Lietuvos futbolas, apjungdamas tiek profesionalius žaidėjus, tiek jaunimą, nuolat tobulėja ir siekia užtikrinti geriausias sąlygas sporto plėtrai. Viena iš pagrindinių sričių, į kurią dedamos didelės pastangos, yra vaikų ir jaunimo futbolo ugdymas bei saugumo užtikrinimas. Apdovanojimai ne tik įvertina pasiekimus, bet ir motyvuoja jaunuosius talentus siekti aukštesnių tikslų.
Lietuvos Vaikų ir Jaunių Ugdymo Futbolo Asociacija (LVJUFA)
Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija (kodas 305488421) buvo įkurta 2020-03-02. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos, siekiant skatinti ir plėtoti vaikų ir jaunimo futbolą Lietuvoje. Ši asociacija atlieka svarbų vaidmenį organizuojant jaunimo futbolo veiklas ir apdovanojimus.
LVJUFA finansiniai rodikliai rodo stabilų veikimą. 2024 metais Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija pardavimo pajamos siekė 221 404 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 47 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 4. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija įsikūrusi adresu Sporto g.

Saugus Futbolas: Vaikų Apsaugos Politika
Lietuvos futbolo federacija (LFF) yra atsakinga už tai, kad futbolas būtų įtraukiantis, saugus ir teigiamas visiems vaikams, kad visi vaikai, dalyvaudami futbolo veikloje, būtų apsaugoti nuo bet kokios formos traumų, nepaisant vaidmens ar lygio. Svarbi sėkmingos futbolo plėtros dalis yra užtikrinti, kad tai būtų saugi aplinka visiems dalyvaujantiems.
Lietuvos futbolo federacija saugaus futbolo sąvoką vartoja kaip bendrinį pavadinimą, apimantį tiek prevencines pastangas sumažinti traumų riziką, tiek atliekamus taisomuosius veiksmus, kurie neabejotinai būtų pritaikyti įvykus traumai. LFF ir UEFA apibrėžia vaikų apsaugą kaip organizacijos pareigą užtikrinti, kad futbolas būtų saugus, teigiamas ir malonus potyris visiems vaikams ir kad visi vaikai būtų apsaugoti nuo sužalojimų (įskaitant prievartą), kai jie dalyvauja futbole bet kokiais pajėgumais ir visuose lygiuose.
Pagrindiniai Vaikų Apsaugos Principai:
- Prevenciniai veiksmai: siekiant sumažinti žalos atsiradimo tikimybę.
- Atsakomieji veiksmai: kuriais siekiama užtikrinti, kad iškilus rūpesčiams jie būtų sprendžiami tinkamai ir laiku.
Saugios aplinkos kūrimas yra tai, ką darome kartu. Kiekvienas Lietuvos futbolo bendruomenės narys (darbuotojas/savanoris) dirbantis su vaikais, turėtų atlikti šiuos tris veiksmus:
- Išlaiko vaikų apsaugos mokymus (UEFA kursų informacija; nuoroda susikurti vartotoją bei pasirinkti kursą ir kalbą).
- Pasirašo arba yra informuotas (-a) apie elgesio kodeksą/savideklaraciją.
- Pateikia dokumentą, kad neturėjo teistumo.

LFF lūkesčiai dirbantiems su vaikais futbole:
- Žinoti, kas yra vaikų apsaugos pareigūnas.
- Gerbti vaikų ir jaunuolių, su kuriais dirbate, orumą.
- Atpažinti žalingo elgesio požymius.
- Gerbti nediskriminavimo principą ir smerkti visas seksualinės prievartos ir smurtinio elgesio formas.
- Būti pasirengus apsaugoti vaikus ir jaunimą nuo bet kokios žalos, pirmenybę teikiant vaikų saugumui ir gerovei, informuojant vaikus ir jaunimą apie teisę būti apsaugotiems nuo prievartos ir pritaikant tai, ką darote, atsižvelgiant į asmens kultūrą.
- Pranešti apie bet kokį susirūpinimą, įtarimą ar nerimą, susijusį su galimu atveju dėl vaikų apsaugos, renginio vaikų apsaugos vadovui arba savo tiesioginiam vadovui, kuris bandys išspręsti atvejį tiesiogiai vietoje.
Ar nerimaujate dėl vieno iš vaikų, įsitraukusių į futbolo veiklą? Visada galite pranešti apie susirūpinimą atitinkamoms institucijoms.
Lietuvos Futbolo Laureatai: 2025-ųjų Apdovanojimai už 2024 metų pasiekimus
Iškilmingas Lietuvos futbolo apdovanojimų vakaras tradiciškai pagerbia geriausius šalies futbolininkus, trenerius ir kitus futbolo bendruomenės narius už praėjusio sezono pasiekimus. 2025-ųjų laureatai, apdovanoti už 2024 metais pasiektus rezultatus, buvo išrinkti aistruolių, šalies futbolo ekspertų (LFF ir asociacijų vadovų, rinktinių trenerių, Vykdomojo komiteto narių, trenerių tarybos, techninio departamento) bei Profesionalių futbolininkų asociacijos (PFA) balsavimu.
Geriausias Lietuvos Futbolininkas ir Jaunasis Talentų Įvertinimas
Svarbiausias vakaro apdovanojimas antrus metus iš eilės atiteko 21-erių Gvidui Gineičiui, šiuo metu rungtyniaujančiam Italijos „Serie A“ klube „Torino“. Lemiamoje kovoje jis pranoko rinktinės kapitoną Justą Lasicką bei vartininką Edviną Gertmoną. G. Gineitis apdovanojimuose triumfavo net trijose kategorijose - jis ne tik išrinktas geriausiu šalies futbolininku, bet ir geriausiu jaunuoju futbolo žaidėju (iki 21 metų) trečią kartą karjeroje. Prieš tai jis laimėjo pernai ir 2022-aisiais. Be to, Gvido tolimas smūgis į Suomijos rinktinės vartus buvo pripažintas gražiausiu metų įvarčiu.
G. Gineitis iškilmingoje ceremonijoje nedalyvavo, nes dar šeštadienį visas 90 minučių praleido „Serie A“ rungtynėse su Florencijos „Fiorentina“. Apdovanojimą už jį pirmadienio vakarą atsiėmė iš Mažeikių atvykę futbolininko tėveliai. Futbolininko mama Sandra didžiavosi sūnumi: „Kiekvieną kartą gauti šią statulėlę ir įvertinimą jam didžiulė garbė. 2025-ieji jam buvo kalnelių metai, bet jis susitvarkė ir įveikė visus iššūkius.“ Tradiciškai geriausiu metų futbolininku tapo ne Lietuvos klubui priklausantis žaidėjas. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990-ųjų šį prestižinį apdovanojimą laimėjo vos vienas Lietuvos klubo atstovas - 2022-aisiais triumfavo Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas Edvinas Gertmonas.

Geriausios Futbolininkės Apdovanojimas
Tarp moterų antrus metus iš eilės geriausia buvo išrinkta 22-ejų Rimantė Jonušaitė, Briuselio „Anderlecht“ puolėja. Pernai ji nugalėtoja tapo atstovaudama šveicarų „Servette“ klubui, o šiemet pozicijas apgynė ir užsivilkusi legendinio Belgijos klubo Briuselio „Anderlecht“ marškinėlius. „Pirmiausia noriu pasakyti, kad man pasisekė... Ne dėl šių apdovanojimų, bet dėl to, kad esu ten, kur visada norėjau būti. Labai tikiuosi, kad šioje kelionėje būsiu kaip įmanoma ilgiau. Ir labai tikiuosi, kad atsiras vis daugiau jaunų mergaičių, kurios seks mano pėdomis“, - kalbėjo R. Jonušaitė. Geriausia jaunoji Lietuvos futbolininkė paskelbta Justina Blaževičiūtė.
Tiek G. Gineitis, tiek R. Jonušaitė yra kilę iš Mažeikių ir savo kelią link šlovės pradėjo toje pačioje žaidimų aikštelėje. Dar unikaliau yra tai, kad abu laureatus „stebuklingame gardelyje“ pirmasis pastebėjo ir į treniruotes pakvietė tas pats vaikų futbolo treneris Algirdas Mika.

Kiti 2025-ųjų Lietuvos futbolo laureatai (už 2024 m.):
- Geriausias Lietuvos A lygos futbolininkas: Amine'as Benchaibas (Kauno „Žalgiris“). Į šią nominaciją taip pat kandidatavo Gratas Sirgėdas ir Eligijus Jankauskas.
- Geriausia Lietuvos moterų A lygos futbolininkė: Laura Spenazzatto (Šiaulių „Gintra“).
- Geriausias Lietuvos (arba Lietuvoje dirbantis) vyrų komandos treneris: Eivinas Černiauskas (Kauno „Žalgiris“). Jis aplenkė Andrių Skerlą ir Valdą Dambrauską. „Malonu gauti šią statulėlę, bet dar maloniau priklausyti šiai puikiai trenerių kompanijai. Ačiū Mantui Kalniečiui, kuris pasitikėjo. Už šios statulėlės stovi labai daug žmonių, visa Kauno „Žalgirio“ organizacija. Turint tokį užnugarį siekti tikslų yra žymiai lengviau. Ir žinoma, šeima ir žmona, kuri laiko mūsų vėliavą bei stumia mus į priekį, kai esu su komanda treniruotėse ir stadione“, - kalbėjo E. Černiauskas.
- Geriausia(-s) Lietuvos moterų futbolo trenerė (-is): Kotryna Kulbytė. Antrus metus iš eilės apdovanojimą laimėjusi trenerė šiuo metu treniruoja Uzbekistano moterų futbolo rinktinę.
- Geriausias Lietuvos futsal žaidėjas: Justinas Zagurskas.
- Geriausias Lietuvoje dirbantis futsal treneris: Dentinho.
- Geriausias Lietuvos paplūdimio futbolo žaidėjas: Mantas Makutunovičius.
- Lietuvos futbolo turinio kūrėjai: Padkastas.
„Globe Soccer“ apdovanojimai 2025 | AKTUALIJOS | 2025-12-28 | beIN SPORTS USA
Salės Futbolo (Futsal) Iššūkiai ir Geriausieji
Lietuvos salės futbolui praėję metai pametėjo ne vieną iššūkį. Dėl kilusios COVID-19 pandemijos teko nutraukti 2019-2020-ųjų čempionatą bei perkelti LFF futsal taurės pusfinalius bei finalus į vėlesnį metų laiką. Visgi su kilusiais sunkumais buvo susitvarkyta ir naujasis sezonas startavo beveik pagal planą - teko tik šiek tiek pakeisti varžybų organizavimo sistemą, čempionato turus vykdant specialiuose burbuluose skirtinguose miestuose.
Tuo tarpu nutraukto sezono čempionais buvo paskelbti tuo metu lyderiavę daugkartiniai pirmenybių laimėtojai Kauno „Vyčio“ futbolininkai, antroji pozicija atiteko Jonavos „Vikingams“, trečioji - Gargždų „Pramogų“ salės futbolininkams. Be abejonės didžiausiu salės futbolo renginiu šių metų rudenį turėjo tapti Lietuvoje numatytas FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas, tačiau dėl visą sporto pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos buvo priimtas sprendimas didžiausią Lietuvos metų sporto renginį perkelti į 2021-uosius.

Nepaisant visų iššūkių, geriausi Lietuvos salės futbolo žaidėjai turėjo galimybę parodyti savo sugebėjimus ir vienas iš jų bus pripažintas geriausiu metų futbolininku - tokia nominacija Lietuvos futbolo geriausiųjų apdovanojimuose pasirodo pirmą kartą. Pirmajame balsavimo etape sirgaliams buvo pateikiamas išplėstinis kandidatų sąrašas, iš jo rinktis buvo galima iki pat sausio 31-osios dienos. Vėliau trys daugiausiai balsų surinkę kandidatai pateko į finalinį etapą, o jame balsavimas vyko iki vasario 8-osios dienos.
Futsal kandidatai į geriausio žaidėjo titulą:
- Albertas Voskunovičius (Kauno „Vytis“): Kauno ekipos ir Lietuvos rinktinės futbolininkui šie metai įsimins dvejopai - nors su komanda ir pavyko tapti Lietuvos čempionu bei taurės laimėtoju, tačiau metų pabaigą kiek apsunkino gauta trauma. Dar iki jos futbolininkas per praėjusius kalendorinius metus spėjo sužaisti 4 mačus rinktinėje bei per juos pelnyti 3 įvarčius, o klube jo statistika atrodo dar geriau - 13 rungtynių bei 7 įmušti įvarčiai.
- Justinas Zagurskas (Kauno „Vytis“): Salės futbolo rinktinės kapitonas į savo karjerą gali pridėti dar vienus sėkmingus metus. Laimėjęs visus vietinius titulus su „Vyčiu“, jis taip pat su rinktine varžėsi ir Europos čempionato atrankos varžybose. Nors ten dviejų rungtynių serijoje buvo nusileista Juodkalnijos salės futbolininkams, pačiam J. Zagurskui šie metai prasti nebuvo - rinktinėje per 5 susitikimus jis įmušė 2 įvarčius, tuo tarpu „Vyčio“ komandoje per metus jis sužaidė 21 mačą ir pasižymėjo 8 įvarčiais.
- Lukas Sendžikas (Kauno „Vytis“): L. Sendžikas, savo ruožtu, turbūt sužaidė apskritai sėkmingiausius karjeros metus. Ilgą laiką tiek salės, tiek ir lauko futbolą žaidęs žaidėjas galų gale pasirinko visą save atiduoti salės futbolui ir tai davė vaisių. Jis tapo viena iš labiausiai kertinių figūrų tiek Kauno komandoje, tiek ir Lietuvos rinktinėje, o trenerių bei komandos draugų pasitikėjimą sėkmingai vertė įvarčiais. Rinktinėje jo vidurkis siekė po įvartį per rungtynes (5 mačai - 5 įvarčiai), tuo tarpu su „Vyčio“ marškinėliais jo efektyvumas buvo dar didesnis - per 19 sužaistų mačų jis kamuolį į varžovų vartų tinklą siuntė net 30 sykių.
- Vladimiras Derendiajevas (Kauno „Vytis“/Jonavos „Vikingai“): V. Derendiajevas per šiuos kalendorinius metus vilkėjo dviejų komandų marškinėlius - praėjusį sezoną gynėjas užbaigė „Vyčio“ gretose, o prieš šį persikėlė į Jonavos „Vikingus“. Jis taip pat buvo svarbus narys ir Jevgenijaus Ryvkino treniruojamoje Lietuvos rinktinėje, kurioje sužaidė 4 mačus. Tuo tarpu vietiniame čempionate jis per metus sužaidė 21 mačą ir, nepaisant to, kad yra gynėjas, 9 kartus nuginklavo varžovų vartininkus.
- Artūras Juchno (Kauno „Vytis“): Dar vienas „Vyčio“ atstovas šiuose rinkimuose. A. Juchno taip pat buvo vienas svarbiausių Kauno ekipos futbolininkų praėjusiais kalendoriniais metais bei buvo pastebimas tiek savo pelnomais įvarčiais, tiek ir viso ekipos žaidimo organizavimu. „Vyčio“ gretose jis per 21 rungtynes įmušė 12 įvarčių, taip pat 4 sykius jis vilkėjo ir nacionalinės rinktinės marškinėlius.
- Edgaras Baranauskas (Mažeikių VIP): E. Baranauskas turbūt ir pats praėjusius metus pavadintų savo lūžio metais - puikią formą Mažeikių komandoje demonstravęs snaiperis patraukė ir rinktinės trenerių dėmesį bei su nacionalinės ekipos marškinėliais sužaidė 2 rungtynes. Kad tai nebuvo atsitiktinumas, jis ėmėsi demonstruoti ir naujame sezone - likęs rungtyniauti VIP gretose jis ir toliau negailestingais ir galingais smūgiais baudė varžovų vartininkus. Apskritai per 2020-uosius E. Baranauskas Lietuvoje sužaidė 17 rungtynių ir per jas įmušė 30 įvarčių.
- Ernestas Macenis (Kauno „Vytis“): Dar vienas Kauno ekipos atstovas, tik, skirtingai nuo minėtų anksčiau, jis prie ekipos sėkmės prisidėjo ne pats mušdamas įvarčius, o nuo jų gindamas savo komandos vartus. Lietuvos pirmenybėse vartininkas sužaidė 13 rungtynių bei 4 iš jų aikštę paliko taip ir nepraleidęs įvarčio, o dar 3 sykius ant parketo futbolininkas žengė ir su rinktinės marškinėliais.
- Jurijus Jeremejevas (Jonavos „Vikingai“): Praėjusį sezoną Vokietijoje praleidęs žaidėjas grįžo į Lietuvą ir dar sykį prisijungė prie Jonavos „Vikingų“ komandos. Čia jis vėl ėmėsi lyderio vaidmens ir sėkmingai traukia savo atstovaujamą ekipą link turnyrinės lentelės viršaus. Lietuvoje jis praėjusių metų pabaigoje spėjo sužaisti 8 mačus ir per juos pelnyti 13 įvarčių, o Jonavos ekipa čempionate yra viena favoričių ne tik iškovoti medalius, bet ir mesti kovą daugkartiniams čempionams „Vyčiui“.
- Aurimas Skurdelis (Gargždų „Pramogos“): Išplėstinį kandidatų sąrašą šį kartą užbaigia Gargždų klubo atstovas A. Skurdelis. Jei anksčiau minėtas L. Sendžikas, kurį laiką laviravęs tarp lauko ir salės futbolo, galų gale liko prie pastarojo, tai A. Skurdelis kol kas šias veiklas derina sėkmingai. Lauko sezoną jis praleido naujai sukurtame Klaipėdos „Neptūno“ klube, o šaltuoju metu laiku atstovauja Gargždų „Pramogoms“, kur taip pat kaunasi dėl aukščiausių pozicijų. Į kovą ryškų indėlį įneša ir pats futbolininkas - praėjusiais metais jis sužaidė 22 rungtynes ir per jas pasižymėjo 18 įvarčių. Svarbų vaidmenį jis atliko ir Lietuvos salės futbolo rinktinėje, kurioje sužaidė 5 mačus.
Lietuvos Futbolo Asų Istorija: Geriausių Žaidėjų Sąrašai
Per ilgą Lietuvos futbolo istoriją daugybė talentingų žaidėjų yra palikę ryškų pėdsaką. Jų pasiekimai ne tik įkvėpė ateities kartas, bet ir parodė Lietuvos futbolo potencialą. Žemiau pateikiami geriausių Lietuvos futbolininkų ir futbolininkių istorinis sąrašas, atspindintis jų indėlį ir pripažinimą.
Geriausi Lietuvos futbolininkai (vyrai)
| Metai | Nugalėtojas | Klubas | II vieta | III vieta |
|---|---|---|---|---|
| 1965 | Petras Glodenis | Vilniaus „Žalgiris“ | Benjaminas Zelkevičius | Stanislovas Ramelis |
| 1966 | Gintautas Kalėdinskas | Vilniaus „Žalgiris“ | Petras Glodenis | Stanislovas Ramelis |
| 1967 | Stanislovas Ramelis | Vilniaus „Žalgiris“ | Gerardas Janauskas | Egidijus Liaudanskas |
| 1968 | Stanislovas Ramelis | Vilniaus „Žalgiris“ | Juzefas Jurgelevičius | Algirdas Žilinskas |
| 1969 | Juzefas Jurgelevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Stanislovas Ramelis | Benjaminas Zelkevičius |
| 1970 | Romualdas Juška | Vilniaus „Žalgiris“ | Stanislovas Ramelis | Kęstutis Latoža |
| 1971 | Benjaminas Zelkevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Vytautas Dirmeikis |
| 1972 | Benjaminas Zelkevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Algirdas Žilinskas | Vytautas Dirmeikis |
| 1973 | Petras Glodenis | Vilniaus „Žalgiris“ | Vytautas Dirmeikis | Algirdas Žilinskas |
| 1974 | Algirdas Žilinskas | Vilniaus „Žalgiris“ | Jonas Miniauskas | Eugenijus Riabovas |
| 1975 | Vytautas Dirmeikis | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Eugenijus Riabovas ir Algirdas Žilinskas |
| 1976 | Eugenijus Riabovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Gediminas Paberžis | Juzefas Jurgelevičius |
| 1977 | Eugenijus Riabovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Vytautas Dirmeikis | Kęstutis Latoža |
| 1978 | Eugenijus Riabovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Vytautas Dirmeikis |
| 1979 | Stanislovas Danisevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Vytautas Dirmeikis |
| 1980 | Juzefas Jurgelevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Kęstutis Latoža | Sigitas Jakubauskas |
| 1981 | Vytautas Dirmeikis | Vilniaus „Žalgiris“ | Eugenijus Riabovas | Kęstutis Latoža |
| 1982 | Sigitas Jakubauskas | Vilniaus „Žalgiris“ | Stanislovas Danisevičius | Kęstutis Latoža |
| 1983 | Valdas Kasparavičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Vaclovas Jurkus | Sigitas Jakubauskas |
| 1984 | Stanislovas Danisevičius | Vilniaus „Žalgiris“ | Vaclovas Jurkus | Valdas Kasparavičius |
| 1985 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Arvydas Janonis | Stasys Baranauskas |
| 1986 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Arvydas Janonis | Vaclovas Jurkus |
| 1987 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Stasys Baranauskas | Valdas Ivanauskas |
| 1988 | Arminas Narbekovas | Vilniaus „Žalgiris“ | Valdas Ivanauskas | Robertas Fridrikas |
| 1989 | Valdemaras Martinkėnas | Vilniaus „Žalgiris“ | Valdas Ivanauskas | Robertas Fridrikas |
| 1990 | Valdas Ivanauskas | Vienos „Austria“ | Valdemaras Martinkėnas | Arminas Narbekovas |
| 1991 | Valdas Ivanauskas | Vienos „Austria“ | Arminas Narbekovas | Audrius Žuta |
| 1992 | Valdemaras Martinkėnas | Kijevo „Dinamo“ | Robertas Fridrikas | Valdas Ivanauskas |
| 1993 | Valdas Ivanauskas | „Hamburger SV“ | Arminas Narbekovas | Virginijus Baltušnikas |
| 1994 | Valdas Ivanauskas | „Hamburger SV“ | Gintaras Staučė | Arminas Narbekovas |
| 1995 | Gintaras Staučė | Izmyro „Karsiyaka“ | Darius Maciulevičius | Raimondas Vainoras |
| 1996 | Gintaras Staučė | „Sariyerspor“ | Edgaras Jankauskas | Arminas Narbekovas |
| 1997 | Edgaras Jankauskas | „Club Brugge“ | Gintaras Staučė | Valdas Ivanauskas |
| 1998 | Edgaras Jankauskas | „Club Brugge“ | Valdas Ivanauskas | Gintaras Staučė |
| 1999 | Saulius Mikalajūnas | Elistos „Uralan“ | Gintaras Staučė | Tomas Žvirgždauskas |
| 2000 | Edgaras Jankauskas | San Sebastiano „Real Sociedad“ | Aurelijus Skarbalius | Gintaras Staučė |
| 2001 | Edgaras Jankauskas | San Sebastiano „Real Sociedad“ | Raimondas Žutautas | Aurelijus Skarbalius |
| 2002 | Raimondas Žutautas | Haifos „Maccabi“ | Robertas Poškus | Edgaras Jankauskas |
| 2003 | Robertas Poškus | Samaros „Krylja Sovetov“ | Edgaras Jankauskas | Tomas Ražanauskas |
| 2004 | Edgaras Jankauskas | „OGC Nice“ | Robertas Poškus | Deividas Šemberas |
| 2005 | Deividas Šemberas | Maskvos CSKA | Marius Stankevičius | Edgaras Jankauskas |
| 2006 | Tomas Danilevičius | „Livorno“ | Žydrūnas Karčemarskas | Deividas Šemberas |
| 2007 | Tomas Danilevičius | „Bologna“ | Audrius Kšanavičius | Marius Stankevičius |
| 2008 | Marius Stankevičius | Genujos „Sampdoria“ | Tomas Danilevičius | Deividas Šemberas |
| 2009 | Marius Stankevičius | Genujos „Sampdoria“ | Deividas Šemberas | Tomas Danilevičius |
| 2010 | Darvydas Šernas | Lodzės „Widzew“ | Deividas Šemberas | Marius Stankevičius |
| 2011 | Žydrūnas Karčemarskas | „Gaziantepspor“ | Darvydas Šernas | Marius Stankevičius |
| 2012 | Žydrūnas Karčemarskas | „Gaziantepspor“ | Marius Žaliūkas | Deividas Šemberas |
| 2013 | Mindaugas Kalonas | „Bakı“ | Marius Žaliūkas | Žydrūnas Karčemarskas |
| 2014 | Giedrius Arlauskis | Bukarešto „Steaua“ | Arvydas Novikovas | Lukas Spalvis |
| 2015 | Lukas Spalvis | „Aalborg“ | Fiodoras Černychas | Arvydas Novikovas |
| 2016 | Fiodoras Černychas | Balstogės „Jagiellonia“ | Ernestas Šetkus | Arvydas Novikovas |
| 2017 | Fiodoras Černychas | Balstogės „Jagiellonia“ | Arvydas Novikovas | Vaidas Slavickas |
| 2018 | Arvydas Novikovas | Balstogės „Jagiellonia“ | Fiodor Černych | Ernestas Šetkus |
| 2019 | Ernestas Šetkus | Beer Ševos „Hapoel“ | Arvydas Novikovas | Paulius Golubickas |
| 2020 | Arvydas Novikovas | Varšuvos „Legia“ | Saulius Mikoliūnas | Domantas Šimkus |
| 2021 | Arvydas Novikovas | „Erzurumspor“ | Ernestas Šetkus | Justas Lasickas |
| 2022 | Edvinas Gertmonas | Vilniaus „Žalgiris“ | Vilius Armanavičius ir Justas Lasickas | |
| 2023 | Justas Lasickas | Liublianos „Olimpija“ | Gvidas Gineitis | Pijus Širvys |
| 2024 | Gvidas Gineitis | „Torino“ | Armandas Kučys | Paulius Golubickas |
| 2025 | Gvidas Gineitis | „Torino“ | Justas Lasickas | Edvinas Gertmonas |
Geriausios Lietuvos futbolininkės (moterys)
| Metai | Nugalėtoja |
|---|---|
| 2001 | Edita Lisevičiūtė (Ukmergės „TexTilitė“) |
| 2002 | Jurgita Mačikunytė (Telšiai VĮ) |
| 2003 | Jurgita Mačikunytė (Šiaulių „Gintra-Ujiversitetas“) |
| 2004 | Jurgita Mačikunytė (Šiaulių „Gintra-Ujiversitetas“) |
| 2005 | Gintarė Burokaitė (Ukmergės „TexTilitė“) |
| 2006 | Raimonda Kudytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2007 | Raimonda Kudytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2008 | Raimonda Kudytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2009 | Ana Alekperova (Azerbaidžanas, Šiaulių „Gintra-Universitetas“)* |
| 2010 | Viktorija Budrytė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2011 | Oksana Imanalijeva (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2012 | Rasa Imanalijeva (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2013 | Nebuvo renkama |
| 2014 | Ana Alekperova (Azerbaidžanas, Šiaulių „Gintra-Universitetas“)* |
| 2015 | Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2016 | Simona Veličkaitė-Petravičienė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2017 | Ugnė Šmitaitė („Kauno Žalgiris“; „Hajvallia“, Kosovas) |
| 2018 | Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas“) |
| 2019 | Greta Kaselytė-Lukjančukė (Šiaulių „Gintra“) |
| 2020 | Liucija Vaitukaitytė (Santadero „Racing“, Ispanija) |
| 2021 | Liucija Vaitukaitytė („Pomigliano, Italija“) |
| 2022 | Ugnė Lazdauskaitė („Sion“, Šveicarija) |
| 2023 | Liucija Vaitukaitytė („Como“, Italija) |
| 2024 | Rimantė Jonušaitė („Servette“, Šveicarija) |
| 2025 | Rimantė Jonušaitė (Briuselio „Anderlecht“) |
| * 2009 ir 2014 metais buvo renkama tik geriausia Lietuvos čempionato žaidėja | |
tags: #apdovanojimas #futbolas #vaiku