Lietuvos futbolas, apjungdamas tiek profesionalius žaidėjus, tiek jaunimą, nuolat tobulėja ir siekia užtikrinti geriausias sąlygas sporto plėtrai. Viena iš pagrindinių sričių, į kurią dedamos didelės pastangos, yra vaikų ir jaunimo futbolo ugdymas bei saugumo užtikrinimas. Apdovanojimai ne tik įvertina pasiekimus, bet ir motyvuoja jaunuosius talentus siekti aukštesnių tikslų.
Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija (kodas 305488421) buvo įkurta 2020-03-02. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos, siekiant skatinti ir plėtoti vaikų ir jaunimo futbolą Lietuvoje. Ši asociacija atlieka svarbų vaidmenį organizuojant jaunimo futbolo veiklas ir apdovanojimus.
LVJUFA finansiniai rodikliai rodo stabilų veikimą. 2024 metais Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija pardavimo pajamos siekė 221 404 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 47 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 4. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija įsikūrusi adresu Sporto g.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) yra atsakinga už tai, kad futbolas būtų įtraukiantis, saugus ir teigiamas visiems vaikams, kad visi vaikai, dalyvaudami futbolo veikloje, būtų apsaugoti nuo bet kokios formos traumų, nepaisant vaidmens ar lygio. Svarbi sėkmingos futbolo plėtros dalis yra užtikrinti, kad tai būtų saugi aplinka visiems dalyvaujantiems.
Lietuvos futbolo federacija saugaus futbolo sąvoką vartoja kaip bendrinį pavadinimą, apimantį tiek prevencines pastangas sumažinti traumų riziką, tiek atliekamus taisomuosius veiksmus, kurie neabejotinai būtų pritaikyti įvykus traumai. LFF ir UEFA apibrėžia vaikų apsaugą kaip organizacijos pareigą užtikrinti, kad futbolas būtų saugus, teigiamas ir malonus potyris visiems vaikams ir kad visi vaikai būtų apsaugoti nuo sužalojimų (įskaitant prievartą), kai jie dalyvauja futbole bet kokiais pajėgumais ir visuose lygiuose.
Saugios aplinkos kūrimas yra tai, ką darome kartu. Kiekvienas Lietuvos futbolo bendruomenės narys (darbuotojas/savanoris) dirbantis su vaikais, turėtų atlikti šiuos tris veiksmus:

Ar nerimaujate dėl vieno iš vaikų, įsitraukusių į futbolo veiklą? Visada galite pranešti apie susirūpinimą atitinkamoms institucijoms.
Iškilmingas Lietuvos futbolo apdovanojimų vakaras tradiciškai pagerbia geriausius šalies futbolininkus, trenerius ir kitus futbolo bendruomenės narius už praėjusio sezono pasiekimus. 2025-ųjų laureatai, apdovanoti už 2024 metais pasiektus rezultatus, buvo išrinkti aistruolių, šalies futbolo ekspertų (LFF ir asociacijų vadovų, rinktinių trenerių, Vykdomojo komiteto narių, trenerių tarybos, techninio departamento) bei Profesionalių futbolininkų asociacijos (PFA) balsavimu.
Svarbiausias vakaro apdovanojimas antrus metus iš eilės atiteko 21-erių Gvidui Gineičiui, šiuo metu rungtyniaujančiam Italijos „Serie A“ klube „Torino“. Lemiamoje kovoje jis pranoko rinktinės kapitoną Justą Lasicką bei vartininką Edviną Gertmoną. G. Gineitis apdovanojimuose triumfavo net trijose kategorijose - jis ne tik išrinktas geriausiu šalies futbolininku, bet ir geriausiu jaunuoju futbolo žaidėju (iki 21 metų) trečią kartą karjeroje. Prieš tai jis laimėjo pernai ir 2022-aisiais. Be to, Gvido tolimas smūgis į Suomijos rinktinės vartus buvo pripažintas gražiausiu metų įvarčiu.
G. Gineitis iškilmingoje ceremonijoje nedalyvavo, nes dar šeštadienį visas 90 minučių praleido „Serie A“ rungtynėse su Florencijos „Fiorentina“. Apdovanojimą už jį pirmadienio vakarą atsiėmė iš Mažeikių atvykę futbolininko tėveliai. Futbolininko mama Sandra didžiavosi sūnumi: „Kiekvieną kartą gauti šią statulėlę ir įvertinimą jam didžiulė garbė. 2025-ieji jam buvo kalnelių metai, bet jis susitvarkė ir įveikė visus iššūkius.“ Tradiciškai geriausiu metų futbolininku tapo ne Lietuvos klubui priklausantis žaidėjas. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990-ųjų šį prestižinį apdovanojimą laimėjo vos vienas Lietuvos klubo atstovas - 2022-aisiais triumfavo Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas Edvinas Gertmonas.

Tarp moterų antrus metus iš eilės geriausia buvo išrinkta 22-ejų Rimantė Jonušaitė, Briuselio „Anderlecht“ puolėja. Pernai ji nugalėtoja tapo atstovaudama šveicarų „Servette“ klubui, o šiemet pozicijas apgynė ir užsivilkusi legendinio Belgijos klubo Briuselio „Anderlecht“ marškinėlius. „Pirmiausia noriu pasakyti, kad man pasisekė... Ne dėl šių apdovanojimų, bet dėl to, kad esu ten, kur visada norėjau būti. Labai tikiuosi, kad šioje kelionėje būsiu kaip įmanoma ilgiau. Ir labai tikiuosi, kad atsiras vis daugiau jaunų mergaičių, kurios seks mano pėdomis“, - kalbėjo R. Jonušaitė. Geriausia jaunoji Lietuvos futbolininkė paskelbta Justina Blaževičiūtė.
Tiek G. Gineitis, tiek R. Jonušaitė yra kilę iš Mažeikių ir savo kelią link šlovės pradėjo toje pačioje žaidimų aikštelėje. Dar unikaliau yra tai, kad abu laureatus „stebuklingame gardelyje“ pirmasis pastebėjo ir į treniruotes pakvietė tas pats vaikų futbolo treneris Algirdas Mika.

Lietuvos salės futbolui praėję metai pametėjo ne vieną iššūkį. Dėl kilusios COVID-19 pandemijos teko nutraukti 2019-2020-ųjų čempionatą bei perkelti LFF futsal taurės pusfinalius bei finalus į vėlesnį metų laiką. Visgi su kilusiais sunkumais buvo susitvarkyta ir naujasis sezonas startavo beveik pagal planą - teko tik šiek tiek pakeisti varžybų organizavimo sistemą, čempionato turus vykdant specialiuose burbuluose skirtinguose miestuose.
Tuo tarpu nutraukto sezono čempionais buvo paskelbti tuo metu lyderiavę daugkartiniai pirmenybių laimėtojai Kauno „Vyčio“ futbolininkai, antroji pozicija atiteko Jonavos „Vikingams“, trečioji - Gargždų „Pramogų“ salės futbolininkams. Be abejonės didžiausiu salės futbolo renginiu šių metų rudenį turėjo tapti Lietuvoje numatytas FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas, tačiau dėl visą sporto pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos buvo priimtas sprendimas didžiausią Lietuvos metų sporto renginį perkelti į 2021-uosius.

Nepaisant visų iššūkių, geriausi Lietuvos salės futbolo žaidėjai turėjo galimybę parodyti savo sugebėjimus ir vienas iš jų bus pripažintas geriausiu metų futbolininku - tokia nominacija Lietuvos futbolo geriausiųjų apdovanojimuose pasirodo pirmą kartą. Pirmajame balsavimo etape sirgaliams buvo pateikiamas išplėstinis kandidatų sąrašas, iš jo rinktis buvo galima iki pat sausio 31-osios dienos. Vėliau trys daugiausiai balsų surinkę kandidatai pateko į finalinį etapą, o jame balsavimas vyko iki vasario 8-osios dienos.
Per ilgą Lietuvos futbolo istoriją daugybė talentingų žaidėjų yra palikę ryškų pėdsaką. Jų pasiekimai ne tik įkvėpė ateities kartas, bet ir parodė Lietuvos futbolo potencialą. Žemiau pateikiami geriausių Lietuvos futbolininkų ir futbolininkių istorinis sąrašas, atspindintis jų indėlį ir pripažinimą.
| Metai | Nugalėtojas | Klubas | II vieta | III vieta |
|---|---|---|---|---|
| 1965 | Petras Glodenis | Vilniaus „Žalgiris“ | Benjaminas Zelkevičius | Stanislovas Ramelis |
| 1966 | Gintautas Kalėdinskas | Vilniaus „Žalgiris“ | Petras Glodenis | Stanislovas Ramelis |
| 1967 | Stanislovas Ramelis | Vilniaus „Žalgiris“ | Gerardas Janauskas | Egidijus Liaudanskas |
| 1968 | Stanislovas Ramelis | Vilniaus „Žalgiris“ | Juzefas Jurgelevičius | Algirdas Žilinskas |
| 1969 | Juzefas Jurgelevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Stanislovas Ramelis | Benjaminas Zelkevičius |
| 1970 | Romualdas Juška | Vilniaus „Žalgiris“ | Stanislovas Ramelis | Kęstutis Latoža |
| 1971 | Benjaminas Zelkevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Vytautas Dirmeikis |
| 1972 | Benjaminas Zelkevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Algirdas Žilinskas | Vytautas Dirmeikis |
| 1973 | Petras Glodenis | Vilniaus „Žalgiris“ | Vytautas Dirmeikis | Algirdas Žilinskas |
| 1974 | Algirdas Žilinskas | Vilniaus „Žalgiris“ | Jonas Miniauskas | Eugenijus Riabovas |
| 1975 | Vytautas Dirmeikis | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Eugenijus Riabovas ir Algirdas Žilinskas |
| 1976 | Eugenijus Riabovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Gediminas Paberžis | Juzefas Jurgelevičius |
| 1977 | Eugenijus Riabovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Vytautas Dirmeikis | Kęstutis Latoža |
| 1978 | Eugenijus Riabovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Vytautas Dirmeikis |
| 1979 | Stanislovas Danisevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Vytautas Dirmeikis |
| 1980 | Juzefas Jurgelevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Sigitas Jakubauskas |
| 1981 | Vytautas Dirmeikis | Vilniaus „Žalgiris“ | Eugenijus Riabovas | Kęstutis Latoža |
| 1982 | Sigitas Jakubauskas | Vilniaus „Žalgiris“ | Stanislovas Danisevičius | Kęstutis Latoža |
| 1983 | Valdas Kasparavičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Vaclovas Jurkus | Sigitas Jakubauskas |
| 1984 | Stanislovas Danisevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Vaclovas Jurkus | Valdas Kasparavičius |
| 1985 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Arvydas Janonis | Stasys Baranauskas |
| 1986 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Arvydas Janonis | Vaclovas Jurkus |
| 1987 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Stasys Baranauskas | Valdas Ivanauskas |
| 1988 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Valdas Ivanauskas | Robertas Fridrikas |
| 1989 | Valdemaras Martinkėnas | Vilniaus „Žalgiris“ | Valdas Ivanauskas | Robertas Fridrikas |
| 1990 | Valdas Ivanauskas | Vienos „Austria“ | Valdemaras Martinkėnas | Arminas Narbekovas |
| 1991 | Valdas Ivanauskas | Vienos „Austria“ | Arminas Narbekovas | Audrius Žuta |
| 1992 | Valdemaras Martinkėnas | Kijevo „Dinamo“ | Robertas Fridrikas | Valdas Ivanauskas |
| 1993 | Valdas Ivanauskas | „Hamburger SV“ | Arminas Narbekovas | Virginijus Baltušnikas |
| 1994 | Valdas Ivanauskas | „Hamburger SV“ | Gintaras Staučė | Arminas Narbekovas |
| 1995 | Gintaras Staučė | Izmyro „Karsiyaka“ | Darius Maciulevičius | Raimondas Vainoras |
| 1996 | Gintaras Staučė | „Sariyerspor“ | Edgaras Jankauskas | Arminas Narbekovas |
| 1997 | Edgaras Jankauskas | „Club Brugge“ | Gintaras Staučė | Valdas Ivanauskas |
| 1998 | Edgaras Jankauskas | „Club Brugge“ | Valdas Ivanauskas | Gintaras Staučė |
| 1999 | Saulius Mikalajūnas | Elistos „Uralan“ | Gintaras Staučė | Tomas Žvirgždauskas |
| 2000 | Edgaras Jankauskas | San Sebastiano „Real Sociedad“ | Aurelijus Skarbalius | Gintaras Staučė |
| 2001 | Edgaras Jankauskas | San Sebastiano „Real Sociedad“ | Raimondas Žutautas | Aurelijus Skarbalius |
| 2002 | Raimondas Žutautas | Haifos „Maccabi“ | Robertas Poškus | Edgaras Jankauskas |
| 2003 | Robertas Poškus | Samaros „Krylja Sovetov“ | Edgaras Jankauskas | Tomas Ražanauskas |
| 2004 | Edgaras Jankauskas | „OGC Nice“ | Robertas Poškus | Deividas Šemberas |
| 2005 | Deividas Šemberas | Maskvos CSKA | Marius Stankevičius | Edgaras Jankauskas |
| 2006 | Tomas Danilevičius | „Livorno“ | Žydrūnas Karčemarskas | Deividas Šemberas |
| 2007 | Tomas Danilevičius | „Bologna“ | Audrius Kšanavičius | Marius Stankevičius |
| 2008 | Marius Stankevičius | Genujos „Sampdoria“ | Tomas Danilevičius | Deividas Šemberas |
| 2009 | Marius Stankevičius | Genujos „Sampdoria“ | Deividas Šemberas | Tomas Danilevičius |
| 2010 | Darvydas Šernas | Lodzės „Widzew“ | Deividas Šemberas | Marius Stankevičius |
| 2011 | Žydrūnas Karčemarskas | „Gaziantepspor“ | Darvydas Šernas | Marius Stankevičius |
| 2012 | Žydrūnas Karčemarskas | „Gaziantepspor“ | Marius Žaliūkas | Deividas Šemberas |
| 2013 | Mindaugas Kalonas | „Bakı“ | Marius Žaliūkas | Žydrūnas Karčemarskas |
| 2014 | Giedrius Arlauskis | Bukarešto „Steaua“ | Arvydas Novikovas | Lukas Spalvis |
| 2015 | Lukas Spalvis | „Aalborg“ | Fiodoras Černychas | Arvydas Novikovas |
| 2016 | Fiodoras Černychas | Balstogės „Jagiellonia“ | Ernestas Šetkus | Arvydas Novikovas |
| 2017 | Fiodoras Černychas | Balstogės „Jagiellonia“ | Arvydas Novikovas | Vaidas Slavickas |
| 2018 | Arvydas Novikovas | Balstogės „Jagiellonia“ | Fiodor Černych | Ernestas Šetkus |
| 2019 | Ernestas Šetkus | Beer Ševos „Hapoel“ | Arvydas Novikovas | Paulius Golubickas |
| 2020 | Arvydas Novikovas | Varšuvos „Legia“ | Saulius Mikoliūnas | Domantas Šimkus |
| 2021 | Arvydas Novikovas | „Erzurumspor“ | Ernestas Šetkus | Justas Lasickas |
| 2022 | Edvinas Gertmonas | Vilniaus „Žalgiris“ | Vilius Armanavičius ir Justas Lasickas | |
| 2023 | Justas Lasickas | Liublianos „Olimpija“ | Gvidas Gineitis | Pijus Širvys |
| 2024 | Gvidas Gineitis | „Torino“ | Armandas Kučys | Paulius Golubickas |
| 2025 | Gvidas Gineitis | „Torino“ | Justas Lasickas | Edvinas Gertmonas |
| Metai | Nugalėtoja |
|---|---|
| 2001 | Edita Lisevičiūtė (Ukmergės „TexTilitė“) |
| 2002 | Jurgita Mačikunytė (Telšiai VĮ) |
| 2003 | Jurgita Mačikunytė (Šiaulių „Gintra-Ujiversitetas“) |
| 2004 | Jurgita Mačikunytė (Šiaulių „Gintra-Ujiversitetas“) |
| 2005 | Gintarė Burokaitė (Ukmergės „TexTilitė“) |
| 2006 | Raimonda Kudytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2007 | Raimonda Kudytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2008 | Raimonda Kudytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2009 | Ana Alekperova (Azerbaidžanas, Šiaulių „Gintra-Universitetas“)* |
| 2010 | Viktorija Budrytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2011 | Oksana Imanalijeva (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2012 | Rasa Imanalijeva (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2013 | Nebuvo renkama |
| 2014 | Ana Alekperova (Azerbaidžanas, Šiaulių „Gintra-Universitetas“)* |
| 2015 | Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2016 | Simona Veličkaitė-Petravičienė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2017 | Ugnė Šmitaitė („Kauno Žalgiris“; „Hajvallia“, Kosovas) |
| 2018 | Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2019 | Greta Kaselytė-Lukjančukė (Šiaulių „Gintra“) |
| 2020 | Liucija Vaitukaitytė (Santadero „Racing“, Ispanija) |
| 2021 | Liucija Vaitukaitytė („Pomigliano, Italija“) |
| 2022 | Ugnė Lazdauskaitė („Sion“, Šveicarija) |
| 2023 | Liucija Vaitukaitytė („Como“, Italija) |
| 2024 | Rimantė Jonušaitė („Servette“, Šveicarija) |
| 2025 | Rimantė Jonušaitė (Briuselio „Anderlecht“) |
| * 2009 ir 2014 metais buvo renkama tik geriausia Lietuvos čempionato žaidėja | |
tags: #apdovanojimas #futbolas #vaiku