojančiu pilvo skausmu ir turi būti nedelsiant gydoma operaciniu būdu atkuriant normalią kiaušidės kraujotaką.
• Gimdos lejomiomos: Didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.
• Tulžies akmenligė / cholecistitas: Pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo.
• Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Dažniausi ŠTI simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis.
• Apvaliojo raiščio įsitempimas: Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.
• Gimdos plėtimasis: Kaip vaisius auga, gimda plečiasi ir pradeda spausti aplinkinius organus, kas gali sukelti pilvo skausmą.
• Virškinimo problemos: Nėštumo metu pakinta hormonų koncentracija, tai sulėtina virškinamojo trakto darbą ir juntamas diskomfortas.
• Paruošiamieji sąrėmiai: Juntami, kaip nepatogumas, įsitempimas, sukietėjimas ar pulsavimas, tačiau kai kurios moterys jaučia skausmą.
• Preeklampsija: Rimta nėštumo komplikacija, kuri pasireiškia aukštu kraujo spaudimu ir gali sukelti pilvo skausmą, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.

Apendicito diagnostikos klaidos moterims daug dažnesnės. Tai lemia anatominiai ir funkciniai skirtumai: vyrų dešiniojoje klubinėje srityje yra tik kirmėlinė atauga, moterų - dar ir gimdos priedai, vyrų pilvaplėvės ertmė - uždaras aklas maišas, moterų - turi ryšį su aplinka. Moters pilvaplėvės ertmė yra atsparesnė uždegimui negu vyrų. Ginekologinės kilmės peritonito eiga būna lengvesnė.

Skirtumai tarp apendicito ir kitų ligų simptomų

Dažnai skausmas pilvo šone nėštumo metu yra natūralus ir susijęs su augančiu vaisiumi bei kūno pokyčiais, tačiau kai kurie gali rodyti rimtas problemas, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Apendicito diagnostika nėštumo metu

Apendicito diagnozė labai priklauso nuo gydytojo patirties. Diagnozė nustatoma pagal fizinius paciento požymius ir tyrimus. Teigiama, kad 70 proc. atvejų tiksliai diagnozei pakanka vien tik kruopščiai surinktos anamnezės duomenų, 90 proc. diagnozės pagrįsta anamnezės ir klinikinių tyrimų duomenimis. Laboratorinių tyrimų duomenys neretai neatitinka anamnezės ir klinikinių tyrimų duomenų. Siekiant padėti atskirti apendicitą nuo minėtų ginekologinių ligų, moterims, kurioms įtariamas apendicitas, paprastai atliekamas dubens tyrimas. Moterims vaisingo amžiaus taip pat atliekamas nėštumo testas.

Objektyvūs simptomai ir fizinė apžiūra

Ligos pradžiai labai būdinga tai, kad, giliai palpuojant dešiniojoje klubinėje srityje, skausmas plinta į epigastriumą. Tačiau vėliau būna skausminga tik dešinioji klubinė sritis. Ūminio apendicito ankstyvieji objektyvūs simptomai yra padidėjusi kūno temperatūra (37-37,5°C) ir padidėjęs leukocitų kiekis (10,0-12,0×10⁹/l). Sergant katariniu apendicitu, tipiškų pilvaplėvės dirginimo simptomų nebūna, nes patologinis procesas yra apėmęs tik gleivinę. Kai yra flegmoninis apendicitas, atsiranda raumenų tempimas (defense musculaire) ir pilvaplėvės dirginimo reiškiniai, kai gangreninis ar perforacinis - ir peritonito požymiai. Ūminiam apendicitui diagnozuoti siūloma ieškoti tipiškų simptomų: Rovzingo, Sitkovskio ir Bartomjė-Michelsono.

• Rovzingo simptomas: Gydytojas kairiąja ranka prispaudžia riestinę žarną prie kairiojo klubakaulio, o dešiniosios rankos pirštų galais toje vietoje suduoda į pilvo sieną. Jeigu yra kirmėlinės ataugos uždegimas, smūgiuojant suskausta dešiniojoje klubinėje srityje.
• Sitkovskio simptomas: Ligonę paverčiant ant kairiojo šono, suskausta dešiniojoje klubinėje srityje (ten, kur yra apendicitas).
• Bartomjė-Michelsono simptomas: Ligonė paguldoma ant kairiojo šono ir palpuojama kirmėlinės ataugos sritis.

Laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai

Gydytojas, nuodugniai įvertinęs jus fiziškai, paskirs tyrimus, atsižvelgdamas į matomus apendicito požymius, kad nustatytų diagnozę. Nėra specialaus apendicito nustatymo testo. Kraujas tiriamas siekiant nustatyti baltųjų kraujo kūnelių (WBC) skaičių. Padidėjęs leukocitų kiekis yra dažnas infekcijos požymis. Kartu su WBC gydytojas taip pat gali paskirti bendrą kraujo tyrimą. Šlapimo tyrimas atliekamas siekiant nustatyti šlapimo takų infekcijas ir inkstų akmenis. Tai taip pat gali imituoti apendicito simptomus. Kai kuriais apendicito atvejais šlapime gali atsirasti pūlingų ląstelių.

Vaizdiniai tyrimai apima:

• Pilvo ultragarsas: Ultragarsas yra pirminis pasirinkimas pacientams, kuriems įtariamas apendicitas, ypač vaikams ar nėščioms moterims.
• KT nuskaitymas: KT nuskaitymas yra jautresnis nei ultragarsas, tačiau dėl rentgeno spindulių poveikio nėščioms moterims skiriamas tik esant gyvybinėms indikacijoms.
• Rentgeno spinduliai (bario klizma): Padeda gydytojui ištirti paciento tiesiąją žarną, storąją žarną ir apatinę plonosios žarnos dalį.

Apendicito gydymas nėštumo metu

Ūminis apendicitas visuomet gydomas chirurgiškai neatsižvelgiant nei į jo formą, nei į sergančiojo amžių ar laiką, praėjusį nuo susirgimo pradžios. Operuoti galima per pjūvį arba laparoskopu. Dabar dažniau atliekamos laparoskopinės operacijos. Nėščiosioms nereikėtų atlikti planinių operacijų. Patartina moterims, kurioms anksčiau buvo apendicito požymių, kirmėlinę ataugą pašalinti prieš nėštumą arba pirmaisiais nėštumo mėnesiais (2-3-iąjį mėnesį). Operacija paprastai persileidimo nesukelia. Nėščiajai ar bet kuriam kitam pacientui diagnozė ir gydymas išlieka tokie patys. Tačiau reikės papildomos priežiūros.

Jei apendiksas plyšta, pilvo ertmė išvaloma. Nors ši operacija turi tam tikrą riziką, rizika yra mažesnė nei rizika, kad apendicitas bus negydomas. Operacija gali būti atliekama minimaliai invaziniu būdu, pavyzdžiui, laparoskopija. Atviros apendektomijos metu apatinėje dešinėje pilvo srityje padaromas vienas pjūvis, kad būtų pašalintas apendiksas. Laparoskopinė chirurgija reikalauja mažesnių pjūvių ir yra mažiau invazinė.

Pooperacinė priežiūra ir komplikacijos

Po apendektomijos turite laikytis tam tikrų priemonių, kurios padės kūnui išgyti ir išvengti pasikartojimo. Pradiniame atsigavimo etape turite vengti įtemptos veiklos. Juokiantis, kosint ar net kai atliekate tam tikrus judesius, turite padėti pagalvę arba palaikyti pilvą. Būtina gerti daug skysčių. Gydytojas taip pat gali pasiūlyti vartoti skaidulų papildų. Taip pat pradėkite palaipsniui didinti savo aktyvumą, pavyzdžiui, trumpai pasivaikščiokite.

Komplikacijų būna įvairių: pilvo ertmės pūliniai (tarpžarninis, dubens, podiafragminis), pūlinis difuzinis peritonitas, žarnų pasaito venų sepsinis tromboflebitas, žarnų nepraeinamumas. Prognozė priklauso nuo savalaikės operacijos. Perforuoto apendicito su difuziniu peritonitu gydymo prognozė yra sudėtinga. Jei apendicito gydymas atidedamas, pacientui gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip perforacija, abscesas ir peritonitas. Dauguma asmenų, kuriems plyšo apendiksas, simptomus jautė 48-72 valandas ar ilgiau. Todėl ekspertai paprastai rekomenduoja atlikti apendektomiją per 12-18 valandų nuo to momento, kai asmuo kreipiasi į skubios pagalbos skyrių su apendicito simptomais.

Apendicito prevencija

Nėra tikslaus būdo, kaip išvengti apendicito, tačiau galite sumažinti šios ligos atsiradimo riziką. Matyti, kad apendicitas rečiau pasitaiko šalyse, kuriose žmonės vartoja daug skaidulų turintį maistą. Valgydami daug skaidulų turinčią dietą, organizmas gali sudaryti minkštesnes išmatas, kurios mažiau gali sukelti apendikso užsikimšimą, taigi ir apendicitą. Maisto, kuriame gausu skaidulų, pavyzdžiui, saldžiųjų bulvių, linų sėklų, žalių migdolų, grybų ir kt., įtraukimas padės išvengti apendicito. Maistinė ląsteliena teigiama, kad jis sumažina apendikso užsikimšimą išmatomis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Apendicitas yra neatidėliotina medicinos pagalba. Jei laiku nesuteikiama pagalba, uždegimas ir infekcija gali sukelti apendikso plyšimą ir potencialiai gyvybei pavojingą infekciją pilvo ertmėje ar visame organizme. Jei pasireiškia bet kokie apendicito simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei pajutote net menkiausius apendicito simptomus. Tai būklė, kuri greitai gali tapti skubia medicinine pagalba. Venkite savarankiškai vartoti skausmą malšinančius vaistus, laisvinamuosius ar šildyti pilvą, nes tai gali maskuoti simptomus ar pabloginti būklę.

tags: #apendicito #simptomai #nestumo #metu

• Skaitykite daugiau: specialistų kompetencija ir žmogaus teisės
• Atraskite viduramžių žvejybos paslaptis Pietryčių Lietuvoje
• Gijimo procesas po gimdymo
• Patogūs ir saugūs Besrey triratukai
• Kaip vartoti putpelių kiaušinius