Probiotikai ir mityba po antibiotikų vartojimo: kaip atkurti žarnyno mikroflorą?
Jums ar jūsų artimiesiems susirgus, turbūt ne kartą buvo paskirti antibiotikai - antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas. Antibiotikai yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Antibiotikai laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimu ir nuo to laiko išgelbėjo šimtus tūkstančių gyvybių. Antibiotikai yra viena svarbiausių medicinos priemonių, padedančių kovoti su bakterinėmis infekcijomis.
Antibiotikų poveikis organizmui ir žarnyno mikroflorai
Antibiotikų veikimas pagrįstas bakterijų naikinimu ar jų dauginimosi stabdymu. Kaip jau buvo minėta, antibiotikai kovoja su infekcijomis: naikina infekciją sukėlusias bakterijas arba stabdo jų plitimą. Tačiau daugeliu atvejų šie vaistai nedaro skirtumo tarp „blogųjų” ir „gerųjų” bakterijų. Todėl antibiotikai gali pažeisti natūralią mikroflorą, gyvenančią mūsų žarnyne, burnoje ar ant odos. Kuomet į organizmą patekę antibiotikai puola infekciją sukėlusias bakterijas, drauge jie gali naikinti ir milijonus gerųjų žarnyno bakterijų bei mikrobų, kurie sudaro mikroflorą. Ilgalaikis mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas gali sumažinti imunitetą, apsunkinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir netgi paveikti nuotaiką, nes žarnyno sveikata glaudžiai susijusi su nervų sistema.
Antibiotikai veikia naikindami arba slopindami bakterijas, tačiau jie neskiria gerųjų bakterijų nuo blogųjų. Tai reiškia, kad vartojant antibiotikus, ypač plataus spektro, gali sumažėti gerųjų bakterijų kiekis žarnyne. Per didelės dozės, ilgalaikis ar dažnas antibiotikų vartojimas, ypač kuomet tam nėra pagrindo, gali drastiškai pakeisti bakterijų skaičių ir jų tipą žarnyno mikrofloroje - tai itin aktualu ankstyvame amžiuje. Manoma, kad viena savaitė antibiotikų vartojimo gali metams paveikti žarnyno mikroflorą. Ilgalaikis mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas gali sumažinti imunitetą, apsunkinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir netgi paveikti nuotaiką, nes žarnyno sveikata glaudžiai susijusi su nervų sistema.
Mikrofloros disbalansas gali sukelti: antibiotikų sukeltą viduriavimą (ASV), kuris pasireiškia maždaug 30% antibiotikus vartojančių žmonių, padidėjusią riziką susirgti Clostridium difficile infekcija, kuri gali sukelti sunkias virškinimo sistemos problemas, pilvo pūtimą, diskomfortą, pykinimą ar viduriavimą dėl sutrikusios gerųjų bakterijų pusiausvyros. Būtina suprasti, kad antibiotikų poveikis žarnyno mikroflorai gali būti ilgalaikis. Kai kuriais atvejais mikroflora atsistato per kelias savaites, tačiau gali prireikti ir kelių mėnesių, priklausomai nuo vartojamo antibiotiko stiprumo ir vartojimo trukmės.
Kada vartoti probiotikus po antibiotikų vartojimo?
Dėl to daugelis antibiotikus vartojančių žmonių susiduria su virškinimo problemomis, tokiais kaip viduriavimas, pilvo pūtimas ar net rimtesni žarnyno mikrofloros sutrikimai. Gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, padeda atkurti natūralų žarnyno bakterinį balansą, apsaugoti nuo nemalonių antibiotikų sukeltų padarinių ir palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Medicinos ekspertai pažymi, kad probiotikai nėra stebuklo priemonė, tačiau jų nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Dauguma specialistų sutaria, kad probiotikų vartojimas sumažina antibiotikų sukeltų šalutinių reiškinių riziką - ypač viduriavimo.
Vienas svarbiausių klausimų - kada pradėti vartoti probiotikus, jei pradedamas gydymas antibiotikais. Vienas svarbiausių klausimų yra laikas, kada vartoti probiotikus, kad jie būtų veiksmingiausi ir nesumažintų antibiotikų poveikio. Nors ne visiems žmonėms pasireiškia antibiotikų sukeltas mikrofloros disbalansas, dauguma specialistų vis tiek pataria probiotikus naudoti kaip profilaktinę priemonę.
Probiotikų vartojimo laikas ir taisyklės
Itin svarbu, jog probiotikai nebūtų vartojami vienu metu su antibiotikais. Tuo pačiu metu į organizmą patekę antibiotikai gali sunaikinti probiotikus, todėl gerąsias bakterijas gerkite praėjus kelioms valandoms nuo antibiotikų dozės bei tęskite vartojimą pabaigus antibiotikų kursą. Geriausia probiotikus vartoti mažiausiai 2-3 valandas po antibiotikų dozės. Taip sumažinama rizika, kad antibiotikai sunaikins probiotikų bakterijas dar žarnyne.
Probiotikus rekomenduojama pradėti gerti nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos. Nevertėtų laukti, kol pasireikš virškinimo problemos. Gerųjų bakterijų balansas atsinaujina ne iš karto, todėl rekomenduojama probiotikus vartoti bent 2-4 savaites po antibiotikų vartojimo pabaigos. Paprastai probiotikus rekomenduojama vartoti dar 1-4 savaites po antibiotikų vartojimo pabaigos. Toks probiotikų vartojimo modelis padeda sumažinti neigiamą antibiotikų poveikį žarnyno mikroflorai ir greičiau atkurti natūralų bakterinį balansą.
Tinkamų probiotikų pasirinkimas
Ne visi probiotikai yra vienodi - jų veikimas priklauso nuo bakterijų padermės ir gyvybingumo. Ne visi probiotikai yra vienodai veiksmingi atkuriant žarnyno mikroflorą po antibiotikų vartojimo. Skirtingos bakterijų rūšys atlieka skirtingas funkcijas, todėl svarbu pasirinkti tinkamus probiotikus, kurie padėtų atkurti gerųjų bakterijų balansą ir sumažintų antibiotikų sukeltus šalutinius poveikius.
Efektyviausi probiotikai vartojant antibiotikus:
- Lactobacillus rūšies probiotikai: Padeda atkurti žarnyno gleivinę ir sumažinti uždegimą. Ypač veiksmingi mažinant antibiotikų sukeltą viduriavimą. Dažniausiai naudojamos rūšys: Lactobacillus rhamnosus GG, Lactobacillus acidophilus, Lactobacillus casei.
- Bifidobacterium rūšies probiotikai: Gerina virškinimą ir apsaugo nuo patogeninių bakterijų dauginimosi. Padeda stiprinti imuninę sistemą. Populiarios rūšys: Bifidobacterium bifidum, Bifidobacterium longum, Bifidobacterium breve.
- Saccharomyces boulardii - mieliagrybiai: Vienas iš nedaugelio probiotikų, kuris yra atsparus antibiotikams, nes tai yra mieliagrybis, o ne bakterija. Ypač veiksmingas nuo antibiotikų sukelto viduriavimo ir Clostridium difficile infekcijų prevencijai.
- Daugiakomponenčiai probiotikai: Sudėtyje turi kelių skirtingų bakterijų rūšių mišinį. Veikia efektyviau, nes atkuria platesnį mikrofloros balansą nei vienos rūšies probiotikai. Pavyzdžiui: Lactobacillus + Bifidobacterium + Saccharomyces boulardii kombinacija.
Kaip užtikrinti probiotikų veiksmingumą?
Probiotikų veiksmingumas priklauso ne tik nuo jų rūšies, bet ir nuo to, kaip jie vartojami. Norint, kad probiotikai būtų veiksmingi, reikėtų laikytis šių rekomendacijų:
- Laikytis tinkamo laiko tarpo tarp antibiotikų ir probiotikų - geriausia probiotikus gerti praėjus 2-3 valandoms po antibiotikų tam, kad antibiotikai jų nesunaikintų.
- Vartoti probiotikus kartu su maistu - tai padeda gerosioms bakterijoms išgyventi skrandžio rūgštyje ir sėkmingai pasiekti žarnyną.
- Nevartoti probiotikų su karštais gėrimais - per didelė temperatūra gali sunaikinti gyvas bakterijas.
- Tęsti probiotikų vartojimą bent 2-4 savaites po antibiotikų kurso - tai padės pilnai atkurti mikroflorą ir apsaugoti virškinimo sistemą nuo ilgalaikių pažeidimų.
Mitybos ir gyvenimo būdo svarba atkuriant mikroflorą
Pasibaigus antibiotikų kursui, svarbu skirti dėmesio žarnyno sveikatos atstatymui. Be probiotikų, didelę reikšmę turi ir mityba. Probiotikų vartojimą galima derinti su kitomis priemonėmis, stiprinančiomis organizmo būklę.
Maistas, praturtintas probiotikais ir prebiotikais
Nepamirškite po antibiotikų kurso valgyti kuo daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, kad sukurtumėte palankias sąlygas gerosios bakterijos vešėti. Nors kai kurie maisto produktai, tokie kaip kefyras, jogurtas ar raugintos daržovės, natūraliai turi gerųjų bakterijų, jų kiekis ne visada pakankamas atkuriant mikroflorą po stipraus antibiotikų poveikio. Fermentuotas maistas, pavyzdžiui, natūralus jogurtas, sūris, varškė, kefyras, fermentuotos daržovės, kombucha (arbatos grybas), rauginti kopūstai, kimči (azijietiškas kopūstų patiekalas) ir kt., yra probiotikais, arba gerosiomis bakterijomis, praturtintas maistas, kuriame natūralaus konservavimo metu išsiskiria žarnynui naudingi elementai.
Fermentuotame maiste aptinkamos gerosios bakterijos, tokios kaip Lactobacilli (fermentuotuose pieno produktuose) ar Bacillus subtilis (natto - japonų fermentuotame patiekale), padeda atstatyti pažeistą mikroflorą. Reguliariai į racioną įtraukdami natūralų jogurtą ar kitą fermentuotą maistą, žmonės turi didesnį Lactobacilli ir mažesnį ligas sukeliančių bakterijų (pavyzdžiui, Enterobacteria ar Bilophila wadsworthia) skaičių. Gerosios bakterijos padeda palaikyti normalią mikrofloros būklę, todėl reikėtų ne tik papildomai gerti probiotikus, bet ir į savo mitybą įtraukti fermentuotą maistą - natūralų jogurtą, kefyrą, sūrį, varškę, raugintas daržoves, vaisius, uogas, ankštines daržoves, riešutus ar sėklas. Taip paskatinsite gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne.
Be to, svarbu „pasirūpinti“ gerosiomis bakterijomis, esančiomis organizme. Į racioną įtraukiant maistinėmis skaidulomis gausų maistą, paskatinsite probiotikų dauginimąsi žarnyne. Toks maistas gali būti neskaldyti grudai, riešutai, lęšiai, pupos, žirniai, avižos, bananai, sėlenos, obuoliai, uogos, daržovės ir įvairūs šakniavaisiai bei sėklos. Tyrimai rodo, kad skaidulos ne tik padeda gerosioms bakterijoms augti ir daugintis, bet ir mažina kenksmingų bakterijų skaičių. Taip pat rekomenduojama vartoti prebiotikus - tai maistinės medžiagos, kurios maitina probiotines bakterijas ir padeda joms efektyviau įsitvirtinti.
Kiti svarbūs veiksniai
Be probiotikų, didelę reikšmę turi ir mityba. Be to, svarbu palaikyti tinkamą vandens balansą ir pakankamą poilsį - tai padeda imuninei sistemai greičiau atsigauti. Pakankamas skysčių vartojimas yra būtinas, kad organizmas efektyviai pašalintų toksinus ir palaikytų sklandžią virškinimo sistemos veiklą. Norint užtikrinti tinkamą hidrataciją ir optimalią žarnyno funkciją, rekomenduojama kasdien išgerti bent 1,5-2 litrus vandens.
Mikrofloros balansui taip pat kenkia perdirbtų maisto produktų ir per didelio cukraus kiekio vartojimas. Rafinuoti angliavandeniai, dirbtiniai saldikliai ir stipriai perdirbti produktai gali skatinti patogeninių bakterijų dauginimąsi ir didinti uždegiminius procesus organizme. Todėl rekomenduojama rinktis natūralius, minimaliai apdorotus maisto produktus, kurie palaiko sveiką virškinimo sistemą.
Fizinė veikla ir streso valdymas taip pat turi svarbią įtaką žarnyno mikrobiotai. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, mažina uždegiminius procesus ir teigiamai veikia gerųjų bakterijų augimą. Tuo tarpu lėtinis stresas gali neigiamai paveikti žarnyno bakterijų balansą, todėl svarbu užtikrinti pakankamą poilsį, kokybišką miegą bei praktikuoti atsipalaidavimo metodus, tokius kaip joga, meditacija ar sąmoningas kvėpavimas. Taip pat verta įtraukti vitaminus ir mineralus, kurie palaiko žarnyno gleivinės vientisumą, pavyzdžiui, cinką, vitaminą D ar B grupės vitaminus.
Ko vengti vartojant antibiotikus?
Tiesa, svarbu paminėti, jog maistinės skaidulos gali sulėtinti virškinimą, o drauge ir pristabdyti vaistų įsisavinimą. Antibiotikų kurso (ir bet kokių kitų vaistų vartojimo) metu taip pat nerekomenduojama valgyti greipfrutų ar gerti greipfrutų sulčių. Valgant greipfrutus, organizme išsiskiria fermentas citochromas P450. Antibiotikų vartojimo metu vengtinas ir kalcis, kuris mažina antibiotikų įsisavinimą. Perdirbti maisto produktai, kuriuose gausu cukraus, rafinuotų angliavandenių ir dirbtinių saldiklių, gali skatinti patogeninių bakterijų dauginimąsi ir didinti uždegiminius procesus. Kai kurių rūšių antibiotikų negalima vartoti kartu su pieno produktais, nes jie gali prarasti savo veiksmingumą. Rekomenduojama vartojant tam tikros rūšies antibiotikus, atsisakyti pieno produktų, nes pastarieji silpnina antibiotikų poveikį.
Visiškai negalima alkoholio vartoti gydymo metu, nes jis dirgina skrandį, netgi skatina daugumos antibiotikų irimą jame (skrandyje) dėl to gali pakisti pačių antibiotikų veiksmingumas ir netgi kepenų veikla. Taip pat su antibiotikais nederėtų vartoti ir kitų rūgščių vaisių sulčių, padažų, konservų su acto rūgštimi.
Svarbu: atsakingas antibiotikų vartojimas
Nors antibiotikų nauda kovojant su ligomis yra akivaizdi, jie turi ir neigiamą pašalinį poveikį. Bet drauge antibiotikai turi prieštaringų vertinimų dėl pašalinio poveikio. Kita vertus, gydytojai perspėja, jog savarankiškai rinktis probiotikus be konsultacijos gali būti neefektyvu ar net nuvilti. Pagrindinė to priežastis - neteisingas antibiotikų vartojimas.
Kiekvienas gydytojas ir pacientas turi savo nuomonę apie antibiotikus, tačiau dažniausiai jie skiriami tik tuomet, kai tai neišvengiama. Kad antibiotikai atliktų savo darbą, o jūsų kūnas gautų daugiau naudos nei žalos, svarbu vykdyti gydytojo rekomendacijas ir laikytis pagrindinių antibiotikų vartojimo principų. Visų pirma derėtų suprasti, kad šie vaistai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti ir ,kad ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija. Be tyrimų gan sudėtinga nuspręsti ar ligą sukėlė virusas ar bakterija, ar tiesiog peršalimas. Todėl užsiimti savigyda nederėtų. Antibiotikai nekovoja su infekcijomis, kurias sukelia virusai pavyzdžiui gripas, bronchitas, peršalimas, juos tinkamai paskirti gali tik gydytojas, tinkamai įvertinęs paciento ir jo ligos ypatumus, atlikęs tyrimus ir pan. todėl pačiam pacientui ,,griebtis‘‘ šių vaistų tikrai nederėtų.
Per dažnai vartojant antibiotikus, organizmas darosi atsparus, todėl vaistai tampa neveiksmingi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2017 m. skelbė, kad atsparumas antibiotikams auga žaibiškai, todėl prognozuoja, kad ateityje galimybės gydyti kai kurias infekcines ligas antibiotikais taps itin ribotos. Neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų dauginimąsi bei naikina gerąsias organizmo bakterijas, taip sukeldamas pašalinius reiškinius, kurie gali apsunkinti tolimesnį ligos gydymą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai buvę veiksmingi vaistai organizmo nebeveikia, todėl prireikia dar stipresnių.
Gydymasis savarankiškai, arba kaip „patarė“ draugai, giminaičiai, kaimynai, netinkamas vaisto dozės parinkimas, per trumpa gydymo trukmė, nebakterinės kilmės infekcijų gydymas, gydytojo nurodymų ignoravimas, tai yra didžiausios antibiotikų vartojimo klaidos. Anot specialistų, ankstyvas gydymo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, kadangi nebuvo sunaikinti visi ligos sukėlėjai. Vertėtų įsidėmėti, kad netgi nebaigtas antibiotikų kursas bei savo nuožiūra pakoreguota antibiotikų dozė skatina atsparių jiems bakterijų atsiradimą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie probiotikų vartojimą su antibiotikais
Ar probiotikai sumažina antibiotikų veiksmingumą?
Ne, probiotikai nesumažina antibiotikų veiksmingumo, jei vartojami tinkamai. Svarbiausia laikytis 2-3 valandų intervalo tarp antibiotikų ir probiotikų vartojimo, kad antibiotikai nesunaikintų gerųjų bakterijų dar prieš joms pasiekiant žarnyną. Be to, kai kurios probiotikų rūšys, pavyzdžiui, Saccharomyces boulardii, yra atsparios antibiotikams ir gali būti vartojamos tuo pačiu metu.
Ar probiotikai gali padėti išvengti antibiotikų sukeltų šalutinių poveikių?
Taip, daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad probiotikų vartojimas kartu su antibiotikais gali sumažinti šalutinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, pilvo pūtimas ar diskomfortas, riziką. Probiotikai padeda palaikyti gerųjų bakterijų balansą, kuris natūraliai sutrinka vartojant antibiotikus. Ypač veiksmingi yra Lactobacillus rhamnosus GG ir Saccharomyces boulardii probiotikai, kurie padeda sumažinti antibiotikų sukeltą viduriavimą.
Kiek laiko po antibiotikų vartojimo reikėtų gerti probiotikus?
Mikrofloros atsistatymas po antibiotikų vartojimo gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius, priklausomai nuo vartoto antibiotiko stiprumo ir trukmės. Dauguma ekspertų rekomenduoja tęsti probiotikų vartojimą bent 2-4 savaites po antibiotikų kurso, kad būtų pilnai atkurtas gerųjų bakterijų balansas.
Kokie maisto produktai natūraliai padeda atkurti mikroflorą?
Be papildų, mikroflorą galima atkurti natūraliais fermentuotais produktais, kurie turi probiotinių bakterijų. Į savo mitybą galima įtraukti kefyrą, raugintus kopūstus, natūralų jogurtą, kimči, miso ar kombučią. Taip pat svarbu vartoti prebiotikais turtingą maistą, pavyzdžiui, svogūnus, česnakus, porus, bananus, avižas ir linų sėklas, kurie skatina gerųjų bakterijų augimą.
Ar vaikams taip pat reikėtų vartoti probiotikus kartu su antibiotikais?
Taip, probiotikai gali būti naudingi ir vaikams, vartojantiems antibiotikus, ypač jei jie linkę į virškinimo sutrikimus ar viduriavimą. Svarbu pasirinkti tinkamus probiotikus, kurie yra saugūs vaikams, pavyzdžiui, Lactobacillus rhamnosus GG arba Bifidobacterium bifidum. Tačiau prieš duodant bet kokius probiotikus vaikui, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
